Subaru Forester II (2002–2007) su benzino ir dujų įranga: savininkų atsiliepimai

„Subaru Forester“ - vienas iš tų automobilių, kurio savininkai dažnai sako: „nusipirkęs jį supranti, kad tai ne tik automobilis, bet ir gyvenimo būdo dalis“. Šis modelis subūrė fanatų klubą (www.foresterclub.lt), o jo patikimumas ir pravažumas pavertė jį tikru „bekelės kariu“. Tačiau ar jis toks tobulas, kaip atrodo?

Subaru Forester evoliucija ir modelio ypatumai

„Subaru“ nuo seno garsėjo savo visais keturiais ratais varomais automobiliais. Pirmoji „Subaru Forester“ karta buvo pristatyta 1997 m., sukurta pagal modernizuotą „Impreza“ platformą. 2000 m. „Forester“ buvo šiek tiek modernizuotas, gavo naujus buferius, radiatoriaus groteles ir pakeistą saloną. 2002 m. pasirodė antroji „Forester“ karta, kurios pakeitimai buvo menki. 2007 m. pristatyta naujoji „Forester“, kuriai vėl buvo panaudota ta pati (atnaujinta) „Impreza“ platforma. Automobilis niekada nesiekė būti madingiausiu miesto krosoveriu - jo dizainas labiau orientuotas į praktiškumą ir patikimumą. Viduje vairuotoją pasitinka aukšta sėdėsena, kuri suteikia puikų matomumą tiek mieste, tiek užmiestyje. O tikras Forester „koziris“ - tai simetrinė visų varančiųjų ratų sistema (AWD), užtikrinanti stabilumą bet kokiomis sąlygomis: lietuje, sniege ar žvyrkelyje.

Varikliai ir degalų sąnaudos

„Subaru Forester“ nuo pat pradžių išsiskyrė tuo, kad gamintojas pasirinko tik jam būdingą technologiją - bokserinius variklius ir nuolatinę visų varančiųjų ratų sistemą (AWD). Populiariausi yra 2.0 ir 2.5 litro atmosferiniai bokseriai. Jie pasižymi ilgaamžiškumu, tačiau reikia reguliariai tikrinti alyvos lygį - kai kuriems savininkams pasitaiko padidėjusios sąnaudos. Nuo 2008 m. „Forester“ buvo siūlomas ir su 2.0 D bokseriu - pirmuoju pasaulyje tokio tipo dyzeliniu varikliu. Jis labai ekonomiškas (apie 6-7 l/100 km), tačiau pirmosios kartos dyzeliai turėjo bėdų su alkūninio veleno guoliais ir įtempikliais.

Benzininiai varikliai

• 2.0 l atmosferinis (92 kW / 125 AG / 156 AG): Paprastas, patikimas ir ekonomiškas. Vidutinis 2004 m. 2.0 l X modelio kuro su mechanine pavarų dėže, anot savininkų, yra gana smagus. Mieste kuro sąnaudos yra 11-13 l/100 km, užmiestyje 7-9 l/100 km, priklausomai nuo greičio. Važiuojant ramiai mieste, sąnaudos siekia 12-12.5 l/100 km, labai pasistengus - 10.5 l/100 km. Užmiestyje, važiuojant 100 km/val, sąnaudos yra apie 8 l/100 km, pasistengus - 7.2 l/100 km. Variklis silpnokas, teturi 86 kW (EU rinkoje), bet turi palėtintoją. Nelakstant - motoro užtenka.
• 2.5 l atmosferinis (115 kW / 121 kW): Smagesnis ir galingesnis variantas, ypač mieste ir bekelėje, nes prie mažų sūkių turi daugiau galios. Kuro sąnaudos mieste yra mažiausiai 13.4 l/100 km, trasoje - 9.4 l/100 km. Šis variklis sunaudoja apie 8-10 l/100 km.
• 2.0 l turbo (170 AG / 177 AG): S-turbo yra EU variantas, 2.0 dohc su turbininiu pripūtimu. Turi 170 AG, bet neturi palėtintojo. Kuro sąnaudos 100 km/h greičiu yra apie 2300 aps./min., 130 km/h greičiu - apie 3100 aps./min.
• 2.5 l turbo (210 AG / 230 AG): Galingiausias variantas, skirtas tiems, kas nori dinamiškumo ir greičio. Mieste sunaudoja apie 15 l degalų. Nors yra galingas, tvarkingai eksploatuojamas variklis gali tarnauti iki 500 000 km, turbiną teks keisti po 200 000-250 000 km. Turbo versijos sunaudoja iki 12 l/100 km.

Dujų įranga

Dujos yra draugas, tačiau dujos sodina vožtuvus. Tai galioja bet kuriam varikliui. Kai yra hidrokompensatoriai, kaip seno „Legacy“, tuomet vožtuvų tarpelio nereikia reguliuoti. Kai reguliavimas atliekamas ranka, jį reikia reguliuoti. Reguliavimo dažnumas priklauso nuo vidutinių variklio apsisukimų per tam tikrą laiką: jei mėgstama „gręžti“ motorą - teks reguliuoti dažniau, jei važiuojama ramiai - rečiau. Gamyklinių dujų nebūna.

Vožtuvų reguliavimo kaina:

• SOHC varikliai (2.0, 2.2, 2.5 nuo 1999 m.): Pigu, nes geras priėjimas ir reguliavimas vyksta paveržiant ar atleidžiant varžtus (apie 150-250 Lt).
• DOHC varikliai (2.5 iki 2000 m., 2.0 nuo 2006 m., bet koks turbo ar 6 cil. motoras): Brangu, nes reikia beveik išsiimti motorą (apie 700-900 Lt), o reguliavimas vyksta keičiant „stiklinėles“.

Vienas iš būdų atitolinti vožtuvų reguliavimą - suprogramuoti dujų kompiuterį taip, kad jis momentaliai persijungtų į benziną, kai norima „smagiau“ palakstyti. Rezultate, ramiai važiuojant (mieste, autostradoje iki 130 km/h) motoras dirba dujomis.

2.5 varikliui su 121 kW galios dujų sąnaudos mišriai yra 13.33 l/100 km. Mieste važinėjant, jos siekia apie 15-16 l/100 km, užmiestyje - apie 11 l/100 km, važiuojant nesunkia koja. S-turbo su dujomis ant 100 km/h - apie 2300 aps./min., 130 km/h - apie 3100 aps./min. Dujų sąnaudos mieste nuo 13 l/100 km iki 14 l/100 km ramiai važiuojant. Lakstant 160 km/h greičiu - 16 l/100 km.

Pavarų dėžės

„Forester“ komplektuojamas su mechanine arba automatine pavarų dėže. Automatas nors ir nėra labai greitas, bet užtat patikimas. Savininkai teigia, kad automatas laiko net geriau nei mechanika, ir bekelėje taip pat. Mechaninė pavarų dėžė laikoma ilgaamže.

Automatinė pavarų dėžė

Pavarų dėžė turi 2 režimus: Hold ir Power. Hold režimas naudojamas važiuoti slidžia danga, pvz., apsnigtu keliu arba purvu. Apie įjungtą Hold režimą informuoja prietaisų skydelyje esantis indikatorius. Su Hold režimu D režime automobilis pradeda judėti 2 pavara iki 4 pavaros, 3 režime - 2 pavara iki 3 pavaros, 2 režime visą laiką bus 2 pavara. Power režimas yra padidintos galios režimas, naudojamas staigiau įsibėgėti arba tada, kai reikia didesnės traukos jėgos. Apie įjungtą Power režimą informuos prietaisų skydelyje esantis Power indikatorius.

„Subaru“ automatai atlaiko stabdžio ir gazuojimo apkrovą. Automatas adaptuojasi - šį faktą ryškiai pajautė vienas savininkas, kai Norvegijos kalnuose antrą dieną besimalant laikė apsukas pastoviai užkėlęs. Lenkiant užmiesčio keliu, geriau paspausti pedalą truputį švelniau nei „tapkė dugnas“. Antru atveju kiek ilgiau galvoja, jungia vos ne 2 pavaras žemiau, prie raudonos zonos, po to vėl persijungia - amžinybė praeina!

Mechaninė ir automatinė pavarų dėžė bekelėje

Kalbant apie valdymą mažais greičiais, mieste, bekelėje automatas puikus. Bet prie didelių greičių, o ypač lekiant žvyrkeliu, yra skirtumas tarp MT ir AT (be VDT funkcijos). Skirtumas tame, kad MT stumia posūkiuose priekį, ir žmonės, išmokę tokią mašiną valdyti, gali posūkius imti dideliu greičiu. O AT - viršijus 90 km/h po truputį pradeda atjunginėti galą ir prie 110 km/h tokia mašina lieka beveik FWD. Aišku, iki pirmo minimalaus ašių greičių išsiskyrimo, bet, bet kuriuo atveju, tokia mašina žvyrkelyje yra linkusi užmetinėti galą. Tik stipriai blokavus centrą, arba kai yra VDT funkcija (kad ir išjungta), AT elgiasi panašiai kaip MT. Dėl to AT žvyrkelyje bus lėtesnė.

Dėžės su VDT funkcija turi tikrą tarpašinį diferencialą, kaip ir MT, tik jį blokuoja ne klampusis skystis, o kompiuteriu valdoma hidraulinė sistema. Tuo tarpu paprasta AT yra nuolat varoma priekiu, o galas prisijungia per tam tikras sankabas hidraulikos pagalba. Dėl to, net ir idealiai veikiančiai reduktorių dėžei, seno tipo AT dėžė negali galui perduoti daugiau kaip 40% jėgos. USA modeliuose, net ir 2008 m., dar nedėjo VDT dėžių.

Eksploatacija ir patikimumas

Subaru Forester garsėja patikimumu, bet net ir šis „bekelės karys“ turi savo silpnų vietų. Automobilis yra patogus, geras pravažumas, geras priėjimas automobilio aptarnavimams - užtenka tiesiog palįsti po juo ir viską įmanomą pasiekti. Niekada nėra pavedęs, visada važiavo ir atveždavo į galutinį tašką. Odometras rodo 300 000 km, variklis ir pavarų dėžė nebuvo remontuota. Viskas veikia sklandžiai. Per metus nieko nedaryta, tik kaladėlės. Pagrindiniai pliusai: žemas svorio centras, puikus valdymas, pravažumas, cinkuotas kėbulas, tikrai patikimas ir nereikalaujantis daug dėmesio.

Kėbulas tikrai cinkuotas, nubraižymai ant sparno pragyveno jau pusę metų. Surasti be rūdžių - misija neįmanoma, ypač jei automobilis važiavęs Lietuvoje.

Paprastas, patikimas ir ekonomiškas automobilis. AWD sistema padeda stabiliai ir saugiai vairuoti žiemą. Žiemą važiuojant per sniegą iki 30 cm aukščio išvis nesijaučia, toks įspūdis, kad važiuoji per normalų kelią. Niekada nebuvo kur nors užstrigęs. AWD visada ištrauks. Žiemą bandyta leisti automobiliui slysti, galiniai ratai buksuoja ir jis slysta, bet kai tik paleidžiamas akceleratoriaus pedalas, iškart išsilygina.

Automobilis saugus, buvo nukirsta greitkelyje stirna ir seniau nuverstas apšvietimo stulpas - lūžo bamperiai, susilankstė kapotas, skilo grotelės, automobilis toliau važiavo savo eiga be problemų.

Techninė priežiūra ir gedimai

Dažniausiai keičiamos tik eksploatacinės medžiagos: kaladėlės, stabdžių diskai, filtrai, amortizatoriai, duslintuvas, važiuoklės traukės. Amortizatoriai priekiniai kainuoja apie 300 Lt (Bilsteinai). Variklio alyvos filtras - 12 Lt, automatinės dėžės alyvos filtras - 28 Lt, oro filtras (ilgas, Filtron) - 22 Lt. Priekinės kaladėlės - apie 100 Lt/komplektas.

Benzininiai bokseriniai varikliai kartais pasižymi padidėjusiomis alyvos sąnaudomis. Vienas vairuotojas yra sakęs: „kas 1000 km papildau po litrą alyvos - dabar visada vežiojuosi kanistrą bagažinėje“. Tepa rijo tik pačioje pradžioje - ant 10 000 km 3 litrus, bet vėliau normaliai važiuojant - 100-200 ml. Jei variklio nesmauksi - važiuosi pensininko režimu, galima ir pusiau sintetiką. Jei jau kartais pavaikysi jį, kad iš duslės suodžius prapūsti - pilk sintetika, pvz. 5W40. Jau ruošiamasi truputi paskraidyti - pilamas 5W50.

Dyzelinė 2.0 D versija, ypač ankstyvieji modeliai, turi kitą bėdą - alkūninio veleno guolius. Jei šie sugenda, remontas gali būti labai brangus. Pavarų dėžės - mechaninė laikoma ilgaamže, tačiau automatinė Lineartronic CVT ne visiems patinka. Ji užtikrina komfortą, bet gali pradėti „vilkinti“ arba trūkčioti, jei alyva ilgai nekeičiama.

Pakaba taip pat turi savo silpnąsias vietas - strypų traukės, galinių amortizatorių viršutinės įvorės. Nors tai nėra kritiniai gedimai, po 100-150 tūkst. km gali tekti keisti amortizatorius, rutulines atramas, stebulių guolius. Daugelis „Forester“ gale turi „kietus“ amortizatorius su automatine pumpavimo sistema. Idėja labai nebloga, nes net sunkiai pakrautas automobilis per daug nenusėda. Deja, kai ateina remonto laikas, paaiškėja, kad amortizatoriai kainuoja brangiai. Kartais jie susidėvi nenuvažiavus nė 100 000 km. Būtent todėl nemažai savininkų gale stato paprastus amortizatorius su spyruoklėmis. Antros kartos „Forester“ pakaba reikalauja rimtesnių investicijų tik po 150 000 km.

Elektronikos smulkmenos: kartais streikuoja langų keltuvai, klimato kontrolės jutikliai ar net sėdynių šildymas. Jei įjungus D jaučiasi prabuksavimas (duodama gazo, o nenoriai važiuoja), reikia pasitikrinti tepalo lygį dėžėje.

Patirtis su 2007.05 Forester 2.0 MT (pigiausias variantas)

Vienas savininkas su 2007.05 Forester 2.0 MT, pigiausiu variantu, nuvažiavo 170 000 km per penkerius metus, daugiausia Vilniaus mieste. Kuro sąnaudos mieste normaliai važiuojant buvo 12-12.5 l/100 km, labai pasistengus - 10.5 l/100 km. Užmiestyje, važiuojant 100 km/val, - 8 l/100 km, o pasistengus - 7.2 l/100 km. Gedimai po specifinių važiavimų (bekelė, driftai, slalomai, per laukus, sprintai ir t.t.):

• Po 30 000 km sugedo priekinis amortizatorius.
• Po 90 000 km abu galiniai savireguliuojantys amortizatoriai sugedo (nauji - 2200 Lt).
• Stabdžių diskai pradėjo kreivintis.
• Akumuliatorius po 3 žiemų palūžo.
• Po 100 000 km pradėjo nervinti trukčiojimai įsibėgėjant, kažkokios vibracijos važiuojant tiesiu keliu.
• Sugedo valytuvas, stiklo pakelėjas.

Serviso vadovas teigė, kad važiuojant tokiu stiliumi joks kitas SUV tikrai neatlaikytų iki 100 000 km su tokia būkle, kokia buvo pas jį (tada ji buvo ideali ir techninė apžiūra be problemų). Automobilis buvo parduotas po 1.5 mėnesio, klientas pirko iškart, net nuolaidos neprašė.

Komfortas ir interjeras

Salonas atrodo gana pigiai surinktas, bet nusiskundimų nėra, kelionėje nepatogumų nekyla. Garso izoliacija yra silpna - važiuojant daugiau nei 100 km/val atsiranda didelis triukšmas, manoma, kad tai nuo veidrodėlių. Garso izoliacija jaučiasi tik variklio skyriuje. Dėl komforto problemų, vienas savininkas padarė pilną garso izoliaciją pats ir dabar jaučiasi visiškai kitaip. Iš BMW E39 Touring trūksta geresnės garso izoliacijos ir daugiafunkcinio vairo, taip pat norėtųsi dviejų zonų klimato kontrolės.