Paviršių paruošimas ir dažymo technologijos: išsami apžvalga

Automobilio dažymas yra ne tik estetinis atnaujinimas, bet ir esminė kėbulo apsaugos priemonė. Šiuolaikinės automobilių dažymo technologijos leidžia užtikrinti ilgesnį kėbulo apsaugos laiką. Kokybiškas automobilių dažymas svarbus ne tik dėl estetikos, bet ir dėl automobilio kėbulo ilgaamžiškumo. Automobilio kėbulo dažai yra pirmoji gynybos linija prieš koroziją ir aplinkos poveikį, padengiantys kėbulą apsauginiu dažų ir lako sluoksniu, neleidžiančiu drėgmei ir deguoniui tiesiogiai kontaktuoti su metalinėmis dalimis.

Be dažų dangos metalas imtų rūdyti labai greitai, ypač esant tokioms klimato sąlygoms, kur gausu kritulių, drėgmės ir žiemą barstomos druskos. Tinkamai parinkti dažai su antikorozinėmis savybėmis apsaugo kėbulą nuo rūdžių židinių susidarymo. Net maži dažų pažeidimai gali lemti dideles problemas. Pavyzdžiui, atsiradus nedideliam įbrėžimui iki metalo ar atšokus lako lopinėliui nuo akmenuko smūgio, atsidengia plika metalinė vieta. Nepataisius tokio pažeidimo, drėgmė ir druskos gali greitai sukelti koroziją toje vietoje. Rūdys pradeda plėstis po aplinkiniu dažų sluoksniu - ilgainiui atsilupęs plotas didėja, dažai toje vietoje ima luptis, o metalas vis labiau pažeidžiamas. Galiausiai tenka atlikti kur kas sudėtingesnį remontą: valyti smarkiai rūdžių pažeistą plotą, šveisti koroziją, glaistyti paviršių ir perdažyti didesnį fragmentą. Be to, stipriai surūdijusios kėbulo dalys gali prarasti ir konstrukcinį tvirtumą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad kokybiškas kėbulo dažymas padeda išlaikyti automobilio vertę. Automobilis su sveika, blizgančia dažų danga atrodo naujesnis ir patrauklesnis, jį lengviau parduoti už didesnę kainą. Priešingai, pažeista, nublukusi ar rūdžių paveikta danga signalizuoja apie galimus gedimus ir nepriežiūrą.

Kėbulo paruošimas dažymui: svarbiausias etapas

Profesionalai teigia, kad svarbiausias automobilio dažymo etapas yra kėbulo paruošimas dažymui. Tik tinkamai paruošus paviršių, dažai gražiai ir lygiai pasidengs. Paruošimas apima kelis svarbius žingsnius:

• Senų dažų nuėmimas. Tam naudojamas specialus abrazyvinis junginys, skirtas pašalinti plonus dažų sluoksnius.
• Šlifavimas. Šis etapas pašalina viršutinį automobilio dažų sluoksnį naudojant abrazyvines medžiagas. Kokybiškas šlifavimas užtikrina puikų dažymo rezultatą.
• Valymas. Prieš dažymą būtina nuvalyti ant automobilio esančias dulkes, rūdis, purvą, riebaluotus paviršius ir kt.
• Apdorojimas pasyvatoriais. Po valymo transporto priemonės paviršius apdorojamas pasyvatoriais, kurie slopina rūdžių susidarymą.
• Gruntavimas. Tai yra svarbus metalo paviršių dažymo žingsnis prieš dengiant bet kokį viršutinį sluoksnį ar spalvą. Gruntavimas užsandarina paviršių ir sukuria apsauginį barjerą, suformuodamas idealų paviršių dažams, kad jie priliptų.

Automobilių dažymo proceso etapai

Išrinkus spalvą, prasideda automobilių dažymas. Jis atliekamas tam tikra seka: pirmiausia dažomi automobilio rėmai, po to durelės, sparnai, veidrodžiai, bamperiai, variklio ir bagažinės dangčiai, spoileriai bei visos kitos detalės.

Dažymo procesas susideda iš kelių etapų:

1. Dažų paruošimas: Dažai maišomi su skiedikliu ir kietikliu pagal gamintojo rekomendacijas. Svarbu paruošti tinkamą kiekį dažų, kad užtektų visam kėbului.
2. Dažymas: Dažai purškiami ant paviršiaus keliais sluoksniais. Tarp sluoksnių reikia daryti pertraukas, kad dažai išdžiūtų.
3. Lakavimas: Lakuojamas paviršius apsaugo dažus nuo įbrėžimų ir suteikia blizgesį. Lako sluoksniai taip pat turi išdžiūti.
4. Poliravimas: Po lakavimo paviršius poliruojamas, kad būtų pašalinti smulkūs nelygumai ir suteiktas galutinis blizgesys.

Apibendrinant, automobilių dažymas - etapais vykstantis procesas, kuris prasideda nuo senų dažų pašalinimo ir baigiasi padengimu naujais dažais.

Šiuolaikinės automobilių dažymo technologijos

Automobilių dažymo technologijos per pastaruosius dešimtmečius smarkiai patobulėjo. Seniau dažymo procesuose dažnai būdavo naudojami didelės lakumo (LOJ - lakiųjų organinių junginių) kiekio tirpikliniai dažai ir paprastesnės dažymo kameros. Tokie tradiciniai dažai nebuvo itin draugiški aplinkai, o ir jų apsauginės savybės bei ilgaamžiškumas nusileido šiuolaikiniams gaminiams.

Šiandien vis daugiau servisų pereina prie modernių vandens pagrindo dažų, kurie yra ekologiškesni, tačiau nė kiek nenusileidžia seniesiems pagal spalvos sodrumą ir patvarumą. Vandens pagrindo dažai turi mažiau kenksmingų garų, greičiau džiūsta specialiose džiovinimo kamerose ir sudaro tvirtą dangą. Be to, dabar naudojami dviejų komponentų (2K) dažai ir lakai, kurie prieš naudojimą maišomi su specialiais kietikliais - tokia chemija užtikrina, kad užneštas dažų sluoksnis polimerizuosis (susikietės) į ypač atsparią dangą.

Griežtėjant ekologiniams reikalavimams, gamintojai daug investavo į dažų sudėties patobulinimus. Naujos kartos dažai ne tik saugesni aplinkai (mažiau teršalų ir kenksmingų garų), bet ir dažnai pranoksta senesnius analogus atsparumu. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai dažai yra atsparesni agresyvioms cheminėms medžiagoms - kelių druskai, degalų ar tepalų poveikiui. Tai reiškia, kad toks dažų sluoksnis mažiau nukenčia kasdienėmis sąlygomis. Taip pat šiuolaikinė dažymo praktika sumažina ir žmogiškojo faktoriaus klaidų tikimybę: kompiuterizuotos maišymo sistemos tiksliai dozuoja dažus ir kietiklius, o meistrai nuolat tobulina kvalifikaciją dirbdami su moderniomis medžiagomis.

Inovacijos medžiagose ir metodai

Šiuolaikinės automobilių dažymo medžiagos kurtos taip, kad tarnautų kuo ilgiau ir patikimai saugotų kėbulą. Viena iš tokių inovacijų - poliuretaniniai skaidrūs lakai su UV filtrais. Užpurškus spalvotus dažus, ant viršaus dengiamas skaidrus lako sluoksnis. Modernūs lakai turi priedų, saugančių nuo ultravioletinių spindulių poveikio, todėl automobilio spalva ilgiau išlieka sodri ir blizgi, nelinkusi greitai išblukti saulėje. Taip pat lakas suteikia papildomą apsauginį barjerą nuo mechaninių poveikių - smulkių įbrėžimų, akmenukų atsimušimo.

Kalbant apie spalvą, modernios technologijos leidžia ypač tiksliai atkurti gamyklinį atspalvį. Servisuose naudojamos kompiuterinės spalvų parinkimo sistemos su spektrofotometrais. Šis prietaisas nuskenuoja esamą automobilio dažų spalvą ir padeda sukurti tokios pat spalvos dažų mišinį. Tai itin svarbu, jei dažomas ne visas automobilis, o tik atskira dalis - pavyzdžiui, sparnas ar buferis po remonto.

Be pačių dažų, naudojamos ir pažangios gruntavimo bei antikorozinės medžiagos. Pirmiausia pažeistos vietos kruopščiai nuvalomos nuo rūdžių, tada padengiamos rūdžių slopikliais arba antikoroziniais gruntais. Šiuolaikiniai epoksidiniai grunto mišiniai puikiai sukimba su metalu ir neleidžia korozijai plisti po nauju dažų sluoksniu. Naujausių dažų formulės kuriamos pasitelkiant išsamius tyrimus. Laboratorijose dažų dangos testuojamos imituojant įvairias ekstremalias sąlygas: purškiamas druskų tirpalas (siekiant patikrinti atsparumą korozijai), intensyvi UV spinduliuotė (tikrinamas polinkis blukti), staigūs temperatūros pokyčiai ir t.t. Tai užtikrina, kad galutinis produktas - automobilių dažai - atlaikys realias eksploatavimo sąlygas (žiemojimą lauke, kaitrią vasaros saulę, dažną plovimą) ne vienerius metus.

Įdomu tai, kad egzistuoja ir ypatingai patvarūs lakai, sukurti naudojant nano daleles. Pavyzdžiui, keramika praturtinti skaidrūs lakai yra kietesni už įprastus - jie atsparesni mikro įbrėžimams, todėl automobilio paviršius ilgiau išlieka lygus.

Dažymo įranga ir aplinkos kontrolė

Didelę įtaką darbų kokybei ir ilgaamžiškumui turi ir naudojama automobilių dažymo įranga. Modernios dažymo kameros (dar vadinamos dažyklų kabinomis) leidžia sukurti idealias sąlygas dažymui. Jose palaikoma pastovi optimali temperatūra, kontroliuojama oro drėgmė, užtikrinama galinga ventiliacija su filtracija.

Dažant specialioje hermetiškoje kameroje, ant dar šviežio dažo nepatenka dulkių ar kitų nešvarumų, kurie vėliau galėtų sukelti dažų sluoksnio nelygumus ar net tapti korozijos židiniais. Po dažymo tokioje kameroje dažai dažnai džiovinami aukštesnėje temperatūroje (pvz., apie 60 °C) - tai padeda dažams ir lakui greičiau sukietėti ir tvirčiau prilipti prie paviršiaus. Ne mažiau svarbi ir pačios dažymo įrangos kokybė. Šiuolaikiniai dažų purkštuvai (pistoletai) sukurti taip, kad dažai būtų purškiami tolygiai, smulkiais lašeliais, užtikrinant vienodą sluoksnio storį. Taikomos tokios technologijos kaip HVLP (angl. High Volume Low Pressure), kurios sumažina dažų „miglos“ susidarymą ir padidina dažų panaudojimo efektyvumą - daugiau dažų patenka ant paviršiaus, mažiau išsisklaido ore.

Pažangiausiuose gamybos procesuose automobilių dažymui naudojami robotai, kurie lazeriais nuskenuoja kėbulą ir purškia dažus itin preciziškai. Tokia automatizacija užtikrina, kad dažai padengs net sunkiai pasiekiamus plyšelius, o sluoksnis bus idealiai lygus visame paviršiuje. Daugelis tikriausiai esame girdėję istorijų apie „garažiukuose“ dažytus automobilius, kurių dažai netrukus po dažymo pradėjo luptis ar ant paviršiaus atsirado keistų defektų. Tai nutinka dėl netinkamų sąlygų - pavyzdžiui, jei dažoma nepakankamai šiltoje patalpoje, dažai polimerizuojasi lėtai ir tampa neatsparūs, arba jei ore daug dulkių bei drėgmės, jos nusėda ant dažų, sukeldamos pūslėjimą ar prastą sukibimą. Profesionali dažymo kamera eliminuoja šias rizikas: švarus filtruotas oras ir kontroliuojama temperatūra bei drėgmė leidžia dažams džiūti optimaliai.

Dažymo metodai ir sluoksniavimas

Automobilių dažymo srityje taikomi keli skirtingi metodai, priklausomai nuo dažomo objekto ir siekiamo rezultato.

Purškimo būdas

Dažniausiai lengvųjų automobilių kėbulo dažymas atliekamas purškimo būdu - dažai bei lakas purškiami plonu, tolygiu sluoksniu naudojant specialius purkštuvus. Tai leidžia pasiekti lygų, vienodą paviršių.

Miltelinis dažymas

Kitas metodas - miltelinis dažymas. Jis dažniau naudojamas metalinėms automobilio dalims (pavyzdžiui, ratlankiams, rėmo elementams ar dekoratyvinėms detalėms), bet ne viso kėbulo dažymui. Miltelinio dažymo metu ant įelektrinto metalo paviršiaus purškiami specialūs spalvoti milteliai, kurie vėliau kaitinami krosnyje išsilydo ir suformuoja vientisą, labai tvirtą sluoksnį. Milteliniu būdu padengtas paviršius pasižymi išskirtiniu atsparumu smūgiams, korozijai, chemikalams. UAB „Dažymo meistras“ dažymo procesas vyksta naudojant vieno iš geriausių gamintojų, aukštos kokybės IGP firmos miltelinius dažus. Dažus galima rinktis iš šimto RAL ir septynių šimtų NCS palečių spalvų. Matiniai (25-35 % blizgumo) ir blizgūs (65-85 % blizgumo) dažai yra galimi. Šiuo būdu dažomi aliuminio bei plieno gaminiai, tiek vidaus, tiek išorės naudojimui skirtais dažais, gruntuojami, lakuojami. Naudojami pasaulyje pripažintų gamintojų IGP, Tiger, Inver, Oxyplast dažai. Prieš dažymą visi gaminiai apdorojami apipurškiant cheminiu preparatu Gardobond, kuris atitinka visus šiuolaikinius ekologijos reikalavimus. Visas nuriebalinimo procesas yra vykdomas uždarame rate, todėl jokios kenksmingos medžiagos nepatenka į aplinką. Pati dažymo technologija gan paprasta - milteliai specialia įranga įelektrinami ir užpurškiami ant įžeminto metalo paviršiaus. Pagal Kliento poreikius bei pageidavimus, galima dažyti keliomis spalvomis arba užmaskuoti vietas, kurių dažyti nereikia. Dažomų gaminių maksimalūs išmatavimai: Aukštis 1800, plotis 800, ilgis 1300. Dažymui prašoma pateikti gaminius neužterštus tepalais bei alyvomis. Kainos yra apskaičiuojamos individualiai, priklausomai nuo gaminių išmatavimų, sudėtingumo, kiekio ir pan. Miltelinis dažymas yra ekologiška, aukštos kokybės apsauginės polimerinės dangos dažymo technologija, kuri skirta ilgalaikiam plieno ir aliuminio (aliuminio profilių, įvairių vamzdžių, šarvo durų, baldų furnitūros, ratlankių, skardų) paviršiaus apsaugojimui ir padengimui.

Dažymo sluoksnių sistema

Ankstesnių kartų automobiliuose dažnai naudoti viensluoksniai emaliniai dažai (kai spalva ir blizgesys išgaunami vienu sluoksniu). Dabar praktiškai visur taikoma dviejų sluoksnių sistema: atskirai dedamas bazinių dažų (spalvos) sluoksnis ir atskirai - skaidrus lakas ant viršaus. Ši sistema pranašesnė ilgaamžiškumu, nes lakas atlieka savotišką skydą: sugeria UV spindulių poveikį, apsaugo spalvą nuo atmosferos poveikio, suteikia dažams gylio bei blizgesio. Pažeidus paviršinį lako sluoksnį, jį dažnai galima nušlifuoti ir nupoliruoti ar pataisyti tik tą vietą, neperdažant visos detalės - tai yra, spalvos sluoksnis lieka nepažeistas.

Žinoma, egzistuoja ir entuziastų mėgstami „pasidaryk pats“ metodai - pavyzdžiui, smulkiems plotams perdažyti naudojant aerozolinius dažų flakonėlius. Vis dėlto toks remontas paprastai nėra ilgaamžis. Be tinkamo paviršiaus paruošimo, be džiovinimo kamerų ir profesionalių medžiagų, aerozolinis dažų sluoksnis būna per plonas ir netolygus, todėl greitai nublunka ar ima luptis.

Pramoninis dažymas ir jo standartai

Neigiamas aplinkos poveikis (drėgmė, karštis, šaltis) pagreitina metalo paviršiaus nusidėvėjimą. Kadangi pačių metalo konstrukcijų eksploatacijos laikas yra žymiai ilgesnis, jų paviršius turi būti reguliariai atnaujinamas. Pramoninis dažymas - efektyvus ir taupus sprendimas, siekiantiems estetinės statinio išvaizdos bei kokybiškos apsaugos nuo korozijos.

Prieš padengiant metalo konstrukcijas pramoniniais dažais, būtina įsitikinti, kad paviršius yra tinkamai paruoštas: pasiektas reikalaujamas paviršiaus šiurkštumas (granuliavimo ar smėliavimo budu), dažomas paviršius sausas, neapdulkėjęs, ant jo nėra druskų nuosėdų, cheminių medžiagų ar kitų nešvarumų. Siekiant užtikrinti nepriekaištingą antikorozinės dangos sukibimą su metalinių konstrukcijų paviršiumi, jis turi atitikti Sa 2½ švarumo klasę (arba kitokią, kuri yra nurodyta projekte), numatytą LST EN ISO 12944-4 standarte. Šis standartas apibrėžia taikymo sritis skirtingiems konstrukcijų ir paviršiaus tipams.

Pramoniniam dažymui yra naudojami aukšto slėgio beoriai dažymo aparatai. Dažymui naudojami garsiausių dažų gamintojų „Teknos oy“, „Amercon“, „Novatic“, „Tikkurila Coatings Oy“, „International“, „Malchem“, „Hempel“ gruntai ir dažai, kuriais dengiamas metalo paviršius. Nuo naudojamo pistoleto antgalio tipo priklauso išpurškiamų dažų diapazonas bei išpurškimo kampas. Keičiant pistoletų antgalius, dažomos skirtingų gabaritų konstrukcijos.

Metalo paviršiaus paruošimas pramoniniam dažymui

Geras metalinio paviršiaus paruošimas prieš dažymą yra labai svarbus kokybiškam apsauginės dangos padengimui. Pats efektyviausias metalo paviršiaus paruošimo būdas yra srautinis valymas metalo šratais (šratavimas). Šratavimas yra metalo paviršiaus valymas, pučiant metalo šratus dideliu slėgiu metalo paviršiaus link. Suspausto oro ir abrazyvo derinys nuvalo paviršių nuo nešvarumų ir suteikia paviršiui grublėtumą, kas pagerina apsauginės dangos sukibimą (adheziją) su metalu.

Sienų paruošimas ir dažymas

Sienų paruošimas dažymui - kokia yra darbo tvarka ir technologija ir ar sienų dažymas dar tebėra populiarus? Dažymas yra vienas iš sienų apdailos variantų, kuris naudojamas jau daugelį dešimtmečių ir vis dar nepraranda savo aktualumo. Dažytus paviršius lengva išlaikyti švarius, be to, su tinkama apdaila tokios sienos atrodo gana gražiai ir originaliai. Sienas reikia paruošti dažymui, priešingu atveju negalėsime tikėtis gražaus ir tvarkingo rezultato. Be to, reikia griežtai laikytis darbo tvarkos:

• Sienų valymas nuo senų dangų, jei tokių yra.
• Sienų glaistymas. Glaistas pašalins visus nelygumus ir smulkius paviršiaus defektus.
• Gruntavimas leidžia užtikrinti tolygesnį dažų naudojimą.

Svarbu! Ištaisę didelius nelygumus, galima pradėti lyginti visą sienų paviršių. Jei šis etapas bus apleistas, tada jau galutinio dažymo metu bus galima pamatyti sienų defektus, kurie anksčiau buvo nematomi. Šlifavimas naudojamas betoninėms sienoms išlyginti ir paruošti dažymui. Svarbiausia, kad pats paviršius būtų tvirtas ir netrupėtų, taip pat neturi rimtų defektų. Sienas galima šlifuoti specialia mašina ar net švitriniu popieriumi. Sienas ruošti dažymui yra reikalingas kruopštumas ir profesionalumas. Ši užduotis reikalauja atsargumo ir atidumo - negalima praleisti nei vienos detalės ar praleisti kokio nors svarbaus žingsnio. Jei pažeisime sienų paruošimo technologiją, tada, kai jos bus dažytos, visi trūkumai bus matomi.

Papildomos apsaugos ir priežiūra

Net geriausi dažai tarnaus ilgiau, jei automobilį reguliariai plausite ir vaškuosite. Paprastas vaškavimas kelis kartus per metus suteikia papildomą apsauginį sluoksnį, kuris nuima dalį kenksmingo poveikio nuo dažų. Taip pat svarbu laiku taisyti smulkius pažeidimus: jeigu pastebėjote įbrėžimą iki metalo ar mažą rūdžių taškelį, nelaukite - užglaistykite ir padažykite pažeistą vietą arba kreipkitės į specialistus.

Viena populiariausių priemonių - nanotechnologijomis paremtos keraminės dangos. Jos plonu sluoksniu padengiamos ant švaraus, nupoliruoto dažų paviršiaus. Sukietėjusi keraminė danga suformuoja ypač kietą ir hidrofobinį sluoksnį, kuris saugo dažus nuo smulkių įbrėžimų, nešvarumų, UV spindulių ir net silpnų cheminių medžiagų poveikio.

Kita apsaugos priemonė - poliuretano plėvelės (PPF, angl. Paint Protection Film). Tai skaidri, gana stora apsauginė plėvelė, klijuojama ant labiausiai pažeidžiamų kėbulo dalių: automobilio priekio, buferių, kapoto briaunos, durų rankenėlių nišų ir pan. Kokybiška plėvelė yra visiškai skaidri ir beveik nepastebima, tačiau efektyviai sugeria akmenukų smūgius, apsaugo nuo įbrėžimų (pavyzdžiui, tų, kurie atsiranda aikštelėse brūkštelėjus durelėmis) ir net turi savybę veikiant šilumai „užsigydyti“ smulkius įbrėžimus.

Taip pat svarbu pasirūpinti ir tomis kėbulo vietomis, kurios lieka nematomos, bet yra jautrios korozijai - vidinės ertmės, rėmo elementai, automobilio dugnas. Po dažymo galima atlikti papildomą antikorozinį padengimą: specialios vaško ar aliejinės pagrindo priemonės įpurškiamos į durelių vidų, slenksčius, rėmo profilius, taip pat padengiami važiuoklės ir dugno elementai. Šios medžiagos suformuoja plėvelę, kuri neleidžia drėgmei ir druskoms pasiekti metalo ten, kur gamyklinis dažų sluoksnis negali apsaugoti (pavyzdžiui, uždarų profilių viduje).

Kada verta perdažyti automobilį?

Automobilio išorė laikui bėgant neišvengiamai dėvisi - dažų danga kenčia nuo akmenukų, saulės, drėgmės ir kitų veiksnių. Vis dėlto, kaip žinoti, kada paprasto poliravimo nebepakanka ir automobilį jau vertėtų perdažyti? Automobilis - nemaža investicija, todėl rūpinantis jo išvaizda laiku galima ne tik išsaugoti estetinį grožį, bet ir išvengti brangiau kainuojančių remontų ateityje.

Gal pastebėjote, kad automobilio spalva nebėra tokia ryški kaip anksčiau, o kėbulas nusėtas smulkiais defektais? Žemiau apžvelgiame šešis požymius, kurie aiškiai parodo, jog automobilių dažymas (kitaip tariant - kėbulo perdažymas) jūsų transporto priemonei tampa būtinas:

1. Maži įbrėžimai ar dažų nubrozdinimai: Daugumą negilių paviršinių įbrėžimų galima pašalinti poliruojant - jie pažeidžia tik viršutinį lako sluoksnį. Tačiau nerimauti vertėtų tada, kai subraižymai yra gilūs ir pasiekia dažų sluoksnio apačią ar net patį metalą. Tokie pažeidimai neretai atsiranda, pavyzdžiui, nuo aštresnio akmens smūgio kelyje ar tyčinio brėžimo aštriu daiktu. Giliai įrėžus dažus, apsauginis sluoksnis toje vietoje nebeatlieka savo funkcijos. Į įbrėžimą patenkanti drėgmė greitai pasieks metalą ir pradės oksidacijos procesą - kitaip tariant, formuosis rūdys.
2. Įvairūs įlenkimai, duobutės ar didesni kėbulo pažeidimai: Net ir nedidelis įlenkimas - pavyzdžiui, atsiradęs automobiliui atsitrenkus prekybos centro aikštelėje į kito automobilio dureles - gali turėti neigiamos įtakos. Visų pirma, tokie defektai akivaizdžiai matomi ir gadina transporto priemonės išvaizdą. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad įlenkimo vietoje dažnai būna pažeistas dažų sluoksnis: jis gali įtrūkti arba nuo smūgio net atšokti.
3. Automobilio dažų spalva su laiku blunka: Tai natūralus procesas, kurį sukelia saulės UV spinduliai ir kiti aplinkos veiksniai. Dažai praranda sodrumą, atrodo blankūs.

tags: #suportu #paruosimas #ir #dazymas