Surūdijusio automobilio remontas ir prevencija

Grėsminga ruda dėmė ant sparno ar bet kurios mašinos kėbulo dalies, dažų burbulas durų apačioje, permirkusios grindys atsitrenkus į slenksčius - tai ženklai, kad jūsų automobilio rėmas pradėjo rūdyti. Iškyla klausimas, ką su jomis reikia daryti? Priešingu atveju puikūs automobiliai reguliariai siunčiami į ankstyvuosius kapus, nes tampa surūdiję, nors tai iš esmės yra išvengiama problema. Nors beveik visi automobilių gamintojai savo produkcijai teikia 6-12 metų garantiją dėl giluminės korozijos (kol skardos prarūdys kiaurai) ir lenktyniauja, kas storesniu cinko sluoksniu padengs kėbulą, praktika rodo, kad nerūdijančių automobilių nėra.

Kas yra korozija ir kodėl automobiliai rūdija?

Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija - geležies rūdijimas. Geležies rūdys yra purios, todėl korozija gali plisti gilyn. Kiti metalai (chromas, aliuminis) koroduodami apsitraukia plona, standžia, deguonies nepraleidžiančia plėvele, kuri saugo metalą nuo tolesnės korozijos.

Rūdžių susidarymo procesas

Rūdys susidaro dėl elektrocheminio geležies turinčių metalų skilimo. Šis skilimas yra oksidacijos, t. y. proceso, kai geležies paviršiaus molekulės reaguoja su aplinkoje esančiu deguonimi, rezultatas ir susidaro nauja molekulė Fe₂O₃, kitaip dar vadinama geležies oksidu. Tas geležies oksidas ir yra rūdys. Elektrocheminė korozija yra metalų irimo procesas, susiliečiant su skysčiais, elektros srovės laidininkais - elektrolitais.

Gryna geležis oksiduojasi ne taip agresyviai. Senas geležinis variklio blokas gali turėti ploną paviršinį rūdžių sluoksnį, tačiau mažai prasiskverbusio į metalą. Deja, vien tik geležis nėra itin gera medžiaga automobiliams statyti, todėl šiandieniniuose automobiliuose dažniausiai naudojami plieno lydiniai. Į geležį įpylus šlakelį anglies, gaunamas plienas, kuris žymiai pagerina lankstumą, atsparumą tempimui ir formuojamumą. Tačiau šis papildomas stiprumas kainuoja, nes prideda priemaišų, kurios pagreitina rūdžių susidarymą.

Atviras plienas rūdija skirtingu greičiu, priklausomai nuo kelių veiksnių:

• Lydinio komponentų
• Storio
• Aplinkos, kurioje plienas gyvena
• Plieno terminio apdorojimo tipo

Pagrindinės korozijos atsiradimo priežastys

Korozijos pagrindinės atsiradimo priežastys yra deguonies koncentracija ore, santykinė oro drėgmė, vibracijos ir gniuždymas. Žiemą keliai barstomi druska ledui tirpdyti, tačiau ji stipriai paspartina rūdijimo procesą. Drėgnas klimatas ir netinkama kėbulo priežiūra taip pat prisideda prie rūdžių atsiradimo.

Rūdys atsiranda pačiose silpniausiose automobilio vietose, tokiose kur dažai yra įtrūkę, įbrėžti ar panašiai, bet rūdys atsiranda ten, kur vanduo gali laikytis, suvirintose automobilio vietose, nes kiekvienoje mašinoje yra apie 70 metrų taškinio suvirinimo siūlių, kur dažniausiai korozija ir prasideda.

Pažeidžiamiausios automobilio vietos

Pažeidžiamiausios vietos, kurias puola rūdys, yra variklio dangtis, sparnų arkos, slenksčiai. Šias vietas nuolat „atakuoja“ nuo kelio pakelti akmenukai, žvyras, purvas. Ne mažiau pažeidžiamos yra ir kėbulo dugno uždaros ertmės, kuriose kaupiasi purvas ir drėgmė, lonžeronai, kėbulo dalių sujungimo vietos. Dažnam vairuotojui, net visą žiemos kelių slidumą ištvėrusiems be didesnių nuotykių, pavasarį sugenda nuotaika, kai nuplovus automobilį, pasirodo rūdžių pūslės. Mašinos ratų nišų briaunos, durų apačios, kurios rudenį nekėlė jokio įtarimo, gavusios tradicinę žiemai paruoštos kelininkų druskos ir purvo porciją, pavasarį gali varyti į neviltį. Juk kėbulas yra bene brangiausia automobilio dalis.

Rūdžių tipai

Rūdys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių grėsmių ilgalaikiam automobilio vientisumui, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kur vyrauja kelių druska ir drėgmė.

• Paviršinės rūdys: Kosmetinė korozija, atsirandanti dėl nedidelių dažų pažeidimų.
• Apnašų rūdys: Atsiranda, kai rūdys įsiskverbia giliau į metalą.
• Prasiskverbusios rūdys: Rimčiausia forma, dėl kurios atsiranda skylių ir susilpnėja struktūra.

Paviršinių ir apnašų rūdžių atveju „pasidaryk pats“ remontas gali būti saugus ir veiksmingas. Tačiau jei rūdys įsiskverbė į struktūrinius elementus, pavyzdžiui, rėmo bėgius ar važiuoklę, būtina atlikti profesionalų vertinimą.

Ar automobilio rėmo rūdys gali būti remontuojamos?

Taip, automobilio rėmo rūdys gali būti remontuojamos - tačiau tik tinkamomis aplinkybėmis. Įvertinkite rūdžių sunkumą, savo biudžetą ir ilgalaikius automobilio planus. Nedidelių rūdžių atveju remontas dažnai pasiteisina. Esant didelei korozijai, gali būti, kad laikas persvarstyti.

Galima suvirinti naują metalą, tačiau stipriai surūdijusį rėmą lopyti rekomenduojama retai. Rūdžių remontas prasmingas, kai:

• Automobilis turi mažą ridą ir didelę vertę.
• Rūdys yra lokalizuotos ir neturi įtakos konstrukcijos vientisumui.
• Planuojate automobilį laikyti ilgą laiką ir norite būti ramūs.

Kita vertus, jei automobilis turi daug įsiskverbiančių rūdžių ir mažą perpardavimo vertę, gali būti ekonomiškiau jį išregistruoti.

Profesionalų vaidmuo ir tyrimų rezultatai

Įmonės dažnai susiduria su apynaujais, išoriškai nepriekaištingai atrodančiais automobiliais, kurie iš vidaus yra iškoriję. Boroskopas, specialus prietaisas uždaroms ertmėms apžiūrėti, atskleidžia, kad net ir vizualiai tvarkingas keturratis iš vidaus gali būti paveiktas stiprios korozijos. Meistrai tai juokaudami vadina „trečiąja vėžio“ stadija. Vienintelis būdas tokiems nemalonumams išvengti - automobilį papildomai apdoroti antikoroziniais preparatais.

Švedijos korozijos instituto mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad net 30 proc. šešerių metų mašinų, kurios nebuvo papildomai apdorotos antikoroziniais preparatais, kiaurai prarūdiję slenksčiai, durų apačios, vidinės ertmės, taškiniu būdu suvirintos siūlės. Patikimiausios šiuo požiūriu buvo „Audi“ ir „Volvo“ mašinos. Graudžiausiai atrodė „Opel“, „Mazda“, „Fiat“ ir „Mitsubishi“ automobiliai. Visiškai patikimų korozijos požiūriu automobilių, mokslininkų manymu, apskritai nėra.

„Pasidaryk pats“ rūdžių šalinimas nuo automobilio

Vairuotojai dažniausiai atidėlioja rūdžių šalinimą dėl didelės remonto kainos bei ilgo proceso. Tačiau, turint noro ir valios, rūdis galite panaikinti ir patys. Kuo anksčiau pastebėsite esantį arba potencialų korozijos židinį, tuo pigiau ir lengviau jį bus sutvarkyti.

Pasirengimas remontui

Pirmiausiai reikia gerai apžiūrėti visą automobilį, kad galėtumėte nuspręsti, kiek ir kokių medžiagų reikės, ir kiek pastangų tai pareikalaus. Nepriekaištingam rezultatui eilinio mėgėjo kantrybės ir įgūdžių greičiausiai nepakaks, ypatingai jeigu rūdžių šaltiniai yra nedėkingose vietose. Kaip jau minėjome, dažniausiai rūdys pasirodo ant automobilio dugno, durelių apačios, arkų ir kitų apatinės dalies zonų. Jeigu norite sužinoti, kaip pašalinti rūdis nuo metalo dugne, jums prireiks keltuvo arba bent jau remonto duobės patogiai prieigai, taip pat gali tekti nuimti dugno apsaugas. Apžiūrėkite ir vietas aplink stiklus, žibintus, patikrinkite kapoto priekinę dalį.

Taigi, suradę visus rūdžių židinius turėtumėte juos atidžiai apžiūrėti. Dažniausiai rūdys būna paviršinės arba giluminės. Pirmuoju atveju dažai būna nestipriai išsipūtę, o metalo paviršius nusietas korozijos sluoksniu.

Reikalingos priemonės

Pirmiausiai reikės šveitimo popieriaus, kuris yra skirstomas pagal tekstūros stambumą (kuo skaičius didesnis, tuo tekstūra smulkesnė). Įprastai šveitimas pradedamas stambiu popieriumi siekiant pašalinti nelygumus ir grubumus, o po to pereinama prie smulkesnio. Jums taip pat reikės rūdžių surišėjo, glaisto, vaitspirito, skudurėlio, grunto bei dažų.

Rūdžių šalinimo procesas

1. Rūdžių šveitimas: Pirmiausiai reikia pašalinti visas rūdis, t.y., nutrinti jas, kad matytųsi metalo paviršius. Greičiausiai rūdis nušveisti galite naudodami kampinį šlifuoklį su vieliniu šepečiu, bet neturint tokių prietaisų galima nušveisti ir ranka, naudojant P180 šveitimo popierių. Nušveitę rūdis turėtumėte pastebėti, kad metalo paviršiuje yra užsilikusių korozijos židinių - tai yra juodi taškeliai ant metalo paviršiaus. Prieš pradedant ruošti kėbulą glaisto tepimui, gruntavimui ir dažymui, korozijos pažeistos vietos turi būti nušveistos iki metalo paviršiaus.
2. Rūdžių surišėjas: Sekantis žingsnis yra korozijos židinių šalinimas, o tam yra skirtas rūdžių surišėjas. Šią priemonę galite įsigyti bet kurioje autodalių parduotuvėje ir daugelyje didžiųjų prekybos centrų. Aptepkite visas vietas, kuriose matomas nušveistas metalas bei korozijos židiniai. Užtepę surišėją palikite kelioms valandoms arba nakčiai, kad jis suveiktų. Paskui užteptas vietas nuvalykite naudodami vaitspiritą ir leiskite išdžiūti.
3. Glaistymas: Glaistymas yra ilgiausia rūdžių šalinimo proceso dalis, ypatingai jeigu norite gražaus rezultato. Jis reikalingas nelygumų šalinimui bei duobučių užpildymui. Pirmam sluoksniui rekomenduojama naudoti glaistą su stiklo pluošto audiniu, kadangi jis yra tvirtesnis ir geriau atlaikys smūgius, vibracijas, lenkimus. Kai pirksite glaistą, jis bus komplektuojamas su mažu kietiklio buteliuku. Kietiklį su glaistu turite sumaišyti santykiu 1:10, kitu atveju jis gali nesukietėti arba kietėti per anksti. Glaistoma vieta turi būti nušveista švitriniu popieriumi ir nuvalyta, o tepti glaistą reikia pradedant bent keletą centimetrų nuo nušveistos vietos. Priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir glaisto mišinio su kietikliu, jis turėtų pilnai sukietėti per keletą valandų. Dabar reikia šveisti glaistą švitriniu popieriumi ir lyginti paviršių. Pirmąjį sluoksnį greičiausiai teks šveisti stambiu P180 popieriumi, vėliau pereinant prie P400. Šveitimui naudokite medinę arba kietos gumos kaladėlę. Jeigu šveisite vien tik ranka, tai paviršius bus nelygus, o kieta kaladėlė užtikrins reikiamą rezultatą. Nušveitę pirmąjį glaisto sluoksnį turėsite tepti glaistą dar kartą ir kartoti tepimo, džiovinimo ir šveitimo procesą tol, kol paviršius bus lygus.
4. Gruntavimas: Baigus glaistymo darbus laikas purkšti gruntą. Nuvalykite paviršių vaitspiritu ir užpurkškite gruntą ant nušveistų paviršių. Purkškite tolygiais rankų judesiais ir nekeiskite atstumo tarp balionėlio ir kėbulo paviršiaus. Gruntui sudžiūvus galite jį šveisti naudojant P400 šveitimo popierių su kaladėle. Gruntą galima šveisti su vandeniu, nes priešingu atveju tai padaryti bus labai sunku. Šveičiant pastebėsite, kuriose vietose glaistas pasimato pirmiau, kur jo galimai trūksta ir vientisa grunto spalva leis lengviau pastebėti „bangas“ bei duobes. Prieš dažymą visas paviršius turėtų būti padengtas gruntu, t.y., neturi matytis glaisto, nes prie grunto itin gerai kimba dažai ir nepersišvies glaisto spalva.
5. Dažymas: Pirmiausiai apsiklijuokite aplinkines, nedažomas detales, apdenkite ratus. Prieš dažymą dar kartą nuvalykite paviršių vaitspiritu ir leiskite jam nudžiūti. Jeigu dažote lauke, tai venkite tiesioginių saulės spindulių, o temperatūra turėtų būti +15-22°C. Paprastesniam dažymui naudokite akrilinius dažus, nes jie jau sumaišyti su laku, todėl jums nereikės papildomai lakuoti paviršiaus. Prieš dažymą gerai išmaišykite dažus jeigu naudojate pistoletą arba gerai suplakite balionėlį. Dažykite tolygiais rankos mostais, venkite atstumo pokyčių ir nedažykite per lėtai, kad išvengtumėte dažų nubėgimo. Po dažymo keletą valandų saugokite paviršių nuo dulkių ir vabzdžių. Dažai išdžiūna apytiksliai per parą, bet plauti nudažytą detalę galima tik po savaitės.

Dabar jau žinote, kaip panaikinti rūdis nuo automobilio. Darbo yra nemažai, bet jis nėra labai sudėtingas, ypatingai jeigu nesiekiate idealaus rezultato.

Profesionalus kėbulo remontas

Kvalifikuoti serviso meistrai atlieka bet kokio sudėtingumo kėbulo darbus - nuo sudėtingų kėbulo atstatymo, keitimo darbų iki smulkių, tokių kaip korozijos pažeistų vietų ir įlenkimų tvarkymas ir kiti kėbulo remonto ir dažymo darbai. Kvalifikuoti, didele patirtį turintys kėbulo remonto ir dažymo meistrai pašalins bet kokius kėbulo defektus ir grąžins gamyklinę išvaizdą Jūsų automobiliui.

Kėbulų remontas atliekamas specializuotose dirbtuvėse, kur sumontuotos modernios dažymo kameros, tampymo stendai, keltuvai automobilių išrinkimui/surinkimui ir kita reikiama įranga. Visos kainos apskaičiuojamos vadovaujantis „Audatex“ programa, pagal suderintus su draudimo kompanijos atstovais konkrečių darbų įkainius. Po remonto automobilis Klientui grąžinamas išvalytu salonu ir išplautas. Kliento automobilio remonto byla saugoma archyve 7 metus. Per mėnesį kėbulų servise galima aptarnauti apie 150 automobilių.

Antikorozinė apsauga ir prevencinės priemonės

Tam, kad nereikėtų atlikti kapitalinio remonto, naudokite pagrindinę dangą, reguliariai plaukite kėbulo apačią (ypač žiemą) ir greitai pašalinkite nedidelius dažų įtrūkimus.

Naujo automobilio apsauga

Jei įsigijote naują automobilį, kurį žadate eksploatuoti daugiau nei tris-penkis metus, rekomenduojama jo kėbulą ar atskiras kėbulo dalis papildomai apsaugoti antikorozine danga. Naujo automobilio savininkams būtų naudinga apsaugoti dugną specialiomis medžiagomis, o automobilio kėbulą padengti nano technologijos danga. Po padengimo šia danga, dažų sluoksnis yra sunkiau pažeidžiamas.

Profesionali nano danga suteikia apsaugą metams. Beje, tik specialistai žino, kokio gamintojo antikorozinės medžiagos yra kokybiškos ir atitinka teikiamą naudą. Plovikloje ir specializuotame servise padengiama nano technologijos danga - yra ne tas pat. Jei norite, kad nano danga būtų efektyvi, ji turi būti purškiama ant sauso, kruopščiai paruošto automobilio paviršiaus bei išdžiovinta pagal visus technologinius reikalavimus. Pasitikėkite profesionalais - nesirinkite pigesnės paslaugos ir neprašykite negręžti kiaurymių ir panašiai. Jei antikorozinį padengimą atlieka specialistai, nėra jokio skirtumo, kada tai daryti - žiemą, rudenį ar vasarą.

Reguliari priežiūra

Pati paprasčiausia priežiūra tiek vasarą, tiek žiemą - reguliarus plovimas. Aišku, nereikia persistengti. Tačiau žiemą, kai druskomis barstomi keliai, kėbulą reiktų nuplauti vandeniu (nupūsti aukšto slėgio srove) bent kartą per savaitę. Nepatariama važinėti automobiliu, ant kurio kėbulo „puikuojasi“ balti druskos pėdsakai. Plovyklose galima pasinaudoti laikinomis kėbulo apsauginėmis priemonėmis - vaškavimu, nano danga. Šios priemonės kurį laiką apsaugo automobilio paviršių nuo druskų poveikio.

Ankstyvas korozijos židinių pastebėjimas ir šalinimas:

• Nepraleiskite pro akis didesnių kėbulo įbrėžimų, o ypač - iškilusių pūslelių.
• Geriau apsilankyti pas kėbulo specialistus, kad jie įvertintų pažeidimus ir juos iš karto sutaisytų, negu palikti, kaip yra.
• Jei kėbulas pažeistas taip, kad matosi metalas, tuomet nepatariama remontuoti patiems. Geriau kreipkitės į profesionalus, nes jie žino, kaip pašalinti drėgmę bei apsaugoti metalą.
• Bet kokiu atveju, laiku atliktas kėbulo remontas, garantuoja, kad kėbulo korozija neprasidės.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad žiemą nepatariama laikyti automobilio šildomame garaže - esant pliusinei temperatūrai, druska aktyviau veikia. Be to, šiltame garaže tirpsta sniegas, kaupiasi drėgmė, kuri taip pat neigiamai veikia automobilio kėbulą. Anot specialisto, nepakenktų įtaisyti ir priekinių ratų purvasaugius. Jie apsaugos arkas bei durelių apačią nuo žvyro, akmenukų bei purvo poveikio.

Ridos ir garantijos įtaka

Komercinis automobilis verslui yra darbo įrankis, kuris negali stovėti garaže ar servise. Todėl įprasta didesnių kompanijų praktika - vengiant neplanuotų išlaidų transporto priemones naudoti tik garantiniu laikotarpiu. Dveji metai be ridos apribojimo - itin dažnai komercinio transporto gamintojų ir jų atstovų siūlomas garantijos laikotarpis. Tarkime, „Fiat“ modeliams terminas ties tuo ir baigiasi, „Volkswagen“ garantija galioja ir trečius bei ketvirtus metus, tačiau atsiranda ridos apribojimų, kurie skirtingiems modeliams yra nevienodi. Papildomos sąlygos įprastai taip pat skiriasi, tačiau dažnai galioja bendros taisyklės.

Pavyzdžiui, privalomai techninei priežiūrai automobilius pristatyti galima ir šiek tiek vėliau nei nurodytas ridos intervalas, tačiau reikia gerai žinoti gamintojų tolerancijos ribas. Garantija įprastai netaikoma natūralaus susidėvėjimo detalėms: stabdžių diskams ir kaladėlėms, padangoms, amortizatoriams, sėdynių apmušalams, lemputėms, akumuliatoriams ir kt. Rinkos ekspertai pažymi, kad nors visos garantijos sąlygos oficialiai išdėstytos dokumentuose, paslaugų kokybę dažniausiai lemia gamintojo atstovų darbo kultūra.

Didesnės organizacijos linkusios vengti visų neplanuotų išlaidų, todėl automobilius naudoja tik tol, kol galioja garantija. Daugelis gamintojų komerciniam transportui trumpesnę nei asmeninės paskirties automobiliams dvejų metų garantiją suteikia dėl kitokios naudojimo specifikos. Ilgesnė 5 metų garantija be ribos apribojimo, kokią siūlo „Peugeot“, neturi įtakos automobilio vertei antrinėje rinkoje, tačiau leidžia ilgiau naudoti transporto priemonę jos nekeičiant. Realų eksploatacijos laikotarpį dažniausiai apibrėžia ne garantijos trukmė metais, o ridos apribojimai. Gali nutikti taip, kad naudojant automobilį pasiekiama 100 tūkst. km riba, kai garantija nustoja galioti anksčiau nei metais. Dauguma gamintojų numato apribojimus, nes be jų automobilių techninė priežiūra taptų pernelyg brangi.

tags: #surudijusio #auto #remontas