Kiekvienas automobilis turi stovėjimo stabdį, dar žinomą kaip rankinis arba avarinis stabdys. Įprastai jis atpažįstamas kaip rankena centrinės konsolės viduryje, bet daugelyje modernių automobilių stovėjimo stabdys valdomas mygtuku. Stovėjimo stabdys yra skirtas automobilio parkavimui bei avarinėms situacijoms, kai sugenda pagrindiniai stabdžiai. Labai svarbu, kad šis mechanizmas veiktų tinkamai, nes nuo jo priklauso saugumas.
Mechaniniai stovėjimo stabdžiai (rankiniai stabdžiai)
Daugumoje transporto priemonių su tradiciniu mechaniniu stovėjimo stabdžiu, kartais vadinamu rankiniu, sistema yra suprojektuota taip, kad užblokuotų galinius ratus. Senesniuose automobiliuose dažniausiai buvo naudojamas trosu valdomas stovėjimo stabdys. Ilgus metus automobilių konstrukcijoje buvo naudojamas standartinės konfigūracijos stovėjimo stabdys, kuris buvo aktyvuojamas tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, šalia pavarų perjungimo svirties esančia rankena.
Veikimo principas
Kai patraukiama svirtis (arba nuspaudžiamas specialus stovėjimo stabdžio jungiklis), įtempiamas kabelis. Šis kabelis eina iki galinių stabdžių diskų arba būgnų. Troselio mechanizmas prispaudžia stabdžių trinkeles prie būgno arba prie atskiro mechanizmo galinio stabdžių kaladėlės viduje.
Kodėl stabdomi tik galiniai ratai?
Jei rankinį stabdį užtrauktumėte automobiliui judant, galinių ratų blokavimas yra kur kas mažiau pavojingas nei priekinių. Aišku, yra ir išimčių. Automobilių istorijoje buvo keletas modelių, kuriuose stovėjimo stabdys veikė ne galinius ratus. Pavyzdžiui, aštuntajame dešimtmetyje gamintuose „Saab 900“ automobiliuose buvo naudojamas stovėjimo stabdys priekiniams ratams.
Elektriniai stovėjimo stabdžiai (EPB)
Naujesniuose automobiliuose atsiranda vis daugiau elektronikos. Vienas iš komponentų - elektrinis rankinis stabdis (EPB). Prieš daugiau nei 20 metų gamintojai į įvairius modelius pradėjo montuoti ir elektrinius stovėjimo stabdžius.
Veikimo principas
Dauguma elektrinių stovėjimo stabdžių, kaip ir tradicinės sistemos, veikia tik galinius ratus. Prie galinių ratų stabdžių sistemos montuojami du galingi elektros varikliai, kuriuos aktyvuojant stabdomi galiniai ratai. Paprastesniuose naujuose automobiliuose iki šiol naudojamas elektromechaninis stovėjimo stabdžio aktyvavimas. Naudojant tokią įranga taip pat tereikia paspausti mygtuką, kuris aktyvuoja trosą traukiantį nedidelį elektros varikliuką. Tačiau, ypač aukštesnės klasės ar galingesniuose modeliuose, gali būti naudojamas integruotas stabdžių cilindrų varikliukas arba stabdžių sistemos hidraulinis kontūras. Taip pat vis dažniau naudojamas pažangesnis valdymo būdas atsisakant bet kokių trosų. Tuomet elektros varikliai montuojami pačiose stabdžių apkabose.
EPB privalumai
Vienas iš EPB sistemų privalumų yra jų automatizacija, pavyzdžiui, įjungus pavarą arba išjungus variklį stabdys užsitraukia automatiškai. Naujausiuose automobiliuose, turinčiuose elektroninį stovėjimo stabdį, šis dažniausiai įjungiamas automatiškai, vos užgesinus variklį.
Pneumatinės stabdžių sistemos ir stovėjimo stabdžiai
Pneumatinė stabdžių sistema yra naudojama daugelyje sunkvežimių, autobusų ir kitų didelių transporto priemonių. Ši sistema naudoja suslėgtą orą stabdymui, o ne skystį, kaip tradicinėse stabdžių sistemose. Pneumatinės stabdžių sistemos komponentai yra įvairūs įrenginiai ir priedai, kurie dirba kartu, kad būtų užtikrintas efektyvus ir patikimas stabdymas.
Pneumatinės sistemos kontūrai
- I kontūras: Atsakingas už oro tiekimą priekinio tilto darbiniams stabdžiams ir priekabos stabdžiams. Sudėtyje yra kompresorius, oro rezervuaras ir vožtuvai, kurie užtikrina reikiamą oro slėgį.
- II kontūras: Tiekia orą abiejų galinių tiltų darbiniams stabdžiams ir priekabos stabdžiams. Vamzdynai perneša suslėgtą orą į stabdžių cilindrus, kurie konvertuoja oro slėgį į mechaninę jėgą, stabdydami galinius ratus.
- III kontūras (atsarginis/stovėjimo): Skirtas atsarginiam (stovėjimo) stabdymui ir priekabos stabdžiams. Šis kontūras veikia kaip avarinis, užtikrinantis, kad transporto priemonė būtų sustabdoma, jei nutrūksta oro tiekimas pagrindiniuose darbiniuose kontūruose. Stabdžiai aktyvuojami per spyruoklinius mechanizmus, kurie automatiškai įsijungia, kai sumažėja oro slėgis.
- IV kontūras: Naudojamas papildomų (pagalbinių) prietaisų maitinimui, kuriems reikalingas suslėgtas oras, bet kurie nėra tiesiogiai susiję su stabdymu.
Avarinio arba stovėjimo kontūro funkcijos
Avarinis arba stovėjimo kontūras užtikrina stabdžių veikimą transporto priemonei stovint arba kritiniais atvejais, kai nutrūksta oro tiekimas. Jis suaktyvina spyruoklinius stabdžius, kurie įsitempia ir užfiksuoja stabdžius, kai slėgis sumažėja arba kai vairuotojas įjungia stovėjimo stabdį. Stovėjimo stabdžiai yra naudojami ne tik avarinėse situacijose, bet ir kasdieninio stovėjimo metu. Jie užtikrina, kad transporto priemonė išliktų stabili stovint nuokalnėje ar kitose nestabiliose vietose, kai nėra vairuotojo.
Būgniniai stabdžiai ir jų ryšys su stovėjimo stabdžiu
Būgniniai stabdžiai dažniausiai diegiami mažesnės masės lengvuosiuose automobiliuose ir yra paprastai montuojami galinėje dalyje. Jie taip pat gali atlikti stovėjimo stabdžio funkciją. Didesnės masės automobiliuose ši funkcija gali būti derinama kartu su diskiniais stabdžiais. Paspaudus stabdžių pedalą stūmokliais vykdomas atitinkamas spaudimas - trinkelės juda į išorę. Dėl šios priežasties trintis, pasireiškianti stabdžių antdėkluose (priešinga kryptimi vidiniam būgno paviršiui) sulėtina ar visiškai sustabdo transporto priemonę.
Būgninių stabdžių tipai
Pagal trinkelių spaudimo tipą būgniniai stabdžiai skirstomi į 3 grupes:
- Vieno spaudžiamo krašto tipas: Daugumoje automobilių naudojamas šis tipas. Pagrindinė trinkelė - tai trinkelė, judanti būgno sukimosi kryptimi. Kita trinkelė vadinama antrine. Pagrindinė trinkelė prispaudžiama būgnų sukimosi kryptimi. Sukimasis padeda trinkeles prispausti didesne jėga - tokiu būdu padidėja stabdymo jėgos stiprumas. Pasireiškia stiprinimo efektas - jo metu stabdymo jėga perduodama į būgnus.
- Dviejų spaudžiamų kraštų tipas
- Dvigubo stiprinimo tipas
Stovėjimo stabdžio gedimai ir jų prevencija
Kaip ir bene kiekvienas kitas komponentas, rankinis stabdis gali sugesti. Automobilio techninės apžiūros metu darbuotojai visada tikrina stovėjimo stabdžio efektyvumą, nes jis gali neveikti dėl įvairių priežasčių.
Dažniausi gedimai
- Išsitampė arba nutrūko trosai.
- Užstrigęs mechanizmas.
- Nusidėvėję stabdžių kaladėlių antdėklai arba pačios kaladėlės. Tai gali lemti sudilusios stabdžių kaladėlės, kurias keičiant teks nuimti galinius ratus ir ardyti stabdžių apkabas.
- Elektronikos gedimai. EPB sistemose gali sugesti elektriniai pavaros arba valdymo moduliai. Apie tai dažnai praneša įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje.
- Netinkamas sureguliavimas. Tiek mechaninės, tiek elektrinės sistemos gali būti netinkamai sureguliuotos. Tokiu atveju reikia reguliuoti rankinio stabdžio mechanizmą.
Gedimo požymiai
- Automobilio judėjimas nelygioje vietoje: Vienas iš aiškiausiai pastebimų signalų, įspėjančių apie stovėjimo stabdžio gedimą, yra juntamas automobilio judėjimas pastačius automobilį nelygioje vietoje.
- Įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje: Lemputė gali nuolatos degti arba mirksėti. Kiekvienas aktyvavimas taip pat gali sukelti vis naują pranešimą apie galimą stabdžių sistemos gedimą.
- Sunkus automobilio įsibėgėjimas: Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas, pranešantis apie galimą stovėjimo stabdžio gedimą. Šiuo atveju stovėjimo stabdis lieka pastoviai bent iš dalies įjungtas, o papildomas kaladėlių prispaudimas ir sukelia nereikalingą trintį.
- „Nebelaiko“ stabdis techninės apžiūros metu: Tai reiškia, kad jį aktyvavus pasiekiama stabdymo jėga nebeatitinka minimalių reikalavimų.
Prevencinės priemonės ir saugumo rekomendacijos
Siekiant ilgesnio stovėjimo stabdžio tarnavimo laiko, turėkite įprotį jį reguliariai naudoti. Vengiant naudoti stovėjimo stabdį padidėja papildomų gedimų rizika, kadangi svarbias stabdžių sistemos dalis ima veikti korozija, labiau kaupiasi drėgmė ir dulkės. Siekiant sumažinti stovėjimo stabdžio gedimų riziką, prieš pajudant iš vietos reikėtų 100 proc. įsitikinti, kad jis yra išjungtas. Na, ir galiausiai, jei tai nėra mėgėjiškiems automobilių sporto renginiams skirtas automobilis, reikėtų vengti stovėjimo stabdžio aktyvavimo dar nesustojus.
Išlipdami iš automobilio, įjunkite stovėjimo stabdį ir nuspauskite P (Stovėjimo) padėties jungiklį, esantį ant pavarų perjungimo svirties. Neatleiskite kojinių stabdžių pedalo, kol stovėjimo stabdys yra įjungtas. Prieš važiuodami įsitikinkite, kad stovėjimo stabdys yra atleistas. Jei jis nebus atleistas, stabdys gali sugesti ir galite sukelti nelaimingą atsitikimą. Neatleiskite stovėjimo stabdžio iš automobilio išorės.