Įtraukiojo ugdymo paskirtis yra pasiekti, kad vaikai su negalia nebepatirtų socialinės segregacijos specialiosiose mokyklose ir taip visam gyvenimui nebūtų pasmerkti socialinei atskirčiai, tačiau mokytųsi su visais vaikais bendrojo ugdymo aplinkose gaudami jiems reikalingą paramą ir taip turėtų šansus tapę suaugusiais gyventi visuomenėje lygiai su visais.
Naujausia statistika rodo, kad santykinai, lyginant su bendra vaikų populiacija, vaikų su negalia yra labai mažai, o jų skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga labai lėtai. Prie to neabejotinai prisidėjo švietimo praktikoje paplitęs specialiųjų ugdymosi poreikių terminas, kuris tapatinamas ir painiojamas su negalios sąvoka. Toks negalios ir elgesio (kartu ir bendravimo, emocijų ar kitų) sutrikimų tapatinimas parodo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių terminai yra painiojami. Tai prisideda ir prie neigiamų negalios stereotipų stiprinimo, kartu ir prie pasipriešinimo įtraukiojo ugdymo siekiui, vaikų su negalia mokymuisi bendrojo ugdymo erdvėse.
Oficialiosios statistikos portale pateikti skaičiai rodo, kad mokinių su negalia Lietuvos mokyklose yra vos keli nedideli procentai. Mokiniams su elgesio ir emocijų sutrikimais reikalinga psichologinė ir kita pagalba. Tuo tarpu mokiniams su negalia labiausiai reikalingas tinkamas ugdymo sąlygų pritaikymas. Tam reikalinga gerai pažinti vaiko su negalia savybes, poreikius, gebėjimus. Geriausiai pažinti vaiką sekasi tik esant glaudžiam tėvų, specialistų, mokytojų ir paties vaiko dialogui.
Reikšmingus Švietimo įstatymo pakeitimus sąlygojo tarptautiniai Lietuvos valstybės įsipareigojimai tarptautinei žmogaus teisių teisei, konkrečiai, Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijai. Neabejotinai, didžiulį postūmį davė žmonių su negalia organizacijų, įskaitant šeimų, auginančių vaikus su negalia, organizacijų vykdyta advokacija dėl įtraukiojo ugdymo, susitelkus kartu su akademijos ekspertais. Įtraukusis ugdymas yra kildinamas iš aukščiau minėtos Konvencijos ir joje nustatytos vaikų su negalia teisės mokytis bendrojo ugdymo aplinkose kartu su visais vaikais. Tačiau Lietuvoje įtraukiojo ugdymo sąvoka tiesiogiai susiejama su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Čia iškyla reikšminga terminų painiava, kadangi per se įtraukusis ugdymas yra nukreiptas į vaikus su negalia, kurie nuo senų laikų patiria socialinę atskirtį juos mokant atskirtose nuo bendrojo ugdymo mokyklų aplinkose, dar kitaip - specialiosiose mokyklose. Dėl tokios atskirties šių vaikų visaverčio gyvenimo visuomenėje šansai stipriai sumažėja. Tuo tarpu segregacijos grėsmės vaikams su sutrikimais ar mokymosi sunkumais praktiškai niekada nebuvo.
2024 metais Lietuvoje įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo redakcija, kuria panaikintos diskriminacinės nuostatos, leidusios bendrojo ugdymo mokykloms nepriimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dėl tariamo ar tikro ugdymo sąlygų mokykloje nepritaikymo. 29-uoju įstatymo straipsniu įtvirtinta mokinių, įskaitant ir turinčių specialiųjų poreikių, teisė mokytis mokykloje, gyvenant jai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Jei mokykla negali patenkinti visų priimto mokinis ugdymosi poreikių ar neimanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis, siūlomas tinkamas sąlygų pritaikymas ugdytis toje pačioje arba kitoje bendrojo ugdymo mokykloje.
Švietimo įstatymo įgyvendinimas skaidrina situaciją kalbant apie skaičius. Lietuvos oficialiosios statistikos portalas pateikia visų trijų specialiųjų ugdymosi poreikių grupių mokinių ugdymosi Lietuvos švietimo įstaigose skaičius. Atskyrus visas tris grupes ir pritaikius antrinę duomenų analizę galima nesunkiai įžvelgti tam tikras tendencijas. Šios analizės būdu gauta reikšmė R parodo augimo tendenciją. 1-ame paveiksle duomenys rodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokiniai su negalia sudaro tik 1,5 proc. visų Lietuvos moksleivių, iš viso - 4 090. Didžiąją dalį mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro vaikai su emociniais, elgesio ir kitais sutrikimais - tai 10,5 proc. 2-paveiksle Švietimo valdymo informacinėje sistemoje patiektų duomenų analizė leidžia matyti, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse daugiausia mokosi mokiniai, kurių ugdymosi poreikiai nedideli arba vidutiniai. Mokinių su nedideliais ugdymosi poreikiais skaičius reikšmingai mažėja, tačiau reikšmingai auga mokinių su vidutiniais arba dideliais ugdymosi poreikiais skaičius. Iš viso mokinių su negalia Lietuvoje yra 2,95 proc. visų Lietuvos vaikų, tai yra 10 306 mokiniai. Paveiksle pateikti analizės duomenys patvirtina, kad mokinių su negalia skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga nežymiai. Kita vertus, vaikų su negalia skaičius labiausiai auga bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose lavinamosiose klasėse. Tam reikia nepainioti ir atskirti specialiųjų poreikių ir negalios sąvokas. Be to, būtina suprasti ir kitas - integracijos ir įtraukties - sąvokas. Integracija yra laikytina siekiu pritaikyti vaiką su negalia prie tipinių aplinkų ir ugdymo metodų, o tai dažniausiai lemia nesėkmę ir nusivylimą.
Lavinamųjų klasių yra svarbi švietimo sistemos dalis, skirta specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Jos padeda užtikrinti pritaikytą ugdymą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius gebėjimus ir sunkumus. Lavinamųjų klasių paskirtis ir reglamentavimas numato, kad pagrindinis tikslas - suteikti ugdymą, pritaikytą mokiniams, kuriems reikalinga nuolatinė specialistų pagalba ir specifinės mokymo metodikos. Tai apima įvairių raidos sutrikimų, intelekto negalių ir kitų specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
Lavinamųjų klasių komplektavimas yra daugiapakopis procesas, kuriame dalyvauja keletas institucijų ir specialistų. Mokinių nukreipimas ir įvertinimas atliekami Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) arba atitinkamų savivaldybių švietimo skyrių išvadomis. Vertinimo metu atliekami psichologiniai, pedagoginiai ir medicininiai tyrimai, siekiant objektyviai įvertinti vaiko gebėjimus ir nustatyti jam reikalingą pagalbą. Tėvai (globėjai) visada dalyvauja šiame procese ir duoda sutikimą dėl vaiko ugdymo specialiojoje klasėje.
Klasių komplektavimas vykdomas atsižvelgiant į PPT rekomendacijas, laisvas vietas klasėse ir mokyklos turimus resursus. Svarbu, kad klasėje būtų sukomplektuota grupė mokinių su panašiais ugdymosi poreikiais, kad būtų galima efektyviau organizuoti ugdymą. Lavinamosiose klasėse dirba specialieji pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai ir kiti specialistai, kurie teikia kompleksinę pagalbą mokiniams. Ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės, adaptuotos programos ir individualizuoti ugdymo planai.
Teikiami nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. atpažinimo priemonę. Tam įsitraukia įvairios institucijos ir adresai; tėvai privalo su specialistais suderinti sprendimus dėl vaiko ugdymo vietos. Prie lavinamųjų klasių komplektavimo prisideda ir teisiniai reglamentai dėl mokinių priėmimo, kuriuose nustatomos maksimalios klasės dydžių ribos: iki 12 mokinių specialiojoje klasėje, skirtoje nežymiam intelekto sutrikimui ar kalbos sutrikimams; iki 10 mokinių specialiojoje klasėje kurčiųjų, silpnaregių, kurtųjų ir pan.
Namų ugdymas taip pat taikomas įvairioms specialiųjų poreikių grupėms: „namuose“ lavinimas dažnai vykdomas per specialiojo pedagogų darbą, derinant su tėvų poreikiais ir vaiko galimybėmis. Pagrindiniai ugdymo principai - diferencijavimas ir individualizavimas. Taikomi metodai apima pasakojimą, aiškinimą, stebėjimą, pokalbį, demonstravimą, spausdintinius ar garsinius šaltinius, praktinius darbus, žaidimus, kompiuterinius šaltinius.
Vertinimas vyksta formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis, o mokiniai, besimokantys pagal individualizuotas programas, įtraukiami į mokyklos vertinimo politiką su taisyklemis dėl pažangos ir įforminimo. Pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai išduodami atsižvelgiant į individualizuotas programas ir mokyklos nuostatas.
Įtraukiojo ugdymo galia | Ilene Schwartz | TEDxEastsidePrep
Lavinamųjų klasių komplektacijos kontekste svarbu suprasti skirtumą tarp integracijos ir įtraukties. Integracija yra procesas, kai vaikas su negalia prisitaiko prie tipinių aplinkų, o įtraukioji praktika siekia sudaryti sąlygas mokytis kartu su visais, išsaugant ir pritaikant individualias pagalbos priemones. Dėl to būtina atskirti terminus, kad būtų galima tiksliai vertinti praktikas mokyklose ir siekti realios įtraukos.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taip pat taikomas individualus darbas kaip koreguojamasis ugdymas.
Beveik visoms grupėms skiriama palankiai subalansuota pagalba: regimosios priemonės, brailio raštas, gestų kalba, daktilologija ir kt. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu, o silpnaregiams ypač svarbios brailio pamokos bei papildomos pratybos. Ugdant kurčiuosius, meninis ugdymas yra itin svarbus. Vaikų pažangos vertinimas laikosi Bendrųjų ugdymo planų nuostatų ir gali būti papildomai derinamas su individualizuotomis sprendimų tvarkomis.
Nepamirštama apie teisinius saugiklius: 2024 m. įgyvendintos nuostatos užtikrina teisę mokytis nepriklausomai nuo saugojimo teritorijos, taip pat nuostatos dėl priėmimo į specialias klases ir mokyklas pagal gebėjimus bei poreikius. Kiekvienam vaikui turi būti sudarytos palankios sąlygos ugdymuisi, o tinkamas sąlygų pritaikymas naujoje realybėje reikalauja bendradarbiavimo tarp tėvų, mokytojų ir specialistų.
| Grupė | Mokinių skaičius% | |
|---|---|---|
| Mokinių su negalia bendrojo ugdymo klasėse | 1,5% | 1,5% visų moksleivių |
| Mokinių su negalia bendrojo ugdymo klasėse (bendrasis) | 2,95% | 10 306 mokiniai |
| Mokinių su sunkumais dėl elgesio ir emocijų | 10,5% | emocinių, elgesio sutrikimai |
tags: #specialiuju #klasiu #komplektacija