Padangų dygiavimas: išsami informacija ir priežiūra

Padangos yra esminė transporto priemonės dalis, nuo kurios priklauso važiavimo sklandumas, sukibimas su keliu ir, svarbiausia, saugumas. Todėl tinkama padangų priežiūra ir savalaikis keitimas yra itin svarbūs.

Tematinė nuotrauka apie automobilių padangas

Padangų priežiūra ir dėvėjimasis

Automobilių padangos dėvisi nuolat važinėjant. Tačiau jų dėvėjimąsi gali pagreitinti ir ydingi vairavimo įpročiai, tokie kaip staigus stabdymas ar akseleravimas, kurie veikia padangų paviršių. Be to, padangas labai veikia įvairios kliūtys ir duobės kelyje, kurių reikėtų vengti.

Reguliarus padangų būklės tikrinimas

Net jei puikiai manevruojate gatvėmis, pravartu kartkartėmis patikrinti padangų būklę. Labai svarbus yra padangų protektoriaus gylis:

  • Vasarinių padangų protektoriaus gylis turi būti bent 1,6 mm.
  • Žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti bent 3 mm.

Jei protektoriaus gylis yra mažesnis, padangas reikėtų pakeisti.

Oro slėgis padangose

Padangos visuomet turi būti tinkamai pripūstos. Per mažas slėgis gali sukelti padangų perkaitimą, o per didelis slėgis - apsunkinti automobilio valdymą. Tinkamai sureguliuotas slėgis sumažina per didelę defleksiją (padangos deformaciją) ir padeda išlaikyti optimalų saugumo lygį.

Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje arba specialiame aparate degalinėje. ETRTO (Europos padangų ir ratlankių techninė organizacija) rekomenduoja reguliuoti padangų slėgį pagal greitį, ypač važiuojant dideliu greičiu (virš 160 km/h), kad būtų kompensuotas laipsniškas keliamojo pajėgumo sumažėjimas.

Infografika apie teisingą padangų slėgį

Vizualinė apžiūra

Nuolat patikrinkite, ar padangos neįtrūkusios, ar nėra jose įstrigusių dalelių. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar nėra nelygaus nusidėvėjimo, kurį ganėtinai paprasta pastebėti. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena.

Padangų keitimo sezonai ir taisyklės

Padangų keitimas yra esminė saugaus eismo sąlyga, priklausanti nuo sezono ir oro sąlygų.

Vasarinių ir žieminių padangų naudojimas

Vasarines padangas (be dyglių) Lietuvoje galima naudoti nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 10 d. Tačiau reikia atsižvelgti į oro sąlygas: jei balandžio mėnesį vis dar pasitaiko ledo ar sniego, privalu važiuoti žieminėmis padangomis.

Žieminėmis padangomis nereikėtų važinėti visus metus, nes nuo aukštos temperatūros jos suminkštėja ir negali išlaikyti automobilio stabilumo. Be to, važiuojant šiltu asfaltu, iš minkšto gumos mišinio pagamintos žieminės padangos dyla daug greičiau. Jų pasipriešinimas riedėjimui yra daug didesnis nei vasarinių padangų, mažesnis stabilumas kelyje ir pailgėja stabdymo kelias.

  • Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai.
  • Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.

Jeigu nusprendėte su žieminėmis padangomis važiuoti visus metus, prisiminkite, kad padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų.

Dygliuotos padangos

Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Dygliai pagerina sukibimą, sutrumpina stabdymo kelią ir suteikia daugiau stabilumo, kai keliai padengti ledu ar suledėjusiu sniegu. Dygliavimas tinka vairuotojams, gyvenantiems vietovėse, kur žiemos iš tiesų būna slidžios.

Ar Jūs pasiruošę padangų keitimo sezonui?

Padangų dygiavimas pačiam

Padangų dygiavimas pačiam reikalauja patirties ir atidumo.

Padangų paruošimas dygiavimui

Prieš dygliuojant, padangos turi būti visiškai naujos arba vos naudotos. Guma turi būti elastinga, be įtrūkimų, o padangos paviršius - švarus ir sausas.

Dyglių montavimas

Dygliai turi būti įstatomi tiksliai į tam skirtas ertmes - ne per giliai, bet ir ne per paviršutiniškai. Kiekvienas dyglis turi būti statmenas paviršiui. Po dygliavimo nepatartina iškart spausti akseleratoriaus. Pirmuosius 400-500 km reikėtų važiuoti ramiai - vengti staigių stabdymų ir greitėjimų. Svarbu dygliuotas padangas montuoti ant visų keturių ratų, nes dygliuoti tik priekinę ašį yra pavojinga.

Dygliuotų padangų trūkumai

Dygliuotos žieminės padangos turi ir trūkumų - jos triukšmingesnės, mažiau komfortiškos ir labiau gadina sausą asfaltą.

Universalios padangos ir žymėjimai

Galima rasti ir universalaus profilio padangų, tinkamų naudoti ir vasarą, ir žiemą. Tačiau jos nėra labai geras pasirinkimas, nes nėra tokių padangų, kurios užtikrintų vienodai saugų vairavimą visais metų laikais.

Padangų žymėjimai

  • M+S (Mud+Snow): žymi padidinto pravažumo padangas. Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis. Tačiau šis žymėjimas yra ant daugumos žieminių padangų, net ir dygliuotų, kuriomis vasarą važinėti draudžia kelių eismo taisyklės. Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake).

Padangų amžius ir laikymas

Atėjus laikui keisti padangas, nepamirškite apžiūrėti ir pakeisti atsarginės padangos. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena.

Padangų amžiaus nustatymas

Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad padanga pagaminta 2012 m., 31-ąją savaitę. Jeigu padangos buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Patekus su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.

Tinkamas padangų laikymas

Nuimtas padangas reikia tinkamai prižiūrėti. Jų negalima užkrauti kitais daiktais, jos turi būti laikomos gerai vėdinamoje sausoje vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Be to, padangos neturėtų būti greta įvairių chemikalų ar aštrių daiktų.

Padangų gamybos procesas

Padangos gamybai naudojama iki 30 skirtingų rūšių gumos, užpildų ir kitų medžiagų. Atvėsinta guma pjaustoma į juostas, kurios sudarys padangos pagrindinę struktūrą.

  1. Pluoštas: audinio sluoksniai, kurie sudaro padangos karkasą. Jie paprastai yra iš plaušo gijų, kurios suaustos kartu ir padengtos guma, suteikdamos padangai lankstumą, bet neelastingumą.
  2. Plieninės juostos: dedamos aplink padangą, kad sutvirtintų jos stiprumą ir suteiktų standumo. Jos pagamintos iš austinių plieninės vielos lakštų ir yra padengtos guma.
  3. Šoninė sienelė: itin stora gumos sritis, einanti nuo krašto iki protektoriaus ir suteikianti padangai šoninį stabilumą.
  4. Protektorius: minkšta padangos sritis, kur guma liečiasi su kelio danga. Protektoriaus blokeliai yra atskirti giliais grioveliais, suteikiančiais galimybę padangai išsklaidyti vandenį, sniegą ir purvą.

Po gamybos padangos atrenkamos ir tikrinamos rentgeno spinduliais, ar nėra galimų vidinių trūkumų ar gedimų.

Senų padangų utilizavimas

Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi jų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko, ir jas palikti pardavėjui.

tags: #padangu #dygliavimas #paciam