Įsėdus prie šiuolaikinio automobilio vairo, tenka susidurti su pačiais įvairiausiais transporto priemonės valdymo būdais. Skiriasi ne tik multimedijos, klimato kontrolės ar apšvietimo sistemos, bet ir važiavimo krypties pasirinkimas - ypač tuomet, kai automobilyje sumontuota automatinė pavarų dėžė. Nors mechaninės pavarų dėžės atveju inovacijos dažniausiai apsiriboja tik svirties forma arba jos sumontavimo vieta, automatinės transmisijos valdymas atveria kur kas platesnius horizontus.
Automatinės pavarų dėžės valdymo evoliucija
Gali pasirodyti, kad pastangos modernizuoti automatinės pavarų dėžės svirtį yra išimtinai dvidešimt pirmojo amžiaus tendencija, tačiau realybėje pirmieji eksperimentai prasidėjo dar praėjusio amžiaus viduryje. Jau tuomet JAV automobilių milžinės, tokios kaip „Chrysler“, „Mercury“, „Packard“ ir AMC, bandė pakeisti tradicinę mechaninę svirtį mygtukiniu valdymu. Kadangi tuo metu neegzistavo jokio vieningo standarto, kiekvienas gamintojas pavarų pasirinkimo schemą išdėliodavo savaip.
Standarto „P-R-N-D-L“ įtvirtinimas
Chaotiškų sprendimų gausa sustojo tik 1966 metais, kai Jungtinių Valstijų Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) išleido specialią taisyklę, žinomą kaip „Standard Gear Quadrant For Automotive Vehicles“. Šis dokumentas įtvirtino griežtą režimų seką - „P-R-N-D-L“, kuri iš esmės nepakito iki pat šių dienų. Iš pradžių šis reikalavimas buvo privalomas tik valstybinėms institucijoms priklausantiems automobiliams, bet vėliau tapo visuotiniu standartu.
Pagrindinė taisyklės idėja buvo labai aiški: tarp atbulinės eigos (R) ir važiavimo į priekį (D) padėčių privalo būti laisva pavara. Tuo tarpu Europoje rečiau sutinkama „L“ padėtis reiškė važiavimą į priekį su palėtintos pavaros funkcija, kuri buvo itin naudinga veliant sunkias priekabas ar namelius ant ratų.
Svarbu paminėti, kad šis standartas neuždraudė mygtukinio pavarų valdymo. Tokios sistemos, kartu su klasikinėmis svirtimis, retkarčiais buvo siūlomos ir toliau, tačiau naujoji taisyklė visiems laikams standartizavo pavarų perjungimo režimų eiliškumą. Šis reikalavimas galioja ir šiandien, nepaisant to, kad šiuolaikinių automobilių pavarų svirtys įgauna pačias netikėčiausias formas. Pavyzdžiui, dabar dažnai naudojami sukamieji ratukai ar mažytės elektroninės svirtelės, kai „D“ arba „R“ režimų įjungimas yra tik elektrinis impulsas, kurio neįmanoma patvirtinti vien vizualiai įvertinus fizinę svirties padėtį.
Šiuolaikinės valdymo inovacijos
Nepaisant technologinės pažangos, taisyklė, kad perėjimas nuo „R“ prie „D“ reikalauja dviejų judesių, išlieka aktuali. Tai užtikrina neutralaus režimo funkcijos išsaugojimą. Šis principas taikomas ir ant vairo kolonėlės montuojamiems valdikliams, kurie jau daugelį metų yra „Mercedes-Benz“ vizitinė kortelė, o pastaruoju metu tokį sprendimą pamėgo ir „Renault“. Dar toliau žengė „Tesla“ - šiuose elektromobiliuose pavarų svirtis tapo virtuali. Ji atvaizduojama jutikliniame ekrane kaip automobilio simbolis, kurį pirštu reikia braukti į priekį („D“) arba atgal („R“). Įdomu tai, kad NHTSA iš eismo saugumo perspektyvos šiai virtualiai valdymo koncepcijai kol kas neturi jokių priekaištų.
Diskusijos apie automatinių pavarų dėžių valdymą
Vis dėlto, automatinės pavarų dėžės valdymo paprastumas ir ergonomika tebelieka karštų diskusijų objektu. Tam tikros vartotojų teisių gynimo organizacijos JAV, pavyzdžiui, leidinys „Consumer Reports“, šį parametrą griežtai vertina ir įtraukia į galutinius automobilių reitingus. Be to, dar visai neseniai NHTSA sulaukė daugybės vairuotojų skundų dėl „Stellantis“ grupės automobiliuose montuojamų sukamųjų pavarų ratukų. Tai atrodo gana keistai, kadangi beveik identiškus sprendimus jau kurį laiką naudoja „Ford“, „Jaguar“ ir „Land Rover“, tačiau šių markių atveju vairuotojų pasipiktinimo bangos išvengta.
Patarimai naujokams su automatine pavarų dėže
Kojos pozicija
Pirmą-antrą važinėjimo su automatine dėže dieną, įveskite taisyklę: „nepaklusnią“ koją slėpkite po sėdyne arba patraukite į šalį. Tai padės išvengti atsitiktinio stabdžio pedalo paspaudimo, ieškant neegzistuojančio sankabos pedalo, kas gali sukelti pavojingą staigų stabdymą.
Dalykai, kurių nereikėtų daryti su automatine pavarų dėže | AUTODOC patarimai
Neutralios pavaros refleksas
Kai kuriems naujokams suveikia įkaltas vairavimo kursuose refleksas „pereinam į neutralą“. Dešinė arba kairė ranka (priklausomai nuo įgytos patirties) gali savo valia palikti vairą ir patraukti pirmyn-atgal „automato“ svirtį, lyg ieškodama „neutralo“. Pasistenkite, kad jūsų protas būtų aukščiau už refleksus ir išmoktumėte, kad neutrali pavara automatinėje dėžėje yra retai naudojama.
Stabdymas varikliu
Daugelis automobilių eksploatavimo instrukcijų praleidžia momentus, susijusius su stabdymu varikliu. Iš pozicijos „D“ galite nukreipti selektorių į „3“, „2“ arba „1“, priversdami dėžę įjungti žemesnę pavarą. Tai padės pajusti, kaip automobilis stabdomas varikliu. Artėdami prie šviesoforo, perjunkite svirtį į padėtį „3“, paskui „2“, ir jūs pajusite, kaip automobilis stabdomas varikliu. Kelios dienos praktikos, ir jūsų galvoje atsiras naudingas refleksas. Žinoma, negalima esant dideliam greičiui iš karto jungti „1“, kaip negalima automobilyje su rankine dėže persijungti, tarkime, nuo penktos į pirmą.
Automatinės pavarų dėžės privalumai ir trūkumai
Trūkumai
- Sunkumai vairuojant per sniegą ar purvą: Automatinės dėžės neleidžia, įjungiant tai priekinę, tai užpakalinę pavarą, išsikapstyti iš sniego nelaisvės, taip pat iš purvo arba guraus žvyro.
- Kiti trūkumai: Nors jie mažiau reikšmingi, gali erzinti patyrusius vairuotojus, įvaldžiusius aukštąjį pilotažą, pavyzdžiui, posūkius valdomo slydimo metu.
Privalumai
- Nereikia perjungti pavarų: Tai padidina vairavimo komfortą ir sumažina vairuotojo nuovargį.
- Greitesnis ir saugesnis vairavimas: Automobilio su automatine pavarų dėže vairuotojas daugeliu atvejų važiuoja greičiau ir saugiau, nes gali geriau susikoncentruoti į kelią ir eismą. Džonatano Lajonso, vienos iš Britanijos vairavimo mokyklų, instruktoriaus, teigimu, automatinė dėžė leidžia geriau susikoncentruoti, kas yra svarbiausia.
Automatinės pavarų dėžės režimai
- P („parking“ - „stotelė“): Režimas skirtas stovėjimui. Čia veikia transmisinis stabdis. Panašu į tai, kai automobilį su paprasta dėže paliekate „ant pavaros“, kad šis nenuriedėtų. Svarbu: perjungti svirtį į „P“ padėtį galima tik tada, kai automobilis NEJUDA.
- R („reverse“ - „atbulinė eiga“): Užpakalinės pavaros įjungimas. Svarbu: perjungti svirtį į „R“ padėtį galima tik tada, kai automobilis NEJUDA.
- N („neutral“ - „neutralus“): Neutrali pavara. Labai retai naudojamas režimas. Svarbu: modelius su automatine dėže galima buksyruoti tik nedideliais atstumais. Jie apskritai nemėgsta buksyravimo. Todėl geriau išleisti pinigų evakuatoriui, negu paskui lakstyti po servisus su besiožiuojančiu „automatu“. Mašiną su priekine pavara kabinti prie evakuatoriaus reikia „snukiu“, su užpakaline pavara - galu, su pilna pavara geriau visą pakrauti ant platformos.
- D („drive“ - „važiuoti“): Važiavimas pirmyn. Pavaros perjungiamos automatiškai.
- 3, 2, 1 (amerikietiškuose modeliuose „1“ kartais pakeičiamas „L“): Skaičiai mažėjimo tvarka reiškia atskiras pavaras. Jeigu nustatėte svirtį ties „2“, dėžė nepersijungs aukščiau už antrą pavarą. Jeigu ties „1“, ne aukščiau už pirmą. Šitie režimai leidžia stabdyti varikliu.