Ką daryti ištikus avarinei situacijai stovėjimo aikštelėje: patarimai ir taisyklės

Automobilių stovėjimo aikštelėse, prekybos centrų ar biurų parkavimo vietose bei kiemuose kasmet įvyksta tūkstančiai smulkių eismo įvykių. Nors tokios avarijos dažniausiai nepadaro didelės finansinės žalos, jos gali sukelti rimtų teisinių problemų avarijos kaltininkui, jei jis pasišalins iš įvykio vietos nesulaukęs nukentėjusios transporto priemonės vairuotojo ar policijos pareigūnų. „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse įvyko 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurie sudaro 7,5 proc. visų draudžiamųjų įvykių, kuriuose pernai nukentėjo automobiliai. Apskritai, tokių įvykių procentas nėra itin didelis ir trejus pastaruosius metus sudaro apie 10 proc. visų eismo įvykių. Vidutinė žala, kurią patiria vairuotojai po eismo įvykių aikštelėse, siekia 300 eurų.

Dažniausiai pasitaikantys incidentai ir jų priežastys

Stovėjimo aikštelėse įvykstantiems eismo įvykiams būdingi nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų iškūlimai, veidrodėlių nulenkimai ar buferių suskaldymai. Retesniais atvejais nukenčia automobilio ratai ar langų stiklai. Dažniausiai tokie įvykiai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur stovėjimo aikštelėse būna daugiau automobilių.

Trys pagrindinės problemos, sąlygojančios eismo įvykių kilimą aikštelėse:

• Nepasirinktas saugus greitis: vairuotojai manevruoja taip pat greitai, kaip ir gatvėje, kas ne visada yra protinga, nes gali priešais išvažiuoti kitas automobilis arba pasitaikyti pėsčiasis.
• Neatidumas važiuojant atbuline eiga: tai vienas iš dažniausių atvejų, kai padaroma žala aikštelėse. Vairuotojai turėtų būti ypač atsargūs, atkreipti dėmesį į vadinamąsias akląsias zonas, kai vairuotojas dar neturi galimybės matyti kliūties.
• Neprižiūrimos aikštelės ir nusitrynęs kelio ženklinimas: prie didžiųjų prekybos centrų įvyksta labai daug eismo įvykių, nes kelių žymėjimas pagrindiniais ir šalutiniais keliais ant asfalto turi būti aiškus ir atitikti nustatytus reikalavimus, o tam jis turi būti atnaujinamas maždaug du kartus per metus. Nusitrynus žymoms ant asfalto kyla pagrindinio ir šalutinio kelio klausimas, o tai dažnai tampa eismo įvykio priežastimi.

Požeminių stovėjimo aikštelių ypatumai

Požeminės stovėjimo aikštelės prekybos centruose, miesto centruose, prie gydymo įstaigų ar naujos statybos daugiabučiuose tampa vis populiaresnės. Tačiau jose dažnai kyla incidentų dėl pamirštų Kelių eismo taisyklių (KET). Ypač sunku būna susigaudyti, kai nėra jokių pirmumą nurodančių ženklų.

• Važiuojant požeminėse stovėjimo aikštelėse, dėl temperatūrų skirtumų gali aprasoti veidrodėliai ir galinio vaizdo stebėjimo kameros, o tai apsunkina matomumą ir didina riziką atsitrenkti į kitas transporto priemones, pėsčiuosius ar net konstrukcijas.
• Dažnai pasitaiko atvejų, kai atsitrenkus į žemiau sumontuotas konstrukcijas, pavyzdžiui, komunikacinius vamzdžius, apgadinamas automobilio stogas ir kitos detalės.
• Požeminėse stovėjimo aikštelėse dažniausiai nukenčia automobilių bamperiai, veidrodėliai, transporto priemonės apibraižomos, kartais - vos matomai.
• Dešinės rankos taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Taip pat ji negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui.
• Jei ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Išvažiavus iš šalutinio kelio priešais pirmumą turinčią transporto priemonę, pastarosios vairuotojas gali nespėti laiku sureaguoti, o kaltininku pripažįstamas pirmumo nepaisęs eismo dalyvis.
• Užvažiavus ant stovėjimo vietą žyminčių linijų, galima atsidurti pernelyg arti kitų transporto priemonių, trukdyti įlipti šalia esančios transporto priemonės vairuotojui.

Ką daryti ištikus avarinei situacijai?

Draudikai pataria įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje ar kieme, neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos. Štai ką rekomenduojama daryti:

1. Luktelėkite nukentėjusios transporto priemonės vairuotojo: rekomenduojama ramiai palaukti 20-30 minučių.
2. Paprašykite pagalbos:
   • Jei nelaimė įvyko kieme, galima paprašyti kaimynų ar kitų daugiabučio gyventojų pagalbos - žmonių informacija labai dažnai padeda nustatyti automobilių savininkus.
   • Jei avariją padarėte prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių ir paprašykite pranešti žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį.
3. Kreipkitės į policiją: Jei nepavyksta rasti savomis jėgomis, rekomenduojama paskambinti trumpuoju bendrosios pagalbos telefonu 112. Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką ir su juo susisieks. Dėl smulkaus eismo įvykio policijos ekipažo gali tekti palaukti ilgesnį laiką, nes tai nėra skubus įvykis.
4. Nefiksuokite žalos patys: nereikėtų patiems vertinti padarytos žalos dydžio, nes automobiliuose sparčiai daugėja elektronikos, todėl patiems įvertinti tik paviršiuje matomus avarijos padarinius yra rizikinga ir galimai klaidinga.
5. Fiksuokite įvykio aplinkybes: jei susidūrėte su kita transporto priemone ir nepavyksta nustatyti eismo nelaimės kaltininko, nedvejodami kvieskite policiją, užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtį, kelio ir kitą ženklinimą.

Svarbu: palikti raštelį su kontaktais už valytuvo yra klaidingas ir rizikingas sprendimas, nes raštelį gali nunešti vėjas ar nuplauti lietus, be to, vairuotojas gali jo ir nepastebėti. Tokiais atvejais kaltininkas teisiškai būtų laikomas pasitraukusiu iš įvykio vietos, už ką numatytos didelės baudos.

Baudos už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos

Jei asmuo, padaręs žalą, pasišalina iš įvykio vietos, jam gali būti skirta bauda už administracinį nusižengimą (pasitraukimą iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles). Šiuo metu baudos už tokius pažeidimus siekia:

• nuo 600 Eur iki 1100 Eur, kai padaryta žala neviršija 750 Eur.
• nuo 1100 Eur iki 2000 Eur, kai žala viršija 750 Eur.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais viena didžiausių žala, įvykusi aikštelėje, siekė 27 tūkst. eurų. Tokiu atveju pasišalinus iš eismo įvykio vietos, bauda gali būti net didesnė už padarytą žalą.

Kaip išvengti avarijų stovėjimo aikštelėse?

Siekiant išvengti eismo įvykių stovėjimo aikštelėse, rekomenduojama:

• Pasirinkti saugų greitį: manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje patariama vairuoti neskubant ir visada pasirinkti saugų greitį. Būkite pasiruošę staigiai stabdyti, nes aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš parkavimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas automobilis arba į važiuojamąją dalį išeis ar išbėgs pėsčiasis.
• Būti atidiems manevruojant atbulomis: prieš pradedant judėti atbulomis, visada įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Manevruojant atbuline eiga itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“ transporto priemonės šonuose.
• Vadovautis kelio ženklinimu ir KET: judant automobilių stovėjimo aikštelėje itin svarbu atkreipti dėmesį į jos eismo tvarką ir kelio ženklinimą. Jei kelio ženklinimo nėra, vadovaukitės dešinės rankos taisykle. Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privalote tai padaryti.
• Stebėti aplinką ir naudotis technologijomis: šiuolaikiniai automobiliai turi elektronikos prietaisus, kurie padeda vairuotojams parkuotis, manevruoti, turi įmontuotas kameras. Visada verta vadovautis ne tik stebėjimo kameromis ir veidrodėliais, bet ir atidžiai pasižiūrėti bei įsitikinti, ar judėti yra saugu.
• Būti matomiems: pėstieji, matydami lėtai manevruojantį automobilį, turėtų jį apeiti iš priekio, kad vairuotojas laiku pastebėtų pėsčiąjį ir sustotų.

tags: #stovejimo #aiksteles #avarines #situacijos