Savavališka Statyba Lietuvoje: Baudos ir Įteisinimo Procesas

Lietuvoje savavališka statyba, apibrėžiama kaip statybos darbai, atliekami be privalomo statybą leidžiančio dokumento arba pažeidžiant esamus teisės aktus, yra griežtai kontroliuojama. Už šią sritį atsakinga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos, siekianti užtikrinti saugią ir teisėtą statybą.

Teisės aktai ir atsakomybė

Statybos inspekcija nuolat vykdo priežiūros veiklą, siekdama užtikrinti statybų teisėtumą ir nustatytų normų laikymąsi. Vienas iš svarbiausių dokumentų, užtikrinančių statybos teisėtumą, yra statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Jo neturėjimas arba pažeidimas gali užtraukti rimtas pasekmes, įskaitant administracines baudas.

Savavališka statyba Statybos įstatyme apibrėžiama kaip statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Tokie pažeidimai gali būti labai įvairūs, pradedant nuo paprastų remonto darbų, kurie buvo atlikti be reikiamų leidimų, ir baigiant naujų pastatų statyba nesilaikant nustatytų reikalavimų.

Statant statinį be projekto ir statybos leidimo, kai jie yra privalomi, tokia statyba laikoma savavališka. Statybos inspekcijos pareigūnai, atlikdami patikrinimus, nustato tokius pažeidimus ir skiria atitinkamas sankcijas. Pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 17 d. UAB „Statybos investicija“ buvo skirta 12 000 eurų bauda už tai, kad bendrovė, turėdama parengtą projektą, tačiau be SLD, vykdė neypatingųjų statinių - gyvenamųjų namų statybas V. Kavoliuko ir J. Matuso gatvėse Kaune.

Baudos už neteisėtą statybą

2025 metai atnešė reikšmingus pokyčius savavališkos statybos reguliavime Lietuvoje. Seimui priėmus Statybos įstatymo pataisas, baudos už savavališką statybą smarkiai padidėjo. Nuo 2025 m. baudos už savavališką statybą padidėjo iki 2-3 kartų, palyginti su ankstesniais tarifais. Naujos baudos priklauso nuo statinio kategorijos ir pažeidimo pobūdžio. Šios baudos taikomos fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims baudos gali būti dar didesnės.

Neteisėta statyba apima statybos darbus, atliekamus be privalomo leidimo, pažeidžiant nustatytas statybos normas ar taisykles, savavališkai perstatant, griaunant ar rekonstruojant pastato dalis, statant žemės sklype be teisės jį naudoti pagal paskirtį, arba kai statinys neatitinka detalaus plano ar teritorijų planavimo dokumentų.

Baudų dydžiai pagal Statybos įstatymo 56 straipsnį (atnaujinta pagal 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojusius pakeitimus ir 2025 m. pokyčius):

• Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą:
  • Požeminė dalis: nuo 10 000 iki 30 000 eurų.
  • Antžeminė dalis: nuo 15 000 iki 50 000 eurų.
• Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje:
  • Požeminė dalis: nuo 16 000 iki 40 000 eurų.
  • Antžeminė dalis: nuo 20 000 iki 60 000 eurų.
• Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą:
  • Požeminė dalis: nuo 2 000 iki 9 000 eurų.
  • Antžeminė dalis: nuo 3 000 iki 15 000 eurų.
• Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje:
  • Požeminė dalis: nuo 4 500 iki 11 000 eurų.
  • Antžeminė dalis: nuo 6 000 iki 15 000 eurų.
• Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą:
  • Požeminė dalis: nuo 350 iki 700 eurų.
  • Antžeminė dalis: nuo 500 iki 1 000 eurų.
• Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje:
  • Požeminė dalis: nuo 700 iki 1 200 eurų.
  • Antžeminė dalis: nuo 1 000 iki 2 000 eurų.
• Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą: nuo 7 000 iki 17 000 eurų.
• Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje: nuo 14 000 iki 25 000 eurų.
• Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą: nuo 2 400 iki 6 000 eurų.
• Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje: nuo 4 000 iki 10 000 eurų.
• Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą: nuo 180 iki 350 eurų.
• Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje: nuo 450 iki 800 eurų.
• Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą: nuo 3 500 iki 6 500 eurų.
• Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje: nuo 5 000 iki 11 000 eurų.
• Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą: nuo 900 iki 1 700 eurų.
• Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje: nuo 1 700 iki 3 500 eurų.
• Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą: nuo 160 iki 300 eurų.
• Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje: nuo 350 iki 800 eurų.
• Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą: nuo 300 iki 600 eurų.
• Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje: nuo 600 iki 1 300 eurų.
• Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą: nuo 160 iki 300 eurų.
• Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje: nuo 300 iki 700 eurų.
• Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą: nuo 50 iki 100 eurų.
• Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje: nuo 100 iki 150 eurų.
• Už ypatingojo statinio savavališką griovimą: nuo 6 000 iki 8 700 eurų.
• Už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje: nuo 9 000 iki 15 000 eurų.
• Už neypatingojo statinio savavališką griovimą: nuo 1 500 iki 2 900 eurų.
• Už neypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje: nuo 2 500 iki 4 500 eurų.
• Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą: nuo 150 iki 300 eurų.
• Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje: nuo 300 iki 600 eurų.

Baudos taip pat padvigubintos už pakartotinius savavališkos statybos, statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo atvejus. Pavyzdžiui, jei iki šiol už pakartotinę savavališką naujo nesudėtingojo statinio statybą buvo skiriama 300-600 eurų bauda, tai dabar ji gali siekti ir 1,2 tūkst. eurų. Jeigu pakartotinai savavališkai statomas ypatingasis statinys, bauda gali siekti ir 5,5-6 tūkst. eurų. Nesudėtingojo statinio pakartotinis savavališkas rekonstravimas nuo šiol užtraukia 280-1,2 tūkst. eurų.

Baudos didinamos dėl to, kad savavališkų statybų mastai yra gana dideli. Per paskutinius trejus metus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Lietuvoje surašė 1,6 tūkst. savavališkos statybos aktų, o pakartotiniai aktai buvo surašomi 20 proc. Yra net ir tokių asmenų, kuriems tie pakartotiniai įspėjimai rašomi dešimtimis, kartais net ir dvidešimt kartų ir daugiau.

Atsižvelgus į nuo gegužės 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą nustatytos didesnės baudos, negu už informacijos apie statybos pradžią nepateikimą - jos siekia nuo 200 iki 600 eurų.

Statybos įstatyme nustačius, kad rangovas privalo identifikuoti ir registruoti visus objekte dirbančius subrangovus, įteisinta sankcija už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą. Už tai gresia bauda nuo 200 iki 600 eurų.

Savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimas, nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimas, išskyrus Statybos įstatyme nustatytus atvejus, taip pat naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, užtraukia baudą nuo 280 iki 3 000 eurų. Padarius tokį nusižengimą pakartotinai - nuo 400 iki 6 000 eurų.

Savavališkos statybos įteisinimas

Savavališkos statybos įteisinimui reikalinga atlikti šiuos veiksmus:

1. Parengti savavališkai pastatyto pastato projektą.
2. Užsakyti statinio savavališkos statybos vertės nustatymo aktą (atlieka statybos ekspertai).
3. Užsakyti savavališkos statybos vertės nustatymo akto patvirtinimą (užsakyti pas kitą statybos ekspertizės įmonę).
4. Sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą VMI. Įmokos formulė: Į = V²/144810€, kur Į - įmoka; V - savavališkos statybos vertė, kurią apskaičiuoja statybos ekspertas. Pavyzdžiui, jei vertė būtų 20 000 €, įmoka = 20000²/144810 = 2762 €.

Kai Statybos inspekcija nėra surašiusi akto apie savavališką statybą, įmoka mažinama 50 proc., t. y. 2762/2 = 1381 €. Jei Statybos inspekcija surašo savavališkos statybos aktą, įmoka nėra mažinama, plius teismas skiria baudą už savavališką statybą ir paskiria terminą, per kurį turi būti gautas statybos leidimas. Tada gaunamas statybos leidimas, o namo pridavimas vykdomas įprasta tvarka.

Daugelis žmonių nežino, kad yra alternatyva baudoms - tai savavališkos statybos įteisinimas. Dažnu atveju, įteisinimo įmoka yra mažesnė nei bauda, todėl tai yra ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Geriausias būdas išvengti baudų - kuo greičiau pradėti įteisinimo procesą.

Šiame skaičiavime nėra įvertintas atvejis, kai savavališkos statybos faktą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato po statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Statistikos duomenys ir tendencijos

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) aktyviai stebi ir fiksuoja savavališkos statybos atvejus. 2025 metais VTPSI atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.

2016 metais užfiksuoti 482 savavališkai pradėti statyti statiniai, iš kurių 45 proc. - neypatingieji (pagalbinės paskirties pastatai, malkinės, šiltnamiai, sandėliukai), 45 proc. - nesudėtingieji (tvoros, terasos, atraminės sienutės) ir 10 proc. - ypatingieji statiniai (fasado išvaizdos remontas). 2017 m. užfiksuoti 373 savavališkai pradėti statyti statiniai arba net 23 proc. mažiau nei metais anksčiau. Lyginant su 2016 m., išaugo savavališkai statomų neypatingųjų statinių skaičius - net 60,86 proc., o nesudėtingųjų ir ypatingųjų statinių sumažėjo atitinkamai 30,83 proc.

Inspekcija komentavo BNS, kad savavališkai statyti ir remontuoti kasmet ryžtasi vis mažiau gyventojų ir įmonių. Per 2020 metus įstaiga surašė 374 savavališkos statybos aktus ir įpareigojo pašalinti jos padarinius (2019 metais - 319, 2018 metais - 423, 2013 metais - 618). „Didžiausią pažeidimų skaičių (daugiau nei 58 proc.) sudaro neteisėtos naujo statinio statybos, 19 proc. - savavališkos statinio rekonstrukcija, daugiau nei 17 proc. - gyventojų ar ūkio subjektų neteisėtai vykdomi statinio paprastojo remonto darbai“, - teigiama komentare. Statybos inspekcija teigia, kad vis aktyviau į aplinkos formavimo procesus įsitraukia žmonės.

Kaip išvengti savavališkos statybos?

Norint išvengti teisinių problemų ir baudų, rekomenduojama laikytis šių patarimų:

• Prieš pradedant bet kokius statybos darbus, pasidomėkite, ar reikalingas statybos leidimas.
• Kreipkitės į architektą arba kitą specialistą, kuris padės parengti reikiamus dokumentus ir projektus.
• Laikykitės visų statybos reglamentų ir įstatymų.
• Įsitikinkite, kad sklypas tinkamas statyboms: statyti galima tik sklypuose, kurie tam yra pritaikyti pagal detalųjį planą.
• Prieš pradedant statybas, informuokite atsakingas institucijas: kai kuriais atvejais būtina pranešti apie statybų pradžią.
• Nesusigundykite nelegaliais statybų sprendimais: savavališkos statybos anksčiau ar vėliau gali būti pastebėtos.

Kada statybos leidimas yra būtinas?

Statybų leidimas yra vienas svarbiausių dokumentų visame statybos procese. Jis patvirtina, kad projektas atitinka visus teisinius, techninius ir aplinkosauginius reikalavimus, todėl be jo statyba negali būti laikoma teisėta. Statybų leidimas liudija, kad statinys projektuojamas ir statomas laikantis visų normų bei taisyklių. Jei leidimas negalioja, visa statyba laikoma savavališka, o pastato negalima įteisinti ar registruoti.

Statybos leidimo galiojimas gali pasibaigti, jei darbai nepradedami per nustatytą laiką arba sustabdomi ilgiau, nei leidžia įstatymai. Tokie atvejai dažnai susiję su finansinėmis priežastimis, ginčais su rangovu ar neatitikimais dokumentacijoje. Taip pat leidimas gali netekti galios dėl procedūrinių priežasčių, pavyzdžiui, jei projektas buvo keičiamas, bet leidimas nebuvo atitinkamai atnaujintas.

Būtina suprasti, kada statybos leidimas yra privalomas:

• Naujo statinio statyba.
• Statinio rekonstravimas.
• Statinio kapitalinis remontas.
• Bet kokie esminiai statinio pakeitimai, turintys įtakos jo išvaizdai, konstrukcijoms ar funkcinėms savybėms.

Pavyzdžiui, daugiabučio namo atveju, balkono įstiklinimui dažnai reikalingi leidimai, nes tai keičia pastato išvaizdą. Nors kai kuriems paprastiems remonto darbams (pvz., neturint ketinimų keisti pastato išvaizdos, patalpų paskirties, griaunant laikančiąsias sienas ar keičiant inžinerines sistemas) leidimai gali būti nereikalingi, visada rekomenduojama pasitikslinti su atitinkamomis institucijomis.

Kaip patikrinti statybos leidimo galiojimą?

Statybų leidimo galiojimo tikrinimas yra būtinas žingsnis tiek statytojui, tiek būsimam nekilnojamojo turto savininkui. Tai leidžia užtikrinti, kad projektas vykdomas pagal įstatymus ir kad dokumentas išliko galiojantis viso projekto metu. Leidimo galiojimą rekomenduojama tikrinti kelis kartus per visą statybų procesą: prieš pradedant statybas, statybos eigoje (kai keičiasi projekto dalys, rangovai ar darbų terminai) ir prieš parduodant turtą ar perduodant projektą kitam savininkui.

Šiandien statybų leidimo galiojimą galima patikrinti visiškai nuotoliniu būdu. Pagrindinės institucijos, atsakingos už leidimų išdavimą ir jų duomenų priežiūrą, yra:

• Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI): jos internetinis portalas (vtpsi.lrv.lt) yra vienas iš pagrindinių šaltinių, kuriame galima patikrinti leidimų galiojimą. VTPSI sistema yra integruota su kitais registrais.
• Savivaldybių administracijos: kiekviena savivaldybė turi savo informacinę sistemą arba statybos leidimų registrą.
• Registrų centras: jo informacinė sistema leidžia sužinoti teisėtus duomenis apie statinius ir jų dokumentaciją.

Žingsnis po žingsnio: leidimo tikrinimas internetu

1. Apsilankykite VTPSI portale arba savo savivaldybės svetainėje.
2. Pasirinkite skiltį „Statybos leidimai“ ar panašią meniu parinktį.
3. Įveskite leidimo numerį arba statinio adresą. Norint sėkmingai patikrinti leidimo galiojimą, reikia turėti bent vieną iš šių duomenų: leidimo numerį, tikslią statinio vietą arba projekto pavadinimą.
4. Patikrinkite, ar sistema pateikė leidimo būklę - „galiojantis“, „sustabdytas“, „pasibaigęs“ ar „panaikintas“. Jei leidimas nebegalioja, kreipkitės į VTPSI arba savivaldybę dėl pratęsimo ar naujo išdavimo.

VTPSI ir Registrų centro sistemos dirba su integruotomis duomenų bazėmis, todėl dažnai pakanka įvesti tik adresą - sistema automatiškai pateiks visus leidimus, susijusius su tuo objektu.

Ką daryti, jei leidimas pasibaigė ar sustabdytas?

Jei statybų leidimas pasibaigė, sustabdytas ar panaikintas, visos statybos turi būti nedelsiant nutrauktos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tokiu atveju gali skirti administracines baudas, įpareigoti stabdyti darbus arba nugriauti savavališkai pastatytą objektą.

Pagrindiniai veiksmai, kurių reikia imtis, jei leidimas pasibaigė ar sustabdytas:

• Nedelsiant sustabdyti visus statybos darbus.
• Teikti prašymą dėl leidimo pratęsimo (jei leidimas pasibaigęs dėl termino). Tam reikia pateikti naujus dokumentus, pagrindžiančius projekto tęstinumą (pvz., finansavimo sutartį ar atnaujintą darbų grafiką).
• Atlikti reikiamus pakeitimus ir gavus naują leidimą tęsti darbus.

Statybos be galiojančio leidimo laikomos savavališkomis, o tai sukelia rimtas teisines pasekmes. Už tokį pažeidimą gali būti skiriamos baudos iki kelių tūkstančių eurų, o VTPSI turi teisę sustabdyti statybas ar reikalauti nugriauti objektą. Daugeliu atvejų teisės atkurti leidimo galiojimo nebebūna, todėl būtina iš naujo teikti prašymą dėl leidimo išdavimo.

Praktinis pavyzdys: Statytojas, pradėjęs namo statybas 2020 m. ir dėl finansinių sunkumų sustabdęs darbus metams, 2022 m. atnaujino statybas, manydamas, kad leidimas vis dar galioja. Patikrinus VTPSI sistemoje, paaiškėjo, kad leidimas pasibaigęs 2021 m. lapkritį. Kadangi darbai buvo tęsiami be galiojančio leidimo, inspekcija priskyrė projektą savavališkoms statyboms ir įpareigojo statytoją parengti naują projektą bei gauti naują leidimą.

Dažniausios klaidos tikrinant leidimą

Net ir turint prieigą prie oficialių duomenų bazių, statybų leidimo tikrinimas gali sukelti painiavos. Klaidos dažniausiai atsiranda dėl netiksliai pateiktų duomenų ar netinkamo informacijos interpretavimo.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

• Netiksliai įvestas leidimo numeris arba adresas.
• Painiava dėl projekto pakeitimų: kai išduodamas naujas leidimas, tačiau senasis vis dar rodomas sistemoje kaip nebegaliojantis.
• Nevienodas savivaldybių duomenų bazių atnaujinimo dažnumas.
• Maišomi skirtingi leidimų tipai.

Patarimas: norint išvengti klaidų, visada verta pasitikrinti leidimo duomenis keliose sistemose vienu metu - VTPSI, savivaldybės portale ir Registrų centre. Jei duomenys skiriasi, geriau kreiptis tiesiogiai į inspekciją.

Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema „Infostatyba“

Planuojantiems pradėti statybas ar jau pastatyto statinio užbaigimo įforminimą, būtina naudotis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos administruoja IS „Infostatyba“, kurios pagalba „vieno langelio“ principu vartotojams teikiamos elektroninės paslaugos.

Prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“. Sistema perduoda informaciją ir pagal kompetenciją projektą tikrina atitinkami subjektai. Jei trūksta informacijos, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“.

Norint naudotis IS „Infostatyba“ išorine svetaine, reikia turėti elektroninės bankininkystės prieigą arba asmeninį skaitmeninį sertifikatą. Jungiantis prie šios svetainės, reikia autentifikuotis per Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės elektroninių valdžios vartų portalą www.epaspaslaugos.lt.

Naudojantis elektroninėmis paslaugomis, prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu (internetu). Pridedamas projektas turi būti pasirašytas projektą privalančių pasirašyti asmenų elektroniniais parašais.

Konkretūs savavališkos statybos atvejai

Terasa Smiltynės paplūdimyje

Statybos inspekcija nustatė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje prekybos paviljonas su terasa (kavinė) buvo pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento (leidimo statyti naują statinį), kuris privalomas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir statinio projekto (statybos projekto), kuris privalomas pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Statybos inspekcija statytojui 2023-03-06 surašė savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Kavinės "Rąžė" terasa Palangoje

Prie Palangos kavinės „Rąžė“ teismas nutarė išardyti dalį terasos, statybų bendrovei „Pajūrio projektas“ nesugebėjus apginti savo pozicijos dėl neteisėto statinio. „Pasibaigus teisminiam procesui priverstinio vykdymo veiksmai dėl medinės terasos savavališkos statybos Vytauto g. 84, Palangoje, bus atnaujinti“, - BNS komentavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Inspekcijos teigimu, daliai savavališkai pastatytos terasos 2019 metais Palangos savivaldybė yra išdavusi statybos leidimą, todėl turėtų būti nugriauta tik ta dalis, kurios leidimas neapima. Tačiau ji pabrėžia, kad statytojas turi teisę pasirinkti - nugriauti terasos dalį arba gauti naują leidimą, įteisinantį savavališkai pastatytą terasą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Pajūrio projektas“ skundą. Inspekcijos specialistai 2017 metų rugpjūtį nustatė, kad „Pajūrio projektas“ ant Rąžės upės pakrantės apsaugos juostos pastatė beveik 183 kv. metrų ploto medinę terasą su pakyla atlikėjams, tam neturėdamas leidimo. Bendrovei nurodyta nugriauti terasą su pakyla, tačiau 2019 metų rugpjūtį nurodymas nebuvo įvykdytas, maža to, bendrovė dar pastatė amfiteatrą, įrengė konstrukciją virš terasos bei padidino jos plotą. Bendrovė tikino, kad nugriovė anksčiau neleistinai pastatytą terasą ir gavusi leidimą pastatė naują statinį, tačiau LVAT pažymėjo, kad tokie „Pajūrio projekto“ teiginiai neįrodyti.

Pranciškonų vienuolyno teniso kortai Klaipėdoje

Statybų inspekcijai kartu su antstole ir antrą kartą nepavyko pasiekti, jog uostamiestyje įsikūrusio pranciškonų vienuolyno vadovas brolis Benediktas gautų baudą už pažeidžiant procedūras įrengtus teniso kortus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) dar 2021-ųjų sausį buvo surašiusi keturis savavališkos statybos aktus dėl trijų teniso kortų ir vienos betoninių trinkelių aikštelės, esančių sklype Savanorių g. 6. Vienuolynui buvo nurodyta iki tų metų liepos 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Anot advokatės, tuo metu jau buvo išduoti visi reikalingi valstybinių institucijų pritarimai (sutikimai), atlikta projekto ekspertizė ir sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą, o liepos 20 d. visi statybos leidimui gauti reikalingi dokumentai buvo sukelti į „Infostatybą“. Visgi pranciškonams nesisekė tinkamai užbaigti statybos įteisinimo procedūrų ir šių metų spalio pradžioje tame pačiame teisme buvo gautas tos pačios antstolės prašymas skirti baudą S. Jurčiui.

Teismas nusprendė, kad antstolės ir inspekcijos iniciatyva bausti S. Jurčį yra nepagrįsta. Teismas daro išvadą, jog skolininkas, gavęs nurodymą, ėmėsi atitinkamų veiksmų ir yra atlikęs didžiąją dalį savavališkos statybos įteisinimo procedūrų. Tuo tarpu, veiksmai dėl vieno statinio neatitikimo esminiams parengto projekto sprendiniams ištaisymo yra tęsiami, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju, skolininkas deda pastangas, siekdamas įvykdyti privalomąjį nurodymą. Teismas pažymi, kad teismas negali apsiriboti vien formaliu vertinimu ir yra būtina atsižvelgti į prašomos skirti sankcijos tikslus, t. y. pinigine bauda yra siekiama ne nubausti, bet skatinti skolininką atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą.

tags: #statybos #istatymas #savavaliskai #statyba #bauda