Visi automobiliai turi stovėjimo stabdį, kuris dar žinomas kaip rankinis arba avarinis stabdys. Tai yra svarbi automobilio saugos sistemos dalis. Nors pagrindinė jo paskirtis - automobilio saugus laikymas stovint, ypač ant įkalnių, jis taip pat gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė avarinio stabdymo metu, sutrikus pagrindinei stabdžių sistemai.
Stovėjimo stabdžio paskirtis ir funkcijos
Pagrindinė stovėjimo stabdžio funkcija - patikimai laikyti automobilį vietoje jam stovint. Tai ypač svarbu statant automobilį ant šlaito. Nors dauguma transporto priemonių su tradiciniu mechaniniu stovėjimo stabdžiu blokuoja galinius ratus, automobilių istorijoje buvo keletas modelių, kuriuose stovėjimo stabdys veikė ne galinius ratus, pavyzdžiui, aštuntajame dešimtmetyje gamintuose „Saab 900“ automobiliuose buvo naudojamas stovėjimo stabdys priekiniams ratams.
Elektroninis stovėjimo stabdys taip pat gali būti naudojamas kaip papildoma saugos priemonė avarinėse situacijose. Avariniu atveju, automobiliui judant ir sugedus pagrindinei hidraulinei stabdžių sistemai, vairuotojui nuspaudus elektrinio rankinio stabdžio jungiklį, užpakaliniai ratai stabdomi impulsais, siekiant išvengti jų užsiblokavimo ir su tuo susijusio transporto priemonės kontrolės praradimo. Avariniu atveju toks elektrinis rankinis stabdys, veikdamas trumpais intervalais, savo stabdymo maniera primena stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS).
Saugumo sumetimais elektroninio rankinio stabdžio nepavyks išjungti, jeigu neveikia automobilio variklis. Be to, priklausomai nuo gamintojo sprendimo ir konkretaus modelio, stovėjimo stabdys gali būti įjungtas automatiškai, atidarius vairuotojo dureles arba išjungus variklį.
Stabdžių suporto strigimas: dėl ko tai įvyksta ir kaip to išvengti | AUTODOC patarimai
„Auto Hold“ funkcija
Elektroninis stovėjimo stabdys apima ir „Auto Hold“ funkciją, sukurtą apsaugoti transporto priemonę nuo riedėjimo atgal sustojus prie šviesoforo ar įkalnėse. Todėl tampa gerokai lengviau pradėti judėti įkalnėje. Ši sustojimo įkalnėje pagalbos funkcija yra itin pravarati mažiau įgudusiems vairuotojams, ypač manevruojant sausakimšose daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse.
Stovėjimo stabdžio tipai ir valdymas
Stovėjimo stabdžiai skirstomi pagal veikimo principą ir valdymo būdą:
- Pagal pavaros tipą:
- Mechaninis: tradicinis trosais valdomas stabdys.
- Hidraulinis: naudojamas rečiau.
- Elektromechaninis stovėjimo stabdys (EPB): elektroniniu mygtuku valdomas stabdys.
- Pagal įjungimo būdą:
- Pedalinis (koja valdomas): dažniausiai naudojamas automobiliuose su automatine pavarų dėže.
- Su svirtimi: tradicinis valdymas rankena.
- Su mygtuku: daugumoje modernių automobilių stovėjimo stabdys valdomas mygtuku, esančiu centrinėje konsolėje.
Mechaniniai stovėjimo stabdžiai
Senesniuose automobiliuose dažniausiai buvo naudojamas trosu valdomas stovėjimo stabdys. Kai patraukiate svirtį (arba nuspaudžiate specialų stovėjimo stabdžio jungiklį), įtempiamas kabelis. Šis kabelis eina iki galinių stabdžių diskų arba būgnų. Troselio mechanizmas prispaudžia stabdžių trinkeles prie būgno arba, prie atskiro mechanizmo galinio stabdžių kaladėlės viduje. Tokia sistema blokuoja tik galinius ratus, nes važiuojančiam automobiliui galinių ratų blokavimas yra kur kas mažiau pavojingas nei priekinių.
Elektroniniai stovėjimo stabdžiai (EPB)
Prieš daugiau nei 20 metų gamintojai į įvairius modelius pradėjo montuoti ir elektrinius stovėjimo stabdžius. Pirmąkart masinėje gamyboje elektrinis rankinis stabdys buvo instaliuotas 2002 metais į 7 klasės BMW limuziną. Šiuolaikiniai automobiliai vis dažniau atsisveikina su tradiciniu trosais valdomu mechaniniu stovėjimo stabdžiu, jį keisdami EPB. Nors veikimo principas išlieka panašus - trinties tarp stabdžių disko ir kaladėlių sukūrimas - mechaninę rankenėlę pakeičia elektroninis mygtukas.
Dauguma elektrinių stovėjimo stabdžių, kaip ir tradicinės sistemos, veikia tik galinius ratus. Prie galinių ratų stabdžių sistemos montuojami du galingi elektros varikliai, kuriuos aktyvuojant stabdomi galiniai ratai. Taip pat vis dažniau naudojamas pažangesnis valdymo būdas, kai elektros varikliai montuojami pačiose stabdžių apkabose, atsisakant trosų.
EPB sistemos valdomos jungikliu panelėje arba vidurinėje konsolėje. Jos įjungiamos mygtuko paspaudimu ir veikia galinių ratų stabdžių diskus, kuriuos veikia du elektriniai varikliai su pavaromis. Stabdžiai automatiškai atleidžiami, kai transporto priemonė pajuda pirmyn, todėl ji nė kiek nerieda atgal.
Be elektrinio rankinio stabdžio nebūtų tokių funkcijų kaip sustojimo įkalnėje pagalbos sistema (angl. hill-hold). Be to, tiesiogiai ant stabdžių apkabos montuojamose sistemose pavyks išvengti tokių nesklandumų kaip žiemą užšalę rankinio stabdžio trosai.
Elektroninio stovėjimo stabdžio veikimo principas
Įjungiant elektra valdomą stovėjimo stabdį, gali pasigirsti silpnas elektrinio variklio ūžesys. Šis ūžesys gali būti girdimas ir stovėjimo stabdžių automatinės funkcijos tikrinimo metu. Jeigu stovėjimo stabdis įjungiamas automobiliui nejudant, jis veikia tik galinius ratus. Jei jis įjungiamas automobiliui judant, naudojami įprasti stabdžiai, t. y. stabdomi visi keturi ratai. Stabdymo funkcija pasikeičia į užpakalinių ratų, kai automobilis beveik sustoja.
Stovėjimo stabdžio įjungimas
Norint įjungti stovėjimo stabdį, reikia atlikti šiuos veiksmus:
- Tvirtai nuspauskite stabdžių pedalą.
- Nuspauskite stovėjimo stabdžio valdiklį.
Pradeda mirksėti jungtinio prietaisų skydelio ženklas. Kai jis ima šviesti nuolat, rankinis stabdys būna įjungtas. Atleiskite stabdžių pedalą ir patikrinkite, ar automobilis nerieda. Pastatykite automobilį ant pavaros: įjunkite pirmąją pavarą (mechaninė pavarų dėžė) arba pavaros velenas mechaniškai užblokuoja varančiuosius ratus (automatinė pavarų dėžė, padėtis P). Sustabdykite variklį, paspausdami variklio paleidimo ir išjungimo mygtuką. Visada naudokite stovėjimo stabdį, kai automobilį statote nuokalnėje - nepakanka palikti automobilį įjungtą arba padėtyje P, jei jis turi automatinę pavarų dėžę, kad jis stovėtų. Priešingu atveju automobilis gali pajudėti.
Stovėjimo stabdžio išjungimas
Stovėjimo stabdžio atleidimas gali būti atliekamas rankiniu arba automatiniu būdu.
Rankinis atleidimas
Automobiliuose su mechanine pavarų dėže:
- Įkiškite nuotolinio valdymo pultelį į uždegimo jungiklį.
- Tvirtai nuspauskite stabdžių pedalą.
- Įjunkite stovėjimo stabdžio valdiklį.
Stovėjimo stabdys atleidžiamas ir išsijungia jungtinio prietaisų skydelio ženklas. Stovėjimo stabdį galima atleisti ir rankiniu būdu nuspaudžiant pavaros pedalą vietoj stabdžio pedalo, tačiau gamintojas rekomenduoja naudoti stabdžio pedalą.
Automobiliuose su automatine pavarų dėže:
- Įkiškite nuotolinio valdymo pultelį į uždegimo jungiklį.
- Tvirtai nuspauskite stabdžių pedalą.
- Patraukite už svirties.
Stovėjimo stabdys atleidžiamas ir išsijungia jungtinio prietaisų skydelio ženklas.
Automatinis atleidimas
Automobiliuose su mechanine pavarų dėže:
- Užveskite variklį.
- Įjunkite pirmą arba atbulinę pavarą.
- Šiek tiek atleiskite sankabą ir nuspauskite akceleratoriaus pedalą.
Stovėjimo stabdys atleidžiamas ir išsijungia jungtinio prietaisų skydelio ženklas.
Automobiliuose su automatine pavarų dėže:
- Prisegti saugos diržą.
- Užveskite variklį.
- Tvirtai nuspauskite stabdžių pedalą.
- Pavarų perjungimo svirtį nustatykite į D arba R padėtį ir paspauskite akceleratoriaus pedalą.
Stovėjimo stabdys atleidžiamas ir išsijungia jungtinio prietaisų skydelio ženklas. Saugumo sumetimais stovėjimo stabdys atleidžiamas automatiškai tik tada, kai variklis veikia ir vairuotojas yra prisisegęs saugos diržą.
Galimi sutrikimai ir priežiūra
Automobilio techninės apžiūros metu darbuotojai visada tikrina stovėjimo stabdžio efektyvumą, nes jis gali neveikti dėl įvairių priežasčių. Kaip ir bene kiekvienas kitas komponentas, rankinis stabdis gali sugesti. Siekiant ilgesnio stovėjimo stabdžio tarnavimo laiko, turėkite įprotį jį reguliariai naudoti.
Dažniausi gedimai
Dažniausiai stovėjimo stabdžio gedimai yra susiję su:
- Išsitampė arba nutrūko trosai.
- Užstrigęs mechanizmas.
- Nusidėvėję stabdžių kaladėlių antdėklai arba pačios kaladėlės.
- Elektronikos gedimai. EPB sistemose gali sugesti elektriniai pavaros arba valdymo moduliai. Apie tai dažnai praneša įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje.
- Netinkamas sureguliavimas. Tiek mechaninės, tiek elektrinės sistemos gali būti netinkamai sureguliuotos.
Gedimų simptomai ir pranešimai
Vienas iš aiškiausiai pastebimų signalų įspėjančių apie stovėjimo stabdžio gedimą yra juntamas automobilio judėjimas pastačius automobilį nelygioje vietoje. Taip gali nutikti tiek dėl detalių nusidėvėjimo, tiek dėl stovėjimo stabdį valdančios elektronikos klaidos. Lemputė prietaisų skydelyje gali nuolatos degti arba mirksėti. Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas, pranešantis apie galimą stovėjimo stabdžio gedimą.
Jei pasirodo pranešimas „Elektros gedimas PAVOJUS“, „Patikrinkite akumuliatorių“ arba „Stabd. Sist. gedimas“, būtina tuoj pat sustoti netrukdant eismui. Tokiu atveju būtina sustabdyti automobilį įjungdami pirmąją pavarą (automobiliuose su mechanine pavarų dėže) arba padėtį P (automobiliuose su automatine pavarų dėže). Jei dėl sąlygų ir šlaito reikia, užblokuokite automobilio ratus.
Mirksintis ženklas prietaisų skydelyje parodo, kad įjungtas stovėjimo stabdys. Jei ženklas mirksi bet kokioje kitoje situacijoje, vadinasi, yra gedimas. Pranešimas „Stovėjimo stabdys ne visiškai atleistas“ rodo, kad gedimas neleidžia atleisti rankinio stabdžio. Pamėginkite įjungti ir atleisti stabdį. Jei triktis po kelių bandymų nedingsta, reikia kreiptis į autoservisą. Pranešimas „Stovėjimo stabdys neįjungtas“ rodo, kad gedimas neleidžia įjungti rankinio stabdžio. Pamėginkite atleisti ir įjungti stabdį. Jei triktis po kelių bandymų nedingsta, reikia kreiptis į autoservisą. Pranešimas „Stovėjimo stabdys Reikia aptarnauti“ rodo įvykusį gedimą. Pamėginkite įjungti ir atleisti stabdį.
Jei akumuliatoriaus įtampa per maža, stovėjimo stabdžio nei atleisti, nei įjungti negalima. Tokiu atveju reikia prijungti pagalbinį akumuliatorių.