Stabdžių suportų nuorinimas ir priežiūra

Stabdžių sistema yra labai svarbi automobilio techninė dalis, tiesiogiai įtakojanti mūsų pačių ir aplinkinių žmonių saugumą. Su stabdžių sistema neverta eksperimentuoti su pigiomis detalėmis ar nekokybišku remontu - stabdžiai turi būti remontuojami ir tikrinami reguliariai, kaip nurodo kiekvieno automobilio instrukcija, naudojant reikiamas ir nurodytas medžiagas bei detales. Visi norime būti saugūs keliuose, kur nuolat didėja transporto srautai, o tai būtų visiškai neįmanoma be tobulai veikiančios stabdžių sistemos. Stabdžiai yra viena svarbiausių sistemų, padedančių užtikrinti saugumą kelyje.

Kodėl svarbu tinkamai prižiūrėti stabdžių sistemą?

Dažnai meistrai, remontuojantys stabdžių sistemas, nepasidomi automobilio gamintojo nurodymais ir remonto instrukcijomis. Dažnas servisas naudoja netinkamus tepalus, kurie tirštėja nuo temperatūrų pokyčio ar yra išplaunami vandens. Visa tai įtakoja nekokybišką stabdymą, dažnai kaladėlės stabdo ne visu savo plotu dėl korozijos pažeistų stabdžių suporto slankiųjų detalių ar nelygaus stabdžių disko paviršiaus. Stabdžių kaladėlių keitimas priskiriamas prie automobilio eksploatacinių remontų. Tai tarsi savaime suprantamas dalykas, kurį, kaip ir automobilio tepalus, dažniausiai prižiūri ir keičia kiekvienas automobilio vairuotojas. Nepaisant to, kad ir koks paprastas atrodytų šis darbas, ne visuomet jis yra padaromas tinkamai ir teisingai.

Stabdžių suportas, kaip ir daugelis automobilio detalių, ypač tų, kurie yra senesni nei 10 metų, ilgą laiką yra veikiamas temperatūrų, sunkių eksploatavimo sąlygų, o galų gale ir paties laiko, dėl kurio sukietėja stabdžių suporto tepalas, jis pradeda strigti, ko pasekoje greičiau dėvisi stabdžių trinkelės ar kaladėlės ir stabdymas nebūna toks efektyvus. Priekinių suportų dažniausia bėda yra užstrigusios stabdžių suporto kreipiančiosios. Derėtų nepamiršti, kad stabdžių kaladėles reikia keisti tiek gale, tiek priekyje. Stabdžių kaladėlės gale gali būti keičiamos taip pat kaip ir priekyje, bet kartais, silpnesniuose automobiliuose, kurie neturi galingų variklių, gale yra komplektuojami stabdžių būgnai, o ne diskai. Būgne esančios kaladėlės randasi ne išorėje kaip diskiniuose, bet viduje, apgaubtos būgnu. Stabdant jos viduje plečiasi, taip liesdamos būgną iš vidaus ir taip stabdydamos ratą. Stabdžių kaladėles reikia keisti paprastai tuomet, kai jos pradeda skleisti cypimo garsą.

Rankinio stabdžio problemos ir jų sprendimas

Dažnas automobilis, kurio amžius senesnis nei 10 metų, susiduria su neveikiančio ar prastai veikiančio rankinio stabdžio darbu. Dėl automobilio amžiaus stabdžių suportai yra pažeisti korozijos, apsauginės gumelės, apsaugančios judančias suporto detales, nuo laiko sutrūkinėja ir taip praleisdamos drėgmę į stabdžių suportų judančias dalis sukelia koroziją, kuri trukdo lengvai judėti stabdžių suporto cilindriukui ir dažnu atveju rankinis stabdis nustoja veikti arba veikia nepilnai. Kartais neveikiantis rankinis stabdis gali būti nebūtinai suportų restauravimo problema ar sudilusių kaladėlių problema. Jei jau patikros metu nustatėte, kad tiek kaladėlių yra, tiek suportas ar būgnas veikia ir vaikšto, nepamirškite patikrinti rankinio stabdžio trosų, kurie suaktyvina rankinio stabdžio mechanizmą. Neretai būna taip, kad kai kurie vairuotojai yra nepratę naudoti rankinio stabdžio, ko pasekoje tiek rankinio trosai, tiek suportai ar būgnai laikui bėgant pradeda strigti ir rūdyti. Tiesa, norime pabrėžti, kad keičiant galinių ratų kaladėles, nepaisant ar tai diskai, ar būgnai, reikia atlaisvinti rankinio trosus. Paprastai jie reguliuojasi automobilio salone prie paties rankinio svirties arba automobilio dugne. Taip jūs atlaisvindami trosus leidžiate stabdžiui prasidirbti ir prisitrinti, jei tai būgnai, tai jie viduje turi mechanizmą, kuris optimaliai paveržia plėtimosi mechanizmą, kad kaladėlės būgno viduje būtų optimaliu atstumu.

Stabdžių nuorinimas - kodėl pedalas sminga?

Stabdžių suportus, kurie leidžia stabdžių skystį, nevaikšto, kurių apsauginės kreipiančiųjų ar cilindriukų gumelės yra suplyšusios, reikia restauruoti. Atsidūrus situacijoje, kai prireikus staigiai stabdyti, reikia net keletą kartų spausti pedalą, kad stabdžiai pradėtų veikti, tai rodo, jog sistemoje yra oro. Kiekvieną kartą paspaudus, stabdžių pedalas tampa kietesnis. Stabdymas prasideda tik iki pačio galo nuspaudus pedalą. Tai reiškia, kad stabdžių sistema yra užpildyta oru, o tai dažnai nutinka po stabdžių sistemos remonto ar skysčio keitimo. Pavyzdžiui, po stabdžių restauravimo (atrestauruoti visi suportai, pakeistas stabdžių skystis, galiniai diskai/kaladės) ir atlikus nuorinimo procedūrą, apeinant bent po 5 kartus kiekvieną suportą, pedalas vis tiek sminga giliai, o stabdymas prasideda tik išspaudus daugiau nei pusę pedalo eigos. Po poros dienų ir keliasdešimt nuvažiuotų kilometrų stabdžiai nuorinti dar kartą, tačiau problemos vis dar išliko. Pasitaiko atvejų, kad po nuorinimo (pedalo spaudymo iki dugno) "nueina" pagrindinio cilindro manžetai, todėl pedalas pradeda smigti, nors neužvestoje mašinoje pedalas yra kietas.

Oro atsiradimo stabdžių sistemoje priežastys

Kai stabdžių sistemos viduje atsiranda nedidelis oro kiekis, tai gali sumažinti stabdžių sistemos efektyvumą. Bandant nuorinti stabdžius, vairuotojai pastebi, kad tai padaryti nėra paprasta. Po stabdžių kaladėlių pakeitimo, dažnai būna kietas pedalas, neaišku, ar jį spausti iki galo, ar ne. Kyla begalė klausimų, ką daryti atsukus varžtus prie stabdžių įtvirtinimo sistemos, dar vadinamos suportu.

• Nepakankamas skysčio kiekis: Oras stabdžių sistemoje gali atsirasti dėl nepakankamo skysčių kiekio.
• Drėgmė stabdžių skystyje: Dėl lietaus, tirpstančio sniego ir ledo ant stabdžių sistemos dalių arba stabdžių skystyje gali susidaryti drėgmė. Drėgmės perteklius stabdžių skystyje sumažina stabdžių skysčio virimo temperatūrą ir gali sukelti vidinę stabdžių sistemos dalių koroziją. Taip pat stabdžių skystis gali pradėti virti nuo papildomai išsiskyrusios šilumos, atsirandančios dėl padidėjusios trinties tarp stabdžių, dėl to susilpnės stabdžių efektyvumas ir padidės stabdymo kelias.
• Senas stabdžių skystis: Žarnos, pro kurias šis skystis praeina, yra korėtos struktūros. Tai reiškia, kad per jas, nors ir nedideliais kiekiais, į sistemą patenka vanduo. Šis susimaišo su stabdžių skysčiu, kas lemia sumažėjusią pastarojo virimo temperatūrą. Dažno stabdymo metu, pavyzdžiui, žvyrkelyje ar nelygiame kelyje, skystis gali užvirti. Stabdžių skystis yra higroskopiškas, o tai reiškia, kad gali absorbcijos būdu pritraukti vandens molekules, kurios sumažina jo virimo temperatūrą ir gali sukelti vidinę stabdžių sistemos dalių koroziją. Laikui bėgant bei didėjant automobilio ridai, vandens gali prisirinkti gana daug, o tai mažina ir stabdymo efektyvumą. Spalvos pasikeitimas gali reikšti, kad stabdžių skystis buvo veikiamas drėgmės ir jį reikia kuo greičiau pakeisti.
• Susidėvėję guminiai komponentai: Ratų cilindrų (arba stabdžių apkabos) sandarikliai, veikiami drėgmės, kelių chemikalų ir nešvarumų, praranda savo elastingumą, ko pasekoje atsiranda nuotėkiai.

Kaip teisingai nuorinti stabdžius?

Stabdžių sistemai nuorinti, būtina turėti talpą ar rezervuarą, kur turėtų sutekėti skystis. Reikia skaidrios žarnos, kurios diametras sutaptų su stabdžių nuorinimo varžtu, ir įvairių įrankių varžtams atsukti. Jei sunku atsukti užrūdijusius varžtus, tinka juos nupurkšti varžtų atlaisvintoju, kuris padės atsukti užstrigusius tvirtinimo elementus ir jungtis. Būtina turėti kryžminį raktą ir domkratą, jeigu prireiktų nuimti ratus, kad galėtumėte pasiekti ratų cilindrus (stabdžių apkabas). Gali prireikti ratų atramų. Galbūt jums teks stabiliai pritvirtinti savo automobilį, nes kai kuriems modeliams nuorinimo metu nerekomenduojama įjungti stovėjimo stabdžio.

Oro pašalinimo iš stabdžių linijų seka priklauso nuo transporto priemonės gamintojo ir modelio. Ją taip pat lemia stabdžių sistemos struktūra bei papildomi mechanizmai ir sistemos. Transporto priemonėse naudojamos įvairios stabdžių pavaros. Jos gali būti mechaninės, hidraulinės, pneumatinės, elektrinės bei kombinuotosios. Mechaninę pavarą sudaro trauklės, svirtys ir lynas, jungiantis stabdžių pedalą ar svirtį su mechanizmu. Tokia pavara įtaisoma stovėjimo stabdžiuose.

Stabdžių suportas: tipai ir priežiūra

Anglakalbėse šalyse ši stabdžių dalis vadinama ne support, o caliper. Caliper žodžio vertimas į lietuvių kalbą daug tiksliau nusako ir mūsuose taip vadinamo suporto funkciją: įtvirtinimas, gaubtuvas, laikiklis.

Kas yra stabdžių suportas?

Stabdžių suportas - tai diskinės stabdžių sistemos mazgas, kuris, gavęs hidraulinį slėgį iš stabdžių sistemos, mechaniškai prispaudžia kaladėles prie stabdžių disko. Paspaudus pedalą, stabdžių skystis sukuria slėgį suporto viduje, stūmokliai išsistumia ir kaladėlės suspaudžia diską. Jei stūmokliai juda netolygiai arba suportas „užsikerta“, stabdymas tampa nenuoseklus, o detalės dėvisi greičiau.

Suportų tipai

• Plaukiojantys (slankiojantys) suportai - juda su kreipiančiųjų (kreipiančiųjų) pagalba, dažniausiai turi 1-2 stūmoklius vidinėje pusėje.
• Fiksuoti suportai - patys nejuda, o stūmokliai išdėstyti abiejose disko pusėse.

Kada reikalinga suporto patikra ir keitimas?

Stabdžių suportai, pavyzdžiui, Peugeot automobiliuose, yra viena svarbiausių stabdžių sistemos dalių: būtent jie prispaudžia stabdžių kaladėles prie disko ir sukuria trintį, reikalingą automobiliui saugiai sulėtėti ar sustoti. Nors ši detalė sukurta tarnauti ilgai, laikui bėgant suportai gali pradėti strigti, praleisti skystį ar tiesiog susidėvėti. Todėl reguliarus patikrinimas ir savalaikis remontas tiesiogiai prisideda prie stabdymo efektyvumo ir eismo saugumo.

Įprasti signalai, kad suportams gali reikėti dėmesio:

• Netolygiai besidėvinčios kaladėlės - vienoje pusėje kaladėlės „suvalgomos“ greičiau nei kitoje.
• Drėgmės/nuotėkio žymės - prie suporto ar ratuose.
• Automobilio traukimas į vieną pusę stabdant - dažnai reiškia, kad vienas ratas stabdo stipriau nei kitas, o tai ne tik mažina komfortą, bet ir ilgina stabdymo kelią.
• Skysčio nuotėkis - matomos drėgmės žymės ties suporto tarpinėmis ar ant ratlankio vidinės pusės.
• Įspėjamoji stabdžių lemputė - gali signalizuoti stabdžių sistemos problemą, kurią verta diagnozuoti nedelsiant.

Ką tikrina servise apžiūrint stabdžių suportus:

• Stūmoklių darbas - ar stūmokliai juda tolygiai, nestringa ir negrįžta per lėtai. Strigimas dažnai sukelia netolygų kaladėlių dėvėjimąsi.
• Tarpinių sandarumas - tikrinama, ar tarpinės nepažeistos ir ar iš jų neprasiskverbia stabdžių skystis.
• Nuotėkiai - apžiūrima suporto zona ir aplinkinės vietos, ar nėra skysčio žymių.
• Tvirtinimo elementai ir kreipiančiosios - vertinama varžtų, laikiklių ir kreipiančiųjų būklė, ar nėra laisvumo, korozijos, užstrigimo.

Kodėl suporto patikra svarbi:

• Sauga - susidėvėjęs arba strigti pradėjęs suportas gali sumažinti stabdymo efektyvumą ir prailginti stabdymo kelią.
• Stabdymo kokybė - netolygiai veikiantis suportas dažnai pasireiškia traukimu į šoną, prastesne pedalo reakcija ar kaladėlių perkaitimu.
• Mažesnės išlaidos ateityje - laiku sutvarkius suportą, mažėja tikimybė sugadinti diskus, kaladėles ar kitus stabdžių sistemos mazgus.
• Patikimumas kasdien - stabdžiai turi veikti vienodai tiek mieste, tiek greitkelyje, tiek stabdant avariniu režimu.

Kas kiek laiko keisti stabdžių suportus?

Tikslaus vieno intervalo visiems atvejams nėra, nes suporto tarnavimo laiką stipriai veikia važiavimo aplinka ir priežiūra. Vis dėlto orientacinės gamintojų praktikoje sutinkamos ribos yra tokios: suportus dažnai rekomenduojama apžiūrėti kas maždaug 48 000-80 000 km, o keitimas neretai svarstomas apie 120 000-161 000 km, priklausomai nuo eksploatacijos ir gedimų pobūdžio. Jei automobilis daug važinėja mieste, spūstyse, kalvotose vietovėse ar dažnai stabdo „start-stop“ režimu, suportai ir jų kreipiančiosios patiria didesnę apkrovą. Tokiu atveju profilaktika gali būti reikalinga dažniau nei važinėjant ramiai ir tolygiai.

Stabdžių diskų ir kaladėlių svarba

Stabdžių kaladėlės ir diskai yra bene dažniausios techninės priežiūros reikalaujančios stabdžių dalys. Trintis tarp kelio ir padangų, stabdžių kaladėlių ir diskų sukelia šilumos išsiskyrimą. Jūsų stabdžių trinkelėse yra darbinės trinties medžiagos, kurios laikui bėgant nusidėvi ir teks jas pakeisti. Stabdžių kaladėlės ir stabdžių diskai veikia kartu. Atminkite, kad keičiant stabdžių diskus, reikia pakeisti ir stabdžių trinkeles. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių transporto priemonių stabdžių sistemos defektų yra stabdžių disko įtrūkimai, darbinių paviršių oksidacija ar griovelių atsiradimas.

tags: #suportai #stabdziu #nuorinimas