Baudos už gamtinius reikalus gamtoje ir kitus aplinkosaugos pažeidimus

Atlikti gamtinius reikalus viešoje vietoje pareigūnai dažnai traktuoja kaip nedidelį chuliganizmą. Administracinių nusižengimų kodekse tai įvardijama kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, kuris užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas gali užtraukti iki 240 eurų baudą.

Tačiau kyla klausimas, kaip elgtis vairuotojams, kurie negali pasinaudoti tualetu pakelėje ar prie poilsio aikštelės esančiuose krūmuose, kai anksčiau buvę tualetai yra panaikinti. Tai verčia pažeisti įstatymus ir tapti viešosios tvarkos pažeidėjais priverstinai.

Problema su tualetais poilsio aikštelėse

Vairuotojai, kuriems tenka sustoti poilsio aikštelėje kelyje Jonava - Ukmergė, susiduria su šia problema. Anot portalo jonavoszinios.lt skaitytojo, anksčiau šioje vietoje buvę tualetai buvo panaikinti, todėl sustojusiems pailsėti gamtinius reikalus tenka atlikti kur papuola.

Kelio Jonava-Ukmergė 10-tame kilometre esanti stovėjimo aikštelė yra dažna poilsio vieta sunkvežimių vairuotojams, turistams iš užsienio ar tiesiog pro šalį važiuojantiems keleiviams. Šioje aikštelėje taip pat įrengta vienintelė Jonavos rajone esanti elektromobilių įkrovimo stotelė ir pastatyta pavėsinė su konteineriu. Tačiau tualetų nėra - juos nuspręsta panaikinti. Dėl to pakeleiviai gamtos reikalus atlieka tiesiog pakampėse prie tvoros ar tankesnio krūmo.

Bandymas spręsti problemą ir institucijų reakcija

Skaitytojas, susidūręs su šia problema, bandė ieškoti sprendimo, skambindamas įmonėms "Kelių priežiūra" (Kauno padalinys) ir Jonavos kelių tarnybą. Tačiau prisiskambinti ir gauti atsakymus, kodėl buvo panaikinti tualetai, kas atsakingas už šį sprendimą ir kada jie bus atstatyti, nepavyko.

LAKD vilkina su atsakymu

Peršasi išvada, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nepaiso įstatymo, atsakymus pateikia vėliau nei privalo, o pateikti atsakymai mažai ką paaiškina. Jau ne kartą buvo susidurta su atsakymų pateikimo vilkinimu bendraujant su šia valstybine įmone.

Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad informacija, nereikalaujanti papildomų duomenų rinkimo, žurnalistams turi būti pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Informacija, kurios rengimui reikia papildomų duomenų, turi būti pateikiama ne vėliau kaip per savaitę. Tačiau LAKD šių terminų nesilaiko.

Skaitytojo laiškas įmonei „Kelių priežiūra“ buvo pateiktas birželio 11-osios vakare, o atsakymas gautas birželio 12-osios rytą. Pagirtinas šios įmonės operatyvumas, ko negalima pasakyti apie LAKD.

Skaitytojo laiškas LAKD buvo pateiktas birželio 12-ąją. Tik birželio 17-ąją buvo gautas prašymas patikslinti informaciją ir atsiprašymas už vėlavimą. Po patikslinimo LAKD pranešė, kad bandys aiškintis situaciją.

Birželio 20 dieną Evaldas Tamariūnas, LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas, pateikė dar daugiau klausimų keliantį atsakymą: „Kelių direkcija šiuo metu rengia esamų poilsio aikštelių poreikio vertinimo metodiką, kuri turi būti patvirtinta šiais metais. Metodika įvertins aikštelių poilsio infrastruktūros būklę ir poreikį. Nežinia, ar ši poilsio aikštelė po LAKD vertinimo atrodys reikalinga. Gal jos visai nebeliks?“

Birželio 21 dieną paprašius patikslinti informaciją, buvo užduoti klausimai: „Biotualeto nuėmimas nepagerino situacijos. Kodėl jis nebuvo paliktas iki tol, kol bus sprendžiamas infrastruktūros įrengimo klausimas? Ar yra tikimybė, jog toje teritorijoje visai niekas nebus įrenginėjama? Ar palikot "gamtinių reikalų" atlikimo klausimą spręsti šalia veikiančiai šašlykinei?“ Atsakymo į šiuos klausimus laukiama iki šiol. Tai ne vienintelis atvejis, kuomet su LAKD vyksta "ilgalaikiai susirašinėjimai".

Nežinia, ar ši poilsio aikštelė po LAKD vertinimo bus pripažinta reikalinga, ar bus panaikinta. Galbūt bus atnaujinta aikštelės infrastruktūra. Kol kas tai lieka neatsakyti klausimai, o vairuotojams patariama stengtis nepakliūti policijos akiratin ir netapti pažeidėjais priverstinai.

Aplinkos ministerijos siūlomi pakeitimai ir didesnės baudos

Aplinkos ministerija (AM) parengė Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, siūlančius didinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už žalą gamtai.

Didinamos baudos už įvairius pažeidimus:

• Atsakomybė už mėšlo, srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą ketinama taikyti ir fiziniams asmenims (dabar ji nustatyta tik juridiniams asmenims).
• Didėtų baudos už veiklos vykdymą neturint taršos leidimų, miško atkūrimo, mėšlo tvarkymo reikalavimų nesilaikymą, neįteisintų gręžinių naudojimą. Baudomis galėtų būti taikomas ir su nusižengimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimas.
• Numatyta skirti baudas nesilaikantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto reikalavimų, už kuriuos iki šiol atsakomybė nebuvo numatyta.
• Juridiniams ir fiziniams asmenims nustatyti atsakomybę už fluorintų dujų neteisėtą įvežimą, naudojimą ar netinkamą užpildytos fluorintomis dujomis įrangos eksploatavimą.
• Baudas už saugomų rūšių laukinių gyvūnų žalojimą, naikinimą, jų paėmimą iš natūralios aplinkos ar kitokį neteisėtą šių gyvūnų ar gaminių iš jų įgijimą, taip pat prekybą laukiniais gyvūnais ar jų dalimis, siūloma didinti nuo 1,5 iki 10 kartų, priklausomai nuo pažeidimo masto ir daromos žalos aplinkai bei valstybei.
• Už netinkamą ar neteisėtą gyvūno laikymą siūloma kelti baudą nuo 30 iki 300 eurų iki 80 iki 2 000 eurų.
• Būtų nustatytos adekvataus dydžio baudos ir už paukščių, gyvūnų naikinimą vykdant ūkinę veiklą (pvz., renovuojant pastatus sunaikinami paukščių lizdai).
• Nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims, kurie yra laukinių gyvūnų savininkai, kad pareigūnai galėtų ne tik nubausti už pažeidimus, bet ir konfiskuoti netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus.
• Ketinama didinti baudas ir už invazinių rūšių naudojimą, platinimą ir priemonių kovai su jais netaikymą ar netinkamą taikymą.
• Nelegalaus atliekų vežimo prevencijai siūloma įtvirtinti transporto priemonės konfiskavimą ir iš juridinių asmenų.
• Numatomas pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimas, kai atliekos išmestos į aplinką ar jūrą.
• Siūloma nustatyti baudas už nelegalių požeminio vandens gręžinių naudojimą, siekiant paskatinti juos įteisinti arba nenaudojamus gręžinius tamponuoti.
• Peržiūrėti baudų dydžiai ir už miško atkūrimo reikalavimų nesilaikymą, medienos ištraukimą draudžiamu metu ar neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimą leidimui kirsti mišką gauti.

Istorinis kontekstas: tvarkos ir baudų klausimai Klaipėdoje

1952-aisiais Klaipėdos valdžia sprendė administracinius, su tvarka susijusius klausimus, tokius kaip miško gaisrų prevencija, elgesys viešoje vietoje ir blaivyklų įkūrimas.

Miškų ir durpynų apsauga nuo gaisrų

1952-ųjų balandžio viduryje Klaipėdos miesto Vykdomasis komitetas, reaguodamas į LTSR Ministrų tarybos nutarimą dėl miškų ir durpynų apsaugojimo nuo gaisrų, sudarė "kovos su miško gaisrais organizavimui" Klaipėdos miesto gaisrinę operatyvinę trejukę. Į ją buvo įtrauktas Vykdomojo komiteto pirmininkas, Klaipėdos girininkijos girininkas ir Klaipėdos miesto milicijos skyriaus viršininkas.

Buvo nurodyta sudaryti priešgaisrinius operatyvinius planus, kuriuose numatytas ir gyventojų pritraukimas „prie gaisrų gesinimo privaloma tvarka“ su savo inventoriumi. Nuo balandžio 1-osios iki spalio uždrausta deginti žolę greta miško esančiose žemėse.

Buvo uždrausta miškuose kurti ugnį, rūkyti tabaką, šaudyti iš šautuvų naudojantis kamščiais ir greitai užsidegančios arba smilkstančios medžiagos. Įpareigotos gyvenvietės raštiškai pranešti miškų ūkiui ir miesto priešgaisrinei apsaugos inspekcijai datas ir vietas, kuriose bus pravedama žolės ir miško laužo deginimas.

Miškų pramonės ūkis ir kiti miškų paruošėjai įpareigoti rudenį-žiemą iškirstas biržas galutinai išvalyti ir stabelius paliekant tarp jų priešgaisrinius protarpius bei stabelius apariant ar apkasant. Kelių valdybos ir kiti įpareigoti išvalyti nusavintas juostas prie plentų, vieškelių, geležinkelių einančių per miškus ir durpynus nuo išvartų ir visokio laužo, bei užtikrinti jų apsaugą nuo gaisro ir uždėti mineralizuotas juostas 2 m. pločio.

Visos miesto įstaigos, įmonės ir organizacijos, esant reikalui, turėjo pateikti visas turimas transporto priemones (auto mašinas, vežimus su arkliais ir kt.) žmonių bei gaisro gesinimo įrankių pervežimui. Gaisrams pavojingame laikotarpyje numatytas dieninis budėjimas įmonių, turinčių mašinas.

Miškų ūkis gaisrą gesinusiems darbininkams turėjo mokėti po 8 rublius už dieną, o dirbusiems su arkliu - 15 rublių.

Blaivyklos įkūrimas

1952-ųjų rugpjūtį Klaipėdos valdžia nusprendė steigti blaivykla su 15 etatų. Jai paskirtas pirmasis Jono Billiūno (dabar - Galinio Pylimo) g. 15-ojo namo aukštas. Patvirtintas metinis 230 454 rublių biudžetas, į kurį įtrauktos patalpų pritaikymo ir įrangos įsigijimo išlaidos.

Pirmosios iš miestų biudžeto išlaikomos blaivyklos atsirado dar Rusijos imperijos laikais, 1902-1904 metais. Pirmoji sovietinė blaivykla atidaryta 1931 m. lapkričio 14 d. Leningrade. Apie apsilankymą blaivykloje būdavo pranešama piliečio darbovietei, kad ji imtųsi administracinio poveikio priemonių.

Sovietmečiu, iki 1953-ųjų, skandalingiausi girtuokliavimo atvejai nuguldavo į archyvą. Ankstyvoji pokarinė epocha buvo gana tolerantiška girtuokliams.

Šis sovietinis palikimas veikė ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Kai kurių šaltinių teigimu, 2000 metais Lietuvoje dar veikė 24 blaivyklos.

Administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimus

1952-ųjų spalio pradžioje Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą, kuriuo reglamentavo administracinę atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimus. Tokiems pažeidimams priskirti:

• Šūkavimai, garsus dainavimas, grojimas muzikos instrumentais po vidurnakčio viešose erdvėse.
• Girto asmens lankymasis teatruose, klubuose, autobusuose ir kitose viešose vietose.
• Azartinių žaidimų žaidimas, būrimas gatvėse ir turguose bei kitose viešose vietose.
• Betikslis kabinėjimasis prie žmonių, keikimasis, tuštinimasis ir šlapinimasis tam neskirtose vietose.

Bauda už tokius pažeidimus galėjo siekti iki 100 rublių (vidutinė alga 1952-aisiais Sovietų sąjungoje siekė 674 rublius) arba galėjo būti skiriami iki mėnesio trukmės pataisos darbai.

Milicijai buvo suteikta teisė už tokius pažeidimus iškart bausti vietoje trijų rublių bauda, išduodant pažeidėjui baudos taloną. Šis sprendimas galiojo dvejus metus.

Lapų tvarkymas ir su tuo susijusios baudos

Specialistai pataria, kodėl negalima palikti lapų savo sklype ir kokiu būdu juos tvarkyti, nepažeidžiant taisyklių.

Kodėl būtina grėbti ir išvežti lapus?

Krentantys ir pūvantys medžių lapai gamtoje yra vienas iš pagrindinių dirvožemio formavimo šaltinių. Miškuose tai yra teigiamas procesas, tačiau soduose įsikišti reikia. Sugrėbtose krūvose ar lapų sluoksnyje susidaro palankios sąlygos parazitams ir ligų sukėlėjams veistis.

Palikus lapus savo sklype, ten gali užsiveisti įvairūs graužikai, pvz., pelės, kurios žiemodamos po lapų krūva randa šilumą. Pavasarį parazitai ir kiti ligų sukėlėjai persikelia į neatsparius ligoms vaismedžius, taip kenkdami vaismedžiams ir derliui.

Po pūvančiais lapais labai iššunta veja, be to, pūvančių lapų sluoksnio estetinis vaizdas nepuošia aplinkos. Tai, kas yra teigiama miške, turi priešingą poveikį sode, dekoratyviniams želdiniams ir vejoms.

Lapų kompostavimas

Jei gyventojas turi galimybę savo valdomo sklypo ribose kompostuoti žaliąsias ir augalinės kilmės maisto atliekas, tą jis turėtų daryti kompostavimo dėžėje arba specialiai tam skirtoje sklypo vietoje. Tokia vieta ar dėžė privalo būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo gretimo sklypo ribos, nebent turima rašytinį to sklypo naudotojo sutikimą.

Gyventojai dažnai daro duobę, sugrėbtus lapus sumaišo su durpėmis, užkasa žemėje, kompostuoja ir taip jie tampa trąšomis. Kai kurios savivaldybės nemokamai išdalija nedidelio kiekio kompostavimui skirtas rulonines talpas.

Kompostavimas yra vienas efektyviausių atliekų tvarkymo būdų, leidžiantis saugiai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, sugrąžinti vertingas maistines medžiagas į dirvą ir pagerinti dirvožemio struktūrą.

Kur dėti ir išvežti lapus, kad negresktų bauda?

Jeigu galimybių kompostuoti sklypo ribose gyventojas neturi, tuomet surinktus medžių lapus reikėtų išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Taip pat galima užsisakyti specialius konteinerius, į kuriuos kraunami lapai, o jie išvežami reguliariai.

Kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą. Lapų prikimšti ir bet kur palikti juodi polietileniniai maišai yra viešosios tvarkos pažeidimas.

Lapus griežtai draudžiama mesti į komunalinių atliekų ar kitus tam nepritaikytus konteinerius, taip pat palikti polietileniniuose maišuose šalia gatvės, konteinerių, šalikelėse ar kitose tam nepritaikytose vietose. Pažeidus šias taisykles galima sulaukti baudos iki 600 eurų.

Lapų deginimas ir gresiančios baudos

Tiems, kurie rudenį degina lapus, gali būti išrašyta ne tik bauda iki 230 eurų (arba iki 300 eurų juridiniams asmenims), bet gali tekti ir 100 eurų atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus ir kt. lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtus į krūvas, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių, nuolat stebint deginimą ir po jo ugniavietę užgesinant.

Dar 30-170 eurų baudas galima gauti savo žemėje pastebėjus ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą ir nesiėmus jokių priešgaisrinės apsaugos priemonių. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas gali užtraukti 50-300 eurų baudą (juridiniams asmenims - 120-350 eurų).

Invaziniai šliužai ir lapų tvarkymo iššūkiai

Sostinę puolančių invazinių šliužų problema gali priversti keistis įprastą lapų tvarkymo tvarką.

Šie šliužai yra itin kenkėjiški: ėda augalus, lapus, vaisius, viską naikina. Pačių šliužų nelesa jokie paukščiai, todėl jie itin sparčiai veisiasi.

Reikalingas rimtas centrinės valdžios įsikišimas, investicijos, kad atsirastų koks nors šliužų išvežimas pagal grafiką ir rimtas pramoninis jų kompostavimas arba deginimas, kuris sklypuose nėra leidžiamas. Šiuo metu sodininkai ar bendrijos po vieną kovoti prieš šiuos šliužus negali. O grėbiant juos kartu su lapais jie veisiasi toliau.

tags: #slapinimasis #miske #bauda