Slėginiai indai yra esminiai komponentai daugelyje pramoninių pritaikymų, ypač tų, kurie susiję su slėginių dujų ar skysčių laikymu ir apdorojimu. Jie sukurti taip, kad atlaikytų vidinį slėgį, kartu užtikrinant personalo ir įrangos saugumą. Šioje straipsnio dalyje nagrinėsime slėginius indus, jų tipus, paskirtį ir tinkamą priežiūrą, ypatingą dėmesį skiriant išsiplėtimo indams vandens šildytuvuose ir hidroforams vandens tiekimo sistemose.
Išsiplėtimo Indai Vandens Šildytuvuose (Boileriuose)
Išsiplėtimo indas yra būtinas, jei nenorite, kad laikas nuo laiko varvėtų per apsauginį vožtuvą ir norite ilgiau išsaugoti neprakiurusią šildytuvo talpą. Jei nenorite, kad nesuveiktų apsauginis vožtuvas, tuomet reikalingas plėtimosi indas. Jei vandentiekio įvade yra atbulinis vožtuvas, tuomet būtinas apsauginis ir plėtimosi indas.
Paprastai tokie šildytuvai yra gaminami iš paprasto juodo plieno skardos ir būna padengti emale, kuri suskilinėja nuo slėgio pasikeitimų dėl šalto ir įkaitinto vandens tūrio pasikeitimo. Todėl reikia stengtis užlaikyti kaip įmanoma mažesnį slėgio svyravimą šildytuvo talpoje.
Jeigu slėgis vandentiekyje yra apie 2,5 - 3 bar, tai tam vėsiam vandeniui įkaistant talpoje slėgis pakyla iki 6 bar, kol prasidaro apsauginis vožtuvas ir pradeda praleidinėti vandenį, kad slėgis neviršytų 6 bar. Išsiplėtimo indas leidžia sumažinti slėgio svyravimą iki maždaug +- 0,4 bar. Tokiu būdu indas į save sugeria vandens tūrio padidėjimą, jam šylant ir kompensuoja tūrio sumažėjimą, pribėgus šalto vandens. Apsauginio vožtuvo suveikimo slėgis nepasiekiamas, todėl jis nevarva.
Tiesa, tada po kurio laiko apsauginis vožtuvas prikepa. Todėl jį reikia ranka reguliariai pradaryti (maždaug kartą per 6 mėnesius). Bet kuriam boileriui, kad nelašėtų pro apsauginį vožtuvą, yra statomas išsiplėtimo indas. Šiuo atveju, pavyzdžiui, užtektų 8 litrų plėtimosi indo. Nuo daug ko priklauso, pavyzdžiui, nuo geriamo vandens slėgio. Jei jis 4-6 barai - tai būtinai, nes pro apsauginį visada tekės (kai bus pilnai atšaldomas ir šildomas iki +65). Realiu atveju, reikia žiūrėti instrukciją, ką gamintojas rekomenduoja, taip ir jungti.
Slėginiai Išsiplėtimo Indai (Hidroforai) Vandens Tiekimo Sistemose
Geriamojo vandens atvedimui iš šulinio į namo vandentiekio sistemą ar buitinio vandens tiekimui iš vandens telkinio naudojami slėginiai siurbliai su išsiplėtimo indu, kurie liaudyje vadinami tiesiog hidroforais, nors iš tiesų tai yra sistema su sausai statomu siurbliu ir slėginiu išsiplėtimo indu.
Hidroforų tipai ir siurblių parinkimas
- Paprasti hidroforai gali kelti vandenį iš 9-10 metrų gylio.
- Inžektoriniai hidroforai gali kelti vandenį iš 25-30 metrų gylio. Inžektorinės sistemos skirtumas nuo paprastos tas, kad į šulinį įleidžiami du vandens vamzdžiai, kurių vienas sukuria papildomą slėgį, keliantį vandenį aukštyn.
Svarbiausias sistemos elementas - siurblys, kuris dažniausiai montuojamas ant išsiplėtimo indo. Siurblių yra įvairių. Paprasčiausias variantas esant nedideliam pakėlimo aukščiui - savisiurbis sausai statomas išcentrinis siurblys. Jis tinka, kai vandens pakėlimo aukštis nėra itin didelis (8-9 metrai), o vandens šaltinis nėra labai nutolęs. Jeigu pakėlimo aukštis ir/ar atstumas nuo vandens šaltinio didesni, naudojami inžektoriniai arba panardinami siurbliai.
Siurblio parinkimas priklauso nuo aukščių skirtumo tarp siurblio ir vandens paviršiaus šulinyje bei atstumo nuo šulinio iki hidroforo. Apibendrintai galima sakyti, kad tai priklauso nuo vandens gylio ir atstumo iki vartojimo vietos, taip pat vartotojų poreikių. Iš esmės nuo šių rodiklių priklauso ir siurblio su hidroforu kaina. Aukščių skirtumas vadinamas įsiurbimo arba kėlimo aukščiu ir dokumentuose žymimas H raide.
Montavimas ir sistemos veikimas
Sistemai su sausu siurbliu ir išsiplėtimo indu reikia parinkti vietą kiek įmanoma arčiau vandens šaltinio, sausą, apsaugotą nuo kritulių, kur yra elektros lizdas. Taip pat reikia turėti omenyje, kad, jei sistema bus katilinėje ar garaže, gali būti girdimas veikiančio siurblio triukšmas, nes sausai stovintys siurbliai yra gana triukšmingi. Kai kas hidroforą patalpina rūsyje, bet reikia turėti omenyje, kad vandens įsiurbimo vieta negali būti aukščiau už siurblį.
Kaip žinia, kiekvieno siurblio įsijungimų/išsijungimų skaičius nėra begalinis. Slėginis išsiplėtimo indas - hidroforas prailgina siurblio darbo laiką, nes, turėdamas vandens talpą ir esant nedideliam vandens poreikiui, kiekvienąkart nejungia siurblio.
Hidroforų konstrukcija ir tipai
Hidroforų korpusai gaminami iš metalo, plastiko, stiklo pluošto. Kadangi tai vandens indas, svarbiausia, kad jo vidus būtų atsparus korozijai, todėl kokybiškų metalinių hidroforų vidinis paviršius dengiamas plastiku ar kita korozijai atsparia danga. Hidroforo talpoje yra diafragma ar tarpinė, skirianti vandenį ir orą, pagal jos medžiagą skiriami membraniniai ir maišiniai hidroforai. Membraniniai hidroforai yra ilgaamžiškesni.
Abiejų tipų hidroforų veikimo principas toks pat - kai naudojamas siurblio pakeltas vanduo, t.y., atsukamas čiaupas, už tarpinės esantis suspaustas oras stumia vandenį į sistemą, kol pasiekia slėgio relėje nustatytą siurblio įsijungimo slėgį. Tuomet siurblys įsijungia ir užpildo vandens talpą. Trumpai sakant, kai hidroforo talpoje susidaro minimalus slėgis, slėgio relė įjungia siurblį, kai maksimalus - siurblys išjungiamas. Dėl tinkamo oro slėgio palaikymo, rekomenduojama įjungimo ir išjungimo slėgius patikrinti bent kartą per pusmetį, jei slėgio relė yra mechaninė.
Bendrieji Slėginių Indų Principai ir Techninės Savybės
Slėginiai indai paprastai yra pagaminti iš plieno, nors gali būti naudojamos ir kitos medžiagos, pvz., stiklo pluoštas, titanas arba nikelio lydiniai, atsižvelgiant į pritaikymą ir slėgio reikalavimus. Slėginis indas paprastai yra cilindro formos, su uždaru galu ir kupolu. Cilindro dalis užtikrina konstrukcijos tvirtumą, o kupolinė viršus leidžia talpinti didesnį skysčio kiekį inde.
Slėginio indo atsparumą slėgiui lemia jo medžiagų stiprumas ir konstrukcija. Aukšto slėgio indai suprojektuoti taip, kad atlaikytų slėgį, gerokai didesnį už atmosferos slėgį, dažnai pasiekiantį tūkstančius svarų kvadratiniame colyje. Slėginiams indams taikomos griežtos saugos taisyklės, kad būtų išvengta sprogimų, nuotėkių ar kitų galimų pavojų. Šios taisyklės reikalauja, kad slėginiai indai būtų suprojektuoti su pakankama saugos riba ir sutvirtinimais, kad būtų užtikrintas jų konstrukcijos vientisumas. Slėginiams indams taikomi įvairūs tarptautiniai, nacionaliniai ir konkrečiai pramonei taikomi reglamentai ir standartai. Šios taisyklės apima viską nuo slėginių indų projektavimo, konstravimo, bandymų, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo. Apibendrinant galima pasakyti, kad slėginiai indai yra esminiai komponentai pramoniniuose įrenginiuose, kuriuose reikia laikyti ir apdoroti slėgines dujas ar skysčius.
Slėginių Indų Priežiūra ir Oro Slėgio Reguliavimas
Jei pastebite, kad net ir pilnas indas tiekia mažai vandens, gali prireikti sumažinti oro slėgį vandens rezervuare. Indo viduje yra pūslė, kuri atskiria orą nuo vandens. Apatinėje indo pusėje yra oro vožtuvas, prijungtas prie suslėgto oro kameros. Viršutinė vandens įleidimo-išleidimo anga (kurioje sumontuotas išsiplėtimo indo vožtuvas) yra prijungta prie gryno vandens kameros. Atidarius čiaupą, suslėgtas oras suspaudžia pūslę ir išstumia vandenį iš rezervuaro. Tuščiame inde oro slėgis oro kameroje turėtų būti 5-8 psi (0,35-0,55 bar).
Oro slėgio patikra ir reguliavimas:
- Uždarykite vandens tiekimo vožtuvą.
- Ištuštinkite indą atidarydami maišytuvą, kad vanduo bėgtų tol, kol nusustos.
- Patikrinkite, ar inde vis dar yra vandens. Jei bakas yra sunkus, vadinasi, reikia vėl užpildyti indą ir tęsti toliau nurodytus veiksmus. Jei bakas lengvas, tai reiškia, kad jis tuščias.
- Susiraskite oro vožtuvą. Naudodami dviračio padangų oro pompą per šį vožtuvą į baką įpumpuokite oro. Pumpuodami orą laikykite čiaupą atidarytą, kad iš indo būtų galima išstumti visą jame esantį vandenį.
- Iš bako išleidę visą vandenį, oro slėgio matuokliu patikrinkite indo slėgį. Kai bakas tuščias, jame turėtų būti 5-8 psi (0,35-0,55 bar) slėgis.
Priešslėgis reiškia oro (dujų) kiekį (oras naudojamas GWS induose) barais/psi, kuris įpučiamas į indą prieš jį montuojant - paprastai gamykloje. Priešslėgis yra „spyruoklė“, padedanti sukurti vandens slėgį, kai siurblys išjungtas. Kai diafragma užpildoma vandeniu, ji suspaudžia priešslėgį. Oro slėgis membraninėje talpoje turi būti 0,14÷0,2 bar mažesnis nei siurblio įjungimo slėgis. Matuojant ir koreguojant pradinį slėgį membraninėje talpoje vamzdynuose neturi būti vandens. Pavyzdys: siurblio įjungimas 2,0 bar, išjungimas 3,2 bar. Oro slėgis talpoje turi būti - 1,8÷1,86 bar.
Kitos priežiūros rekomendacijos:
- Gamintojas rekomenduoja nenaudoti daugiau kaip 50/50 propilenglikolio mišinio. Etilenglikolis neturi būti naudojamas.
- Praplaukite naują indą, perleisdami vandenį per tris ar keturis siurblio darbo ciklus.
- GWS indai yra sukurti ir pagaminti įvertinus tai, kad chloras dažnai naudojamas vandens periodiniam apdorojimui.
- Atkreipkite dėmesį, kad išsiplėtimo indo tarnavimo laikas yra ribotas. Jame laikomas kambario temperatūros vanduo ir jis nėra sterilus, todėl laikui bėgant gali tapti antrinio užteršimo šaltiniu. Vandenyje gali atsirasti nemalonus kvapas ar skonis.
Termininiai Parametrai ir Sistemos Ciklas
Ciklas nurodo siurblio veikimo laiką. Ciklas prasideda, kai siurblys įsijungia ir baigiasi, kai siurblys sustoja. Siurblio paleidimas ir sustojimas nustatomas pagal sistemos slėgio parametrus. Pavyzdys: indo darbo funkcija vandens sistemai su 2,07/3,45 barų slėgio nustatymu. Tai reiškia, kad siurblys pradės veikti („įjungtas“), kai slėgis rezervuaro viduje sumažės iki 2,07 bar, ir sustos („išjungtas“), kai slėgis pasieks 3,45 bar. Slėgio relė kontaktuoja su išsiplėtimo indu ir siurbliu. Tai reiškia vandens kiekį, kuris išteka iš indo į sistemą prieš slėgio relei įjungiant siurblį.
tags: #sleginis #indas #apiplovimui