Automobilių istorija - tai ne tik dizaino ir komforto evoliucija, bet ir nuolatinės techninės pažangos rezultatas. Nuo XX amžiaus pradžios iki šių dienų įvyko daugybė svarbių inžinerinių inovacijų. Viena iš jų, iš esmės pakeitusi automobilio naudojimo patirtį, yra starteris - įtaisas, atsakingas už vidaus degimo variklio užvedimą.
Starterio paskirtis ir raida
Vidaus degimo varikliai veikia kaip grįžtamojo ryšio sistemos, kuriose vieno ciklo sukuriama inercija perduodama kitam ciklui. Dėl to automobiliams reikia kažkaip pasukti variklį, kad paskui jis galėtų jau suktis pats. Starteris yra elektros variklis, skirtas sukti vidaus degimo variklį, kol jis užsikuria. Iš esmės tai nedidelis elektros motoras, pasižymintis didele startine galia. Automobilio variklio užvedimui būtinas pradinis prasukimas, kurį ir atlieka starteris.
Istorinis žvilgsnis
Ankstyvuosiuose varikliuose naudoti įvairiausi šio pradinio impulso kūrimo metodai - nuo parako cilindrų ir spyruoklių iki užvedimo rankenos sukimo. Nors šie metodai ir veikė, tačiau buvo nepatogūs, kartais sunkūs ir pavojingi. Varikliai dažnai „spardydavosi“, tad procesas buvo sunkiai nuspėjamas. Reikėjo ne tokio sunkaus, patogesnio ir labiau nuspėjamo variklio paleidimo būdo.
Pirmąjį elektrinį starterį 1896 metais Anglijoje sukūrė H. J. Dowsing. Pirmasis JAV patentas buvo išduotas 1903 metais, o patobulintas - 1911 metais Charleso F. Ketteringo, kuriame buvo panaudota didesnė įtampa ir srovė. Pirmieji automobiliai su elektriniais starteriais pasirodė 1912 metais „Cadillac“ kompanijos dėka. Nors ir ne iš karto, bet elektriniai starteriai greitai tapo standartu. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje jie jau dominavo rinkoje, o apie 1920-uosius metus tapo beveik universalia naujų automobilių įranga, palengvinusia vairavimą moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Nors rankinės užvedimo rankenos buvo naudojamos ilgą laiką, pavyzdžiui, „Citroën 2CV“ (1948-1990 m.), jos pamažu išnyko. Kartais rankenos buvo naudojamos ne tiek varikliui užvesti, kiek laiko nustatymui, nes didėjant variklių tūriams ir suspaudimo laipsniui, rankinis užvedimas tapo praktiškai neįmanomas.
Pagrindinės starterio dalys ir veikimo principas
Standartiškai starterį sudaro šie komponentai:
- Starterio korpusas
- Bendeksas (mechanizmas, perduodantis sukimo momentą)
- Rotorius (inkaras)
- Statoriaus apvijos
- Šepetėliai (kontaktams užtikrinti)
- Solenoidas (elektromagnetas)
Veikimo principas
Energiją šis galingas įrenginys gauna iš automobilio akumuliatoriaus. Kai vairuotojas pasuka užvedimo raktelį arba paspaudžia START mygtuką, ciklas prasideda:
- Į starterio solenoidą (elektromagnetą) siunčiamas elektrinis signalas.
- Elektromagnetas įsijungia ir išstumia bendeksą (krumpliaratį).
- Krumpliaratis susijungia su variklio smagračiu ir ima sukti alkūninį veleną.
- Kai variklis užsiveda ir raktelis atleidžiamas, motoriukas atsijungia, kad nebūtų pažeistas.
Starterio bendeksas turi vienos krypties sankabą (overrunning sprag clutch), kuri leidžia krumpliaračiui perduoti sukimo momentą tik viena kryptimi. Tai apsaugo starterio variklį nuo sugadinimo, jei variklis užsiveda greičiau, nei starteris spėja atjungti bendeksą.
Automobilio starteris paprastai būna apatinėje variklio dalyje, netoli vietos, kur susijungia vidaus degimo variklis ir pavarų dėžė. Vizualiai tai metalinis agregatas, primenantis cilindro formos dėžutę, prie kurios prijungtos elektros jungtys.
Dažniausi starterio gedimai ir jų diagnostika
Kaip ir bet kuris mechanizmas, starteris gali sugesti. Dažniausiai pasitaikantys gedimai yra susiję su susidėvėjusiais šepetėliais, sugedusiu bendeksu, pažeistais krumpliaračiais ar netinkamai veikiančiu elektromagnetu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į elektros grandinę, laidus ir sujungimus.
Prieš pradedant diagnostiką, visada rekomenduojama patikrinti automobilio akumuliatorių. Jei akumuliatoriaus įtampa yra per maža, tai gali būti pagrindinė neužsivedančio variklio priežastis. Paprastas multimetras padės patikrinti akumuliatoriaus būklę.
Jei akumuliatorius veikia tinkamai, o starteris vis tiek nesuka variklio, gali būti, kad sugedo elektromagnetas. Kiti požymiai gali būti girdimi garsai, rodantys metalinių detalių kontaktavimą, arba starteris sukasi, bet neužtikrina pakankamo sukimo momento. Tokiais atvejais gali prireikti kreiptis į specialistus, nes starterio remontas ar keitimas gali būti sudėtingas.
Gedimų požymiai ir galimos priežastys
| Požymis | Galima priežastis |
|---|---|
| Neužsiveda variklis (starteris sukasi lėtai arba nesisuka) | Išsikrovęs akumuliatorius, susidėvėję šepetėliai |
| Girdimas besisukančio starterio garsas, bet variklis neveikia | Bendekso problemos, pažeista šakutė arba krumpliaračiai |
| Metalo trinties garsai | Susidėvėję starterio ir smagračio krumpliaračiai |
| Dūmai arba degėsių kvapas | Perkaitimas dėl nesėkmingų bandymų užvesti variklį |
Svarbu: jei bandant paleisti variklį pritemsta prietaisų skydelio apšvietimas, tai gali rodyti trumpąjį jungimą starterio elektros instaliacijoje.
Priežiūra ir tarnavimo laikas
Gamintojai nenurodo, kiek kilometrų galima nuvažiuoti su originaliu starteriu. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant naudojimo dažnumą, vairavimo sąlygas ir pačio starterio kokybę. Vidutiniškai starteriai žemės ūkyje „tarnauja“ 30 000 variklio užvedimo kartų. Nors jie genda retai, tačiau sugedus - rekomenduojama kreiptis į specialistą, kuris nustatys gedimo priežastį.
Kaip prailginti starterio tarnavimo laiką?
- Sumažinkite trumpų kelionių skaičių - dažnas užvedinėjimas apkrauna starterį.
- Išjunkite papildomus prietaisus prieš užvesdami (radiją, kondicionierių, žibintus).
- Venkite ilgų bandymų - vienas užvedimo ciklas neturėtų viršyti 5-10 sekundžių, o tarp bandymų būtina daryti bent 30 sekundžių pertrauką.
Starterių remontas ir keitimas
Pats starteris susideda iš aliuminio ir metalo dalių, todėl dažnai jam perdegus ar patekus skysčiams į vidų ne visada verta jį remontuoti, nes remonto kaina gali siekti daugiau nei 60% naujo starterio kainos. Tuo atveju, kai verta remontuoti, starteriuose galima pakeisti šias detales: starterio pavaras (bendiksus), šepetėlius, šepetėlių laikiklius, pavaros krumpliaratį, krumpliaračio tvirtinimo detales, rotorius, pritraukimo reles, pagalbines reles.
Ką svarbu žinoti keičiant starterį?
Renkantis naują detalę, būtina nurodyti automobilio markę, modelį, pagaminimo metus bei variklio tipą. Renkantis naują starterį, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:
- OEM vs neoriginalios detalės: OEM komponentai garantuoja suderinamumą, tačiau gali būti brangesni.
- Starterio galia: Svarbus parametras, matuojamas kilovatais (kW). Netinkama galia gali apkrauti elektros sistemą.
JUBANA gamyklos linijoje gaminami starteriai, kurie suderinami su daugiau nei 200 skirtingų žemės ūkio technikos ir komercinių prekės ženklų. JUBANA starterių inovatyvi konstrukcija leidžia keisti priekinius tvirtinimo dangtelius, pavaras (krumpliaračius) bei keisti / koreguoti starterio tvirtinimo padėtį prie variklio (sukant tvirtinimo dangtelį apie starterio ašį).
tags: #starterio #dalys #vikipedija