Saugus vairavimas slidžiame kelyje: išsamūs patarimai

Žiemos sezonas vairuotojams kelia nemažai iššūkių - nuo šaltų orų ir sniego iki sumažėjusio matomumo ir slidžios kelio dangos. Tačiau laikantis tam tikrų patarimų ir įgūdžių, galima saugiai įveikti žiemos kelius. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kaip valdyti automobilį slidžiame kelyje, pradedant nuo tinkamo pasiruošimo ir baigiant ekstremalių situacijų valdymu.

Pasiruošimas žiemai: padangos, degalai ir techninė būklė

Prieš prasidedant šaltajam sezonui, būtina tinkamai paruošti automobilį.

Padangos

• Pirmiausia, pasirūpinkite žieminėmis padangomis. Geros žieminės padangos užtikrina geresnį sukibimą su slidžia kelio danga.
• Rekomenduojama dažniau tikrinti padangų slėgį, kuris gali sumažėti dėl šaltų oro sąlygų.
• Nors minimalus leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm, padangų gamintojai rekomenduoja nelaukti šios atžymos ir padangas keisti anksčiau.
• Jei protektorius ir pakankamo gylio, tai dar nereiškia, kad padangos tinkamos naudoti. Sutrūkinėjusi padangos guma, netolygus nusidėvėjimas ar gumbai išduoda, jog padangos pavojingos naudoti.
• Net ir retai važinėjant, padangas derėtų keisti bent kas 10 metų.
• Padangų tarnavimo laiką gali prailginti tinkamas jų sandėliavimas: padangas reikia laikyti sausoje, tamsioje vietoje, kur palaikoma pastovi temperatūra.
• Nereikėtų tikėti reklamomis ir manyti, jog su vieno ar kito gamintojo padangomis žiemišką kelią įveiksite net nesistengdami būti atidžiais.
• Automobilių vairuotojai labai dažnai klysta taupydami naujoms žieminėms padangoms.

Kiti automobilio elementai

• Svarbu įsitikinti, kad stabdžių sistema veikia tinkamai, o jeigu pastebėjote, kad valytuvai prastai valo langus arba šviesos yra per silpnos, nedelskite jų pakeisti.
• Pasirūpinkite, kad automobilio bakas būtų papildytas šalčiui atspariais degalais, langų plovimo skystis - pritaikytas žemai oro temperatūrai, o akumuliatorius - patikrintas. Prevencinis automobilio techninės būklės įvertinimas bei šalčiui atsparių skysčių ir degalų pasirinkimas leis užtikrinti patogią kelionę ir išvengti nemalonių situacijų, pavyzdžiui, automobilio užvedimo problemų.
• Žiemą būtini švarūs langai ir žibintai.

Kaip atpažinti slidų kelią ir įvertinti sąlygas?

Pirmiausia, labai svarbu įsitikinti, ar kelio danga yra slidi. Slidus kelias gali būti įvairių pavidalų: purus sniegas, plikšala ar šlapio sniego danga.

• Kai jau pamatote, kad slidu, kad kelias blizga, kad yra sniegas, reikia įvertinti slidžią dangą. Tamsesni kelio ruožai ir blizgesys taip pat rodo, jog kelio danga slidi.
• Plika akimi nematydami ledo arba sniego, galima pamanyti, jog kelias tiesiog šlapias. Siekiant neapsigauti, patartina prieš išvažiuojant į judresnes gatves išbandyti automobilį stabdant. Tam reikia, kad aplinkui nieko nebūtų - kažkur pabandyti stabdyti, pažiūrėti, kaip automobilis slysta, koks sukibimas.
• Jeigu atėjai ir pamatei, kad tavo automobilio langai yra apšalę, faktas, kad kelyje reikia būti atidesniam, nes akivaizdu, kad lauke šąla ir gali būti ruožų, kur bus slidu.
• Vairo lengvumas taip pat gali būti požymis, kad ratų sukibimas su keliu yra prastas.
• Reikia itin budriai stebėti aplinką ir atidžiai vertinti, kaip pavyksta valdyti vairuojamą automobilį.
• Patartina ne tik transporto priemonę lengvai pastabdyti, bet ir pasukinėti jos vairą, kad būtų galima objektyviai įvertinti vairavimo sąlygas.
• Mintyse vairuotojas turi gebėti sukalkuliuoti, per kiek laiko transporto priemonė sustos stabdoma ir per kiek laiko pavyks apvažiuoti kliūtį, jei ji pasitaikys kelyje, esant slidžiai jo dangai. Reiktų gebėti perskaičiuoti laiką savo veiksmams slidžiame kelyje ir turėti laiko rezervą juos atliekant.
• Prieš sėdant į automobilį reikia įvertinti kelio dangą: jei slysta ir vos galima paeiti, tai ir važiuojant bus slidu.

Vairavimo technikos slidžiame kelyje

Pagrindinė žiemos vairavimo taisyklė - sumažinti greitį ir laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių. Slidžiame kelyje automobilio stabdymo kelias pailgėja, tad papildomas atstumas gali padėti išvengti susidūrimų.

Saugus greitis ir atstumas

• Saugus važiavimas priklauso nuo labai daug komponentų. Iš karto krinta greitis, didėja stabdymo atstumas, reikia laikytis didesnio atstumo nuo aplinkui važiuojančių, reikia įvertinti, kas vyksta aplinkui.
• Visi manevrai turėtų būti atliekami atsargiau ir lėčiau, kad būtų sumažinta klaidos tikimybė.
• Saugus greitis yra toks, prie kurio jūs suvaldote automobilį. Laikykitės KET ir kelyje pateikiamų saugaus greičio rekomendacijų. Jei leidžiama važiuoti ne didesniu nei 50 km/val. greičiu, taip ir reikėtų daryti.
• Žiemą reikėtų važiuoti ne tik lėčiau, bet ir rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ar slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį.
• Slidžiame kelyje kaip niekada aktualus yra ir saugus greitis. Žiemą labai dažnai leidžiamas greitis nesutampa su saugiu greičiu.
• Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės.
• Jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas žiemą turėtų būti apie 40 metrų, t. y. tiek, kiek nuvažiuojama per 3 sekundes.
• Vairuojant slidžiu keliu, distancija tarp automobilių turi būti daugiau kaip du kartus didesnė negu važiuojant sausu keliu. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m.
• Kelių eismo taisyklių 127 punkte rašoma: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

Stabdymas slidžiame kelyje

• Žiemos metu stabdymas priklauso nuo to, ar automobilyje yra ABS sistema.
• Transporto priemones, kuriose šios sistemos nėra, stabdyti reikia trumpais stabdžio pedalo paspaudimais, neišjungus sankabos ir pavaros.
• Naujesniuose automobiliuose, kuriuose yra ABS sistema, stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo. Pajutę, kad pradeda slysti ratai, švelniai atleiskite stabdį.
• Automobilio stabdymas prastomis sąlygomis turėtų būti palaipsnis. Stabdį reikia spausti švelniai, vienodais intervalais, neleidžiant užsiblokuoti automobilio ratams ir pradėti slysti.
• Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus.
• Vengti staigių stabdymų. Dažniausios klaidos - kai stabdo, iškart spaudžia sankabą. Kai įspaudžiama sankaba, variklis jau važiuoja sau, ratai sukasi sau, o stabdymo kelias prailgėja, ypač kai danga slidi ir jeigu dar posūkis nors truputį, tikrai gali pradėti nešti.
• Sankabą stabdydamas spaudi tik tada, kai labai lėtai važiuojate, aikštelėje kažką manevruojate, kad neužgestumėte. Kada greitai vairuojate, tai kaip tik prailginate stabdymo kelią.
• Stabdyti reikia pačiu varikliu - švelniai atleidinėjant akseleratoriaus pedalą.
• Prieš sankryžas žiemą reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.

Posūkiai ir manevravimas

• Žiemą vairuoti reikia tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio pedalą. Intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl žiemą nerekomenduojama staigiai persirikiuoti ar lenkti.
• Net jei nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti.
• Posūkiai slidžiame kelyje labai pavojingi, todėl sukama ir apsisukama perpus mažesniu greičiu negu vasarą. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą.
• Norėdami teisingai pradėti posūkį, pirmiausia atlikite šiuos veiksmus: norėdami išvengti priekinių ratų slydimo, prieš pradėdami manevrą, maksimaliai juos apkraukite. Kad tai padarytumėte, turite atleisti akceleratoriaus pedalą, o tada pasukti vairą dideliu kampu.
• Jei negalite pasukti, važiuokite toliau - kai galėsite, apsisuksite ir grįšite.
• Visi veiksmai turi būti koncentruoti, aiškūs, negalima spręsti paskutinę minutę. Vadinasi, turime planuoti, ką darysime. Jei stabdysime, turime iš anksto pristabdyti, perjungti žemesnę pavarą, pačiame posūkyje palikti laisvos pavaros. Atlikus posūkį, reikia švelniai išsitiesinti automobilį ir švelniai didinti greitį. Planuokime savo veiksmus prieš posūkį, o ne jo viduryje.
• Dažnai užmiesčio keliuose pamatę kelio ženklą, leidžiantį važiuoti 90 km/val., žiemą labai dažnai leidžiamas greitis nesutampa su saugiu greičiu.
• Jeigu kelias užpustytas, važiuojama stačiu kampu, įsibėgėjus, neperjungiant pavaros, nesukant vairo ir nemažinant greičio.
• Įstrigus negalima ilgai buksuoti, nes po ratais susidarys ledas.
• Keliuose itin sudėtinga situacija susidaro, kai išvažinėtame, provėžuotame kelyje per vidurį susiformuoja sniego masė. Tiek pradedant lenkti, tiek sugrįžtant į savo eismo juostą būtina įsitikinti, kad lenkti saugu. Būtina nedaryti jokių staigių ar agresyvesnių judesių, pasirinkti saugų greitį. Venkite lenkti specializuotas transporto priemones. Pavyzdžiui, sniego valymo transporto priemonės išmeta daug sniego, o tai žymiai pablogina matomumą.
• Prieš kiekvieną žiemą pareigūnai vairuotojams pataria ne tik prisiminti, kad vasara jau baigėsi, bet ir atnaujinti vairavimo sudėtingomis eismo sąlygomis įgūdžius.
• Lenktynininko teigimu, rizikingiausias scenarijus slidžiame kelyje - išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą. Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės greitis dvigubinasi, o smūgio stiprumas didėja dešimteriopai. Visais atvejais vairuotojai turėtų stengtis išlikti dešinėje kelio pusėje ir netgi rinktis slydimą nuo kelio savoje eismo pusėje, nes pasekmės bus mažiau skaudžios nei išvažiavimas į priešpriešinį eismą.

Ką daryti, jei automobilis pradeda slysti?

• Jei automobilis dėl kokių nors priežasčių pradeda slysti, reikėtų vengti tiek agresyvaus stabdymo, tiek bandymo ištaisyti padėtį itin stipriai spaudžiant akseleratoriaus pedalą.
• Svarbiausia - nepanikuoti. Panika dažniausiai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai.
• Jeigu jaučiate, kad automobilis slysta, reikia tinkamai reaguoti.
• Sumėčius pasisuka tik automobilio korpusas. Ratų trajektorija išlieka ta pati, kaip iki mėtymo, todėl juos reikia atsukti. Vairą reikia sukti į tą pusę, į kurią užmetė automobilio galą, tačiau tai daryti reikia labai švelniai, be jokių staigių judesių. Dar labai svarbu vairą pradėti sukti kiek anksčiau nei smarkiai užmetė.
• Jeigu ratai prasisuko, tai žinokite: jūs padarėte ledą. Galima kažkiek grįžti atgal, pasigauti kitą vietą, ramiai, absoliučiai neakceleruojant, pakelti truputį sankabą, pradeda kibti. Jei negalite užvažiuoti, pasižiūrėkite: įkalnėje būna kraščiukas, žolė ar žemė, net sniego kraštas, jei nesuvažinėtas, - prašau, ant jo užvažiuojate ir puikiai važiuojate.
• Visi judesiai turi būti švelnūs, jokių staigių veiksmų.
• Slidžiose kelio atkarpose reikia vairuoti susikoncentravus, svarbi greita vairuotojo reakcija, bet elgesys turi būti švelnus, be jokių staigių manevrų.
• Jei varomas priekiniais ratais, tuomet patartina spustelėti akseleratorių, jei galiniais - atleisti, kad transporto priemonės galiniai ratai neprarastų sukibimo su kelio danga ir automobilis galėtų grįžti į pradinę padėtį.
• Jei vis dėlto mašina pradėjo slysti ir matote, kad nepavyks sustoti iki kliūties, reikėtų bandyti automobilį sukti prie šaligatvio ir stabdytis remiantis į kelkraštį.

Vairavimas automobiliu su priekine ar galine pavara

Automobilio su priekine pavara valdymas žiemą skiriasi nuo automobilio su užpakaline pavara.

Priekinė pavara

• Jeigu praradote priekinių ratų valdymą, grąžinti jiems „gyvybę“ galima vieninteliu būdu: padaryti taip, kad užpakaliniai ratai irgi nuslystų. To galima pasiekti įvairiais būdais, priklausomai nuo esamo automobilio greičio.
• Riedant nedideliu greičiu pakanka akimirkai užblokuoti užpakalinius ratus. Tai pasiekiama atsargiai stabdant: galima arba šiek tiek patraukti rankinį stabdį, arba švelniai užminti pedalą.
• Svarbiausias automobilio su priekine pavara valdomo slydimo skirtumas nuo automobilio su užpakaline pavara yra tas, kad ratus reikia nukreipti į kelią, tai yra į tą pusę, į kurią automobilis turi važiuoti, o visai ne į tą pusę, į kurią slysta, kaip mus anksčiau mokė vairavimo mokykloje.
• Važiuojant dideliu greičiu, viskas keičiasi. Automobilis su priekine pavara labai stipriai reaguoja į staigų greičio kritimą, kai slysta užpakalinė ašis. Trumpalaikis greičio sumažinimas „perstatys“ mašiną kelyje, ir beliks tik padidinti greitį ir „ištraukti“ mašiną į posūkį.
• Taigi, staigus greičio sumažinimas provokuoja užpakalinės ašies slydimą, ir šią akimirką vairuotojas suka vairą į prasidedančio slydimo pusę ir padidina greitį. Turėkite omenyje: žiūrėti reikia tik į tą pusę, kur jums reikia važiuoti (tai yra, ten, kur išėjimas iš posūkio), bet jokiu būdu ne ten, kur „neša“ automobilį!
• Jeigu vis dėlto mašiną „užsuko“, stabdžius ir sankabą į žemę! Negalvodami! Tokiu būdu galėsite stabilizuoti ir sustabdyti besisukantį automobilį, o svarbiausia - nesustos variklis, ir tai leis jums greitai pasitraukti iš priešpriešinės juostos į saugią vietą.

Užpakalinė pavara

• Automobilis su užpakaliniais vedančiaisiais ratais labiau linkęs į užpakalinės ašies slydimą. Klasikiniu būdu surinktoje mašinoje pagrindinė masė atitenka priekinei mašinos daliai - ją apkrauna jėgos agregatas, pavarų dėžė, o užpakalinė dalis apkrauta daug mažiau, ir, vadinasi, vedančiųjų ratų sukibimas su keliu yra daug blogesnis.
• Jeigu slydimas prasidėjo važiuojant dideliu greičiu - pakanka sumažinti greitį, su sąlyga, kad priekiniai ratai jau „žiūri“ į posūkio pusę, o slidus kelias bent kaip nors laiko automobilį. Bet įsiminkite visam: greičio viršijimas ant pliko ledo yra grubiausia klaida, kurios ištaisyti praktiškai neįmanoma!
• Važiuojant nedideliu greičiu neverta net bandyti susidoroti su priekinių ratų slydimu darbinių stabdžių pagalba - tai tik pablogins situaciją. Traukite rankinį stabdį arba staigiai ir trumpai paspauskite greičio pedalą, tai sukels užpakalinių ratų buksavimą. Beje, antras variantas reikalauja tam tikrų įgūdžių ir automobilio „jausmo“: „padauginę“, jūs rizikuojate apsisukti 180 laipsnių.
• Todėl rekomenduojama: nelaukti slydimo, o užkirsti jam kelią patyrusio kaskadininko veiksmais, šiuo atveju labai prieštaringais - tyčia išprovokuojant slydimą. Tada reikia užkirsti kelią prasidėjusiam slydimui staigiu vairo pasukimu į slydimo pusę ir iš karto atgal, ir tuo pat metu sumažinti greitį. Šiuo atveju svarbiausia - grąžinti vairą iš karto, nelaukiant reakcijos. Kitaip tokios manipuliacijos gali sukelti „pozicijos pakeitimą“: mašina ims slysti kitu šonu ir dar didesniu kampu - švytuoklės principas.

Automatinė pavarų dėžė žiemą

• Priešingai visuotinei nuomonei, automatinė dėžė, jeigu ja naudosimės atsargiai, palengvina važinėjimą žiemą.
• Esmė ta, kad varantysis „tiltas“ sujungtas su varikliu ne tampriai, o per hidromovą, kuri išlygina trukčiojimus ir stumtelėjimus ir neleidžia ratams netikėtai prasisukti (užsiblokuoti) staigiai paspaudus (paleidus) greičio pedalą. Tai yra, transmisija „išlygina“ galimas vairuotojo klaidas (iki tam tikros ribos, žinoma). Bet reikia atsižvelgti į greitį! Priverstinai pažemintos pavaros ir greičio viršijimas dažnai lygus priverstiniam pavarų dėžės gedimui arba vedančiųjų ratų blokavimui ir priverstiniam slydimui.

Patarimai važiuojant įkalne ir nuokalne

Įkalnė

• Važiuojant įkalne, kai kelio paviršius gali būti slidus, būtina:
  • išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir, jei įmanoma, palaukti, kol kiti automobiliai priekyje jau bus įveikę įkalnę;
  • vengti stabdyti automobilį;
  • laikytis eismo sąlygas atitinkančio pastovaus greičio;
  • prieš pradedant manevrą, įjungti reikiamą pavarą, kad važiuojant įkalne nebereikėtų žeminti pavarų.
• Žiemos sezono metu važiuojant įkalne ir esant eismo kamščiui būtina išlaikyti didesnį atstumą tarp automobilių nei įprasta. Priekyje esantis automobilis, prieš pradėdamas važiuoti slidžiu keliu, gali truputį pariedėti atgal. Papildoma erdvė yra reikalinga tam, kad ratai atgautų prarastą sukibimą ir būtų išvengta susidūrimo.
• Įgykite šiek tiek inercijos lygiame kelyje, prieš pradėdami važiuoti įkalnėn. Prieš įkalnę iš anksto įjungiama žemesnė pavara, kad važiuojant nereikėtų perjungti pavaros ir automobilis nesustotų įkalnėje. Paprastai pradedama važiuoti pirmąja pavara, o slidžiame kelyje - antrąja arba trečiąja. Svarbiausia - neleisti buksuoti ratams.

Nuokalnė

• Važiavimas nuokalne žiemą:
  • pasiekus kalvos viršų, reikia sumažinti greitį;
  • važiuoti žema pavara;
  • vengti naudoti stabdį;
  • laikytis kiek įmanoma didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio.
• Ant aukštos kalvos, kai sunku prasilenkti skirtingomis kryptimis važiuojantiems automobiliams, nuokalne važiuojantis vairuotojas turėtų sustoti ir praleisti važiuojantį įkalne. Esant tokioms sąlygoms, įkalne važiuojančiam automobiliui sustojus gali būti neįmanoma pajudėti iš vietos.

Saugumo sistemos automobilyje

Daugumoje automobilių įdiegtos ABS (stabdžių antiblokavimo sistema), ASC, ESP saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą.

• Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos elektroninio stabilumo kontrolės (ESC) ir stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS).
• Daugelis vairuotojų mano, kad staigus stabdymas yra saugiausia reakcija, kai automobilis pradeda slysti ant ledo.
• Kai padangos praranda sukibimą su ledu, automobilis nebereaguoja taip, kaip tikėtasi, į vairavimo ar stabdymo veiksmus. Apledėjusiuose keliuose trintis tarp padangų ir paviršiaus smarkiai sumažėja.
• Automobilių ekspertai sutinka, kad teisinga reakcija į slydimą yra švelniai vairuoti ta kryptimi, kuria slysta automobilio galas. Vairuojant į slydimą, priekiniai ratai sutampa su faktine važiavimo kryptimi.
• Kai kurios reakcijos atrodo natūralios, tačiau ant ledo yra labai rizikingos. Ekspertai rekomenduoja sklandžiai mažinti greitį, kol neatsirado slydimas.

Kiti patarimai saugiam vairavimui žiemą

• Dažnesni sustojimai: darykite dažnesnius sustojimus, nes tai padeda išlaikyti aukštą dėmesingumo lygį ir užtikrinti greitą reakciją, kuri yra gyvybiškai svarbi slidžiame ar prastai matomame kelyje. Sustojimo metu vairuotojai gali ne tik pailsinti akis, bet ir pasimankštinti, įkvėpti gryno oro ar išgerti šilto gėrimo, kad atgautų energiją ir tęstų kelionę saugiai bei užtikrintai. Be to, sustojimai leidžia geriau įvertinti kelio sąlygas ir pasitikrinti automobilio būklę.
• Atidumas ir numatymas: atidžiai stebėkite vaizdą veidrodėliuose ir numatykite galimas kliūtis. Kuo tolygiau važiuosite, kuo anksčiau pradėsite stabdyti, kuo tiksliau numatysite visas galimas kliūtis, tuo mažesnė tikimybė nukentėti nuo kitų eismo dalyvių.
• Tinkama apranga: vairuoti negalima su kailiniais ar kitais sunkiais rūbais, kuriuose vos pajudate. Sėdynė turi būti taip sureguliuota, kad patogiai atsiloštumėte, bet rankos nebūtų visiškai ištiestos. Kad jaustumėte automobilį, nugara turi suaugti su sėdynės atlošu.
• Kelio sąlygų įvertinimas: pastebėkite ledo dėmes, didesnį dėmesį skirti pavojingoms vietoms, pavyzdžiui, tiltams ar kitiems ruožams, kur ledas formuojasi dažniau. Tamsesni kelio ruožai, blizgesys - tai požymiai, rodantys, jog kelio danga slidi. Jeigu atėjote ir pamatėte, kad jūsų automobilio langai yra apšalę, faktas, kad kelyje reikia būti atidesniam, nes akivaizdu, kad lauke šąla ir gali būti ruožų, kur bus slidu.
• Kantrybė ir prisitaikymas: būkite kantrūs ir prisitaikykite prie žiemos sąlygų. Saugus vairavimas žiemą reikalauja ne tik techninių įgūdžių, bet ir atsakingo požiūrio. Atsargumas kelyje - išmintingas sprendimas, kuris gali išgelbėti gyvybes.
• Treniruotės: Nepatyrę vairuotojai, kurie jaučia, jog jiems gali būti sudėtinga, prieš žiemos sezoną galėtų pasipraktikuoti. Yra nemažai įrengtų vairavimo mokymo aikštelių su specialiomis slidžiomis trasomis. Labiausiai nepatariama pasnigus ar pašalus įgūdžius tobulinti viešose vietose esančiose aikštelėse, nes tai kelia didžiulį pavojų ir gali būti traktuojama kaip chuliganiški veiksmai.

tags: #slidus #kelias #pavaros