Skausmas krūtinės ląstoje: priežastys, simptomai ir gydymas

Krūtinės ląstos sritis, lyginant su kitomis kūno sritimis, yra mažiau judri dėl šonkaulių karkaso, kuris tvirtinasi prie stuburo. Ši sritis glaudžiai susijusi su diafragma, kuri yra vienas neatspariausių stresui raumenų, atsakinga už kvėpavimą ir tiesiogiai susijusi su mūsų emocinėmis nuotaikomis. Diafragmos judėjimas yra itin svarbus širdies ir plaučių veiklai. Kvėpavimo metu diafragmos nusileidimas sukuria neigiamo slėgio zoną plaučiuose, leidžiančią įkvėpti orą. Be to, kvėpuojant aukštyn ar žemyn juda širdis. Širdies veikla labai priklauso nuo kraujo apytakos, todėl menkiausias jos maitinimo sutrikimas gali baigtis infarktu. Kraujo apytaka taip pat priklauso nuo diafragmos, o pastaroji savo ruožtu - nuo organų, esančių po ja.

Skausmo krūtinės ląstoje priežastys

Krūtinės ląstos skausmas yra dažnas simptomas, kuris gali sukelti nerimą, nes pirmoji mintis dažnai būna apie širdies ligas. Tačiau šioje srityje yra daugybė struktūrų - raumenys, kaulai, plaučiai, stemplė - todėl priežastys gali būti labai įvairios. Nors daugeliu atvejų skausmas gali kilti dėl paprastų priežasčių, visada verta stebėti savo kūną ir laiku pasitikrinti sveikatą.

Fizinės ir anatominės priežastys

Dažniausiai paaiškėja, kad skausmas nėra tiesiogiai susijęs su pagrindiniais organais, o jį gali sukelti keletas priežasčių:

• Šonkaulių pasislinkimas, raumenų tarp šonkaulių sutrumpėjimas.
• Iškrypę stuburo slanksteliai krūtinės srityje.
• Diafragmos problemos: esant spazmams dėl streso ar emocinės įtampos. Pavyzdžiui, išsiplėtęs skrandis gali trukdyti diafragmai nusileisti, sutrikdydamas širdies ir plaučių judėjimą kvėpavimo metu.
• Kaklo srities stuburo problemos: netaisyklinga sėdėsena prie kompiuterio gali sukelti kaklo raumenų įtampą, spaudžiančią viršutinius šonkaulius ir mentes. Tai trukdo giliai įkvėpti, priverčiant kvėpuoti pečiais, kas ilgainiui sukelia raumenų perkrovą, disbalansą ir stuburo krypimą. Be to, per kaklą einantis diafragmos nervas, esant spaudimui, automatiškai perduoda įtampą diafragmai.
• Šonkaulio lankų pasislinkimai skausmo zonoje, sukeliantys tarpšonkaulinių raumenų sutrumpėjimus ir įtampas, gali dirginti tarpšonkaulinį nervą ir sukelti skausmą, plintantį šonkaulių lanku.
• Stuburo slankstelių hipomobilumas (sumažėjęs mobilumas) ir hipermobilumas (padidėjęs mobilumas) yra kompensaciniai mechanizmai. Esant slankstelių hipomobilumui, greta esantys slanksteliai prisitaiko ir tampa hipermobilūs, kad žmogus neprarastų gebėjimo judėti. Aplink hipermobilius slankstelius esančiuose raumenyse vyksta hipotoniniai procesai (raumuo silpsta), segmentuose vyksta uždegiminiai procesai, žalojantys raumenis, raiščius, slankstelių sąnarines kapsules, nervų šakneles ir tarpslankstelinius diskus.
• Tarpslankstelinio disko išvarža krūtininėje stuburo dalyje, nors reti, gali susiformuoti dėl ilgalaikės netaisyklingos kompresijos tarpslanksteliniam diskui.
• Traumos: nukritimai, sumušimai, sutrenkimai ar patempimai krūtininėje dalyje gali išprovokuoti slankstelių hipomobilumą ir hipermobilumą. Gijimo metu organizmas stengiasi kiek įmanoma sumažinti judesį traumuotoje vietoje, todėl sumažėja ir judesys slanksteliuose bei šonkauliuose, kas gali sukelti hipomobilumą ir aplink jį - hipermobilumą.
• Trigeriniai taškai: raumens skaidulų lokalus spazmas, trikdantis raumens veiklą, kraujotaką ir funkciją, dėl ko raumuo gali kelti skausmą, maudimą, nuolatinės įtampos pojūtį.
• Viršutinių kryžminių raumenų sindromas (angl. Upper cross syndrome): ilgalaikių statinių padėčių (stovėjimo, sėdėjimo) išprovokuotas raumeninis disbalansas. Sutrumpėja krūtinės, mentės keliantysis ir viršutinis trapecinis raumuo, išilgėja ir nusilpsta tarpmentiniai, dantytasis ir kaklo lenkiamieji raumenys. Tai stebint iš šono susidaro X forma.

Ligos, sukeliančios krūtinės ląstos skausmą

Krūtinės ląstos skausmas kartais sukelia nemažai diagnostinių sunkumų. Daugiau kaip 50 procentų krūtinės ląstos skausmų, dėl kurių ligoniai kreipiasi į ligoninę, sąlygoja širdies ir kraujagyslių ligos. Tuo tarpu dažniausios krūtinės skausmo priežastys ambulatorinėje praktikoje yra dėl kaulų-raumenų sistemos ligų, stabilios krūtinės anginos, panikos ar kitų psichikos sutrikimų, virškinamojo trakto ir plaučių ligų.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Širdies kilmės skausmas dažniausiai būna spaudžiantis, deginantis arba veržiantis, plintantis į kairę ranką, petį, kaklą ar žandikaulį. Jis dažniausiai atsiranda po fizinio ar emocinio krūvio, ypač kairėje krūtinės ląstos pusėje. Simptomai dažniausiai palengvėja pavartojus nitroglicerino. Dažniausios priežastys:

• Krūtinės angina (stenokardija): spaudžiantis, veržiantis, gniaužiantis ar bukas skausmas vidurinėje krūtinės ląstos dalyje, plintantis į kairę ranką, kaklą, dantis. Skausmą sustiprina fizinis krūvis, nervinė įtampa, vėsus oras. Dažnai lydi dusulys arba dažnas širdies plakimas.
• Miokardo infarktas: angininis skausmas, trunkantis daugiau kaip 30 min. ir nesumažėjantis išgėrus nitroglicerino. Lydi dusulys, prakaitavimas, širdies plakimas, pykinimas (su ar be vėmimo) ir mirties baimė.
• Disekuojanti aneurizma: staigus, stiprėjantis, plintantis skausmas už krūtinkaulio arba nugaroje. Gali plisti į kaklą, kairiąją mentę, pilvą, juosmenį, šlaunis, kojas. Dažnai trumpam netenkama sąmonės, labai prakaituojama, būna dusulys, pykinimas, vėmimas. Skausmo nenumalšina morfinas.
• Perikarditas: širdį dengiančios plėvės uždegimas. Bukas, spaudžiantis skausmas, plintantis trapecinio raumens projekcijoje, į kaklą, pilvą. Sustiprėja gulint, kosint, giliai įkvėpus, ryjant, keičiant kūno padėtį. Susilpnėja pasilenkus į priekį arba suleidus analgetikų. Trunka kelias valandas ar dienas. Dažnai lydi karščiavimas, širdies plakimas, kosulys; jei kaupiasi skystis - dusulys.
• Širdies ritmo sutrikimai.

Plaučių ligos

Plaučių ligos, nors patys plaučiai neturi skausmo receptorių, gali sukelti krūtinės skausmą dėl pleuros dirginimo. Tokiais atvejais skausmas dažnai sustiprėja kvėpuojant ar kosint, jį gali lydėti dusulys, karščiavimas ar kraujo atkosėjimas.

• Pleuritas: pleuros (plaučius dengiančios plėvės) uždegimas, dažniausiai dėl infekcijos ar autoimuninių ligų. Skausmas aštrus, pjovimo pobūdžio, ryškiai sustiprėja giliai kvėpuojant ar kosint. Jei skysčio pleuroje yra nedaug, auskultuojant plaučius gali būti girdimas pleuros trynimosi garsas. Dažniausios priežastys yra stazinis širdies nepakankamumas, pneumonija, tuberkuliozė, plaučių arterijos trombinė embolija ir neoplazija.
• Pneumonija: plaučių uždegimą gali lydėti pleurinis skausmas. Dažniausiai yra ir karščiavimas, kosulys, bendras silpnumas.
• Plaučių embolija: staiga atsiradęs skausmas, dusulys, padažnėjęs pulsas, kartais kosulys su krauju. Gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos.
• Spontaniškas pneumotoraksas: oro patekimas tarp pleuros lapelių. Skausmas labai aštrus, staigus, atsiranda oro trūkumas, dažniau pasitaiko jauniems, liekniems žmonėms ar po traumos.
• Infekcinės plaučių ligos (pvz., tuberkuliozė).

Virškinimo trakto ligos

Virškinimo trakto problemos taip pat gali imituoti krūtinės skausmą.

• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL, lėtinis rėmuo): skausmas būna deginantis, atsiranda po valgio, ypač atsigulus. Praeina vartojant antacidinių vaistų.
• Stemplės skausmas: gali būti panašus į širdies skausmus. Pasireiškia po maisto ir alkoholio vartojimo arba atsiranda gulint. Po nitroglicerino stemplės skausmas gali sumažėti, bet ne taip greitai, kaip krūtinės anginos metu.
• Tulžies pūslės akmenligė ir kasos ligos: tulžies pūslės problemos (pvz., akmenys, uždegimas) gali sukelti skausmą krūtinėje ir viršutinėje nugaros dalyje. Ūmaus pankreatito metu skausmai gali būti ne tik viršutinėje pilvo dalyje, bet ir dešiniajame pilvo kvadrante, už krūtinkaulio, šonuose, kairiosios mentės srityse.
• Skrandžio ar dvylikapirštės opaligė, skrandžio gastropatija.

Kaulų ir raumenų sistemos ligos

Neretai skausmas kyla dėl raumenų patempimo, tarpšonkaulinės neuralgijos ar stuburo problemų. Tokiu atveju skausmas dažniausiai stiprėja judant ar palietus skaudamą vietą. Krūtinės ir nugaros skausmas reiškia diskomfortą viršutinėje kūno dalyje, paprastai išilgai stuburo, krūtinės ar šonkaulių. Keletas veiksnių gali turėti įtakos krūtinės ir nugaros skausmui.

• Tarpšonkaulinė neuralgija: neurologai teigia, kad sirgdami tarpšonkauline neuralgija žmonės skundžiasi nuolatiniais skausmais arba skausmo priepuoliais krūtinės srityje, kurie stiprėja čiaudint, giliai kvėpuojant, kosint. Būdinga priverstinė padėtis - pasilenkimas į sveikąją pusę, taip sumažinamas skausmas. Dažniausiai skausmai atsiranda dėl virusinių infekcijų (herpes), intoksikacijos (alkoholiu, švinu), esant stuburo ar šonkaulių patologijai. Skausmas plinta tarp šonkaulių, neretai yra aštrus, deginantis. Virusinių infekcijų atveju skauda vos prilietus odą.
• Raumenų ir sausgyslių patempimas: netikėtas judesys, kosulys ar sunkesnis darbas gali pažeisti krūtinės raumenis. Tuomet skausmas labiau primena maudimą, didėja įkvėpus ar judinant ranką.
• Costochondritas: krūtinkaulio ir šonkaulių jungčių uždegimas. Skausmas dažnai lokalizuotas priekyje, gali būti gana aštrus, padidėja spaudžiant tą vietą.
• Šonkaulių lūžimas: trauma anamnezėje. Skausmas gerai lokalizuotas, čiuopiamas skausmingumas ir jautrumas lūžio vietoje. Skausmas sustiprėja lengvai paspaudus krūtinkaulį arba krūtinės ląstą.
• Stuburo ligos (spondiliozė, skoliozė ir kt.): kaklinės stuburo dalies skausmas gali būti panašus į krūtinės anginos skausmą, tačiau iš stuburo sklindantis skausmas sustiprėja judant, kosint arba čiaudint, dažnai atsiranda po ilgo gulėjimo. Šaknelinis skausmas gali atsirasti bet kurioje krūtinės ląstos ar pečių juostos vietoje, kartais plinta į rankas ir gali būti vienpusis ar abipusis. Skausmas gali būti ilgalaikis ir be aiškios lokalizacijos - plintantis į ranką, mentę, širdies plotą. Jis priklauso ne tiek nuo judesių, kiek nuo pozicinio krūvio (pvz., gali atsirasti po ilgo sėdėjimo).
• Kaklo-krūtinės srities radikulitas: atsiranda labai ryškūs skausmai, sklindantys išoriniu arba vidiniu rankos paviršiumi. Kai pažeidžiamos visos nervinės šaknelės, išeinančios iš nugaros smegenų kaklinės dalies sustorėjimo, ranka gali tapti nejautri, tarsi paralyžiuota. Jaučiami skausmai pečių juostos srityje, rankoje, krūtinėje, pažastinėje įduboje, audinių užtirpimas ar dygčiojimas dažniau išryškėja alkūninėje dalyje.
• Tarpšonkaulinis miozitas: vargina duriantis skausmas, kuris sustiprėja įkvepiant. Palpuojant - lokalizuotas jautrumas ir nėra pleuros trynimosi garsų.
• Suspaustas nervas viršutinėje nugaros ar kaklo dalyje gali sukelti sklindantį skausmą, kuris persikelia į krūtinę ar nugarą.

Kitos priežastys

• Psichologinės priežastys: stresas, panikos priepuoliai ar nerimo sutrikimai taip pat gali sukelti krūtinės skausmą. Tokiais atvejais žmogus dažnai jaučia širdies plakimą, dusulį, rankų drebėjimą. Nerimas ir panikos priepuoliai gali sukelti krūtinės ir nugaros skausmus. Skausmą dažniausiai sukelia raumenų įtampa ir stresas, tačiau jį galima supainioti su su širdimi susijusia problema.
• Juostinė pūslelinė: liga prasideda bendru negalavimu, karščiavimu, stipriu deginančio pobūdžio skausmu būsimų bėrimų vietoje. Bėrimas dažniausiai lokalizuojasi vienoje pusėje pagal inervuojamą segmentą (dermatomą).

Skausmas krūtinės ląstoje įkvėpimo metu

Krūtinės skausmas, sustiprėjantis įkvėpimo metu, dažnai gąsdina. Nors dažniausios priežastys yra gerybinės (tarpšonkaulinė neuralgija, raumenų patempimas, peršalimas su pleuros dirginimu), kartais toks skausmas gali signalizuoti rimtas būkles: plaučių emboliją, pneumoniją, spontaninį pneumotoraksą ar net širdies ligas. Svarbiausia atskirti, kada galima saugiai stebėti simptomus namuose, o kada būtina skubi medicinos pagalba. Įkvėpimo metu juntamas krūtinės skausmas vadinamas pleuriniu skausmu. Jį sukelia ne tik plaučių ar pleuros ligos, bet ir aplinkinių audinių problemos.

• Dažnos, negrėsmingos priežastys: tarpšonkaulinė neuralgija, raumenų/sausgyslių patempimas, costochondritas, virusinė infekcija su pleuros dirginimu.
• Rimtesnės priežastys: pleuritas, pneumonija, plaučių embolija, spontaniškas pneumotoraksas, perikarditas, rečiau - miokardo išemija.

Skausmo krūtinės ląstoje simptomai

Krūtinės skausmas - tai skausmas ar diskomfortas krūtinės srityje, kuris gali plisti į rankas, kaklą ar žandikaulį. Jis gali būti aštrus ar bukas, pasireikšti spaudimo ar maudimo pojūčiu, trukti nuo kelių minučių iki ilgesnio laiko. Skausmas dažnai sustiprėja fizinio krūvio metu arba gali atsirasti ramybės būsenoje. Krūtinės skausmas gali būti jaučiamas kairėje, vidurinėje ar dešinėje krūtinės pusėje. Krūtinės ir nugaros skausmą gali lydėti įvairūs kiti simptomai, kurie gali padėti nustatyti pagrindinę priežastį.

Klinikiniai sindromai

Krūtinės skausmą galima klasifikuoti pagal lokalizaciją ir pobūdį:

• Skausmai centrinėje krūtinės ląstos dalyje: būdingi krūtinės anginai, miokardo infarktui, disekuojančiai aneurizmai, perikarditui, stemplės skausmams.
• Skausmas periferinėje krūtinės ląstos dalyje: būdingas pleuritui, šonkaulių lūžimui, kaulų-raumenų sistemos ligoms, juostinei pūslelinei, tulžies pūslės akmenligei ir kasos ligoms.

Įspėjamieji požymiai ("raudonos vėliavos")

Nors daugeliu atvejų skausmas būna susijęs su raumenų ar nervų sudirginimu, kai kurie simptomai aiškiai rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į medikus:

• Staigus ir labai stiprus „dūrio“ tipo skausmas.
• Dusulys ar oro trūkumas net ramybės būsenoje.
• Kosulys su krauju.
• Karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas.
• Galvos svaigimas, alpimas ar sąmonės netekimas.
• Vienos kojos tinimas ar skausmas (gali reikšti giliųjų venų trombozę ir plaučių embolijos riziką).
• Skausmas plintantis į kaklą, petį, ranką ar nugarą.
• Jei skausmas krūtinėje yra staigus, stiprus, plinta į kairę ranką ar žandikaulį, lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar alpimo pojūtis - tai gali būti infarkto ženklas. Tokiais atvejais reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Jeigu atsiranda bent vienas iš šių simptomų, tai gali būti plaučių embolija, pneumotoraksas, ūminis perikarditas ar net širdies infarktas. Tokiu atveju reikia skubios pagalbos. „Kai krūtinės skausmas atsiranda kartu su dusuliu ar kraujo atkosėjimu, tai nėra simptomas, kurį galima stebėti namuose. Tokiais atvejais gyvybę gelbsti greita reakcija.“ - Dr. Lisa Moores, pulmonologė, Uniformed Services University (JAV)

Krūtinės skausmo diagnostika

Įkvėpimo metu pasireiškiantis krūtinės skausmas - simptomas, kurio vien iš pasakojimo įvertinti nepakanka. Gydytojui svarbiausia atskirti, ar tai gerybinė, ar gyvybei pavojinga būklė. „Krūtinės skausmo diagnostika turi būti sisteminga: pirmiausia atmetamos gyvybei pavojingos būklės, o tik tada ieškoma gerybinių priežasčių.“ - Dr. Eric Topol, kardiologas, Scripps Research (JAV)

Ištyrimas

Jei ligoniui nėra labai stipraus skausmo, būtina išklausti detalią ligos istoriją. Gydytojas, įvertinęs simptomus, gali paskirti elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus, plaučių rentgeną ar kitus išsamius tyrimus. Diagnozė nustatoma išsamia apžiūra, SpO₂, EKG, krūtinės rentgenu/KT, D-dimeru įtariant emboliją, ultragarsu; gydymas priklauso nuo priežasties.

• Anamnezė ir apžiūra: gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, kokio jis pobūdžio, ar susijęs su judesiais, kosuliu, fiziniu krūviu. Paprašoma ligonį ranka nurodyti, kurioje vietoje jautė skausmą krūtinėje ir apibūdinti jo pobūdį. Išklausiamos ankstesnės arba esamos širdies ir plaučių ligos, krūtinės traumos, virškinamojo trakto ligos, vartojami vaistai ir jų dozės. Apžiūros metu klausomasi plaučių ir širdies, vertinamas kvėpavimas, odos spalva, deguonies saturacija, atkreipiamas dėmesys į bendruosius požymius: cianozę, nerimastingumą, anemijos požymius, padidėjusius kaklo limfmazgius ir kacheksijos požymius (gali būti sergant krūtinės ląstos navikais).
• Pulsas: tachikardija ar PV gali apsunkinti KA diagnostiką; pulso asimetrija - galimas aterosklerozės ar aortos disekacijos požymis.
• AKS: padidėjęs arterinis kraujo spaudimas gali reikšti padidėjusią KŠL ar aortos patologijos riziką.
• Širdies ir plaučių auskultacija: širdies ūžesiai, tonų skilimas (širdies patologijos požymiai); lokalūs karkalai (galimos skiltinės pneumonijos ar tarpuplaučio patologijos požymis); pleuros trynimosi garsas (perikardito požymis).
• Apčiuopa: šonkaulių srityje gerai lokalizuotas skausmingumas ir jautrumas (šonkaulio lūžimo požymis); skausmingumas ties kremzlinėmis šonkaulių jungtimis (kostochondrito požymis); skausminga palpacija vienoje pusėje pagal dermatomą (juostinė pūslelinė); skausmingumas, jautrumas epigastriume (skrandžio ar dvylikapirštės opaligės, skrandžio gastropatijos, pankreatito ir kitų virškinamojo trakto ligų požymis).
• Kraujo tyrimai: uždegimo rodikliai (CRB, leukocitai) padeda nustatyti infekciją. Įtariant plaučių emboliją - atliekamas D-dimerų tyrimas. Taip pat seruminių žymenų, rodančių kardiomiocitų žūtį, didėjimas (CK-MB frakcija, mioglobinas, troponinai).
• EKG: būtinas kiekvienam pacientui su krūtinės skausmu, nes padeda atmesti miokardo infarktą ar perikarditą. Būdingi EKG pakitimai (pažeidimas, nekrozė, antrinė išemija).
• Krūtinės ląstos rentgenograma: naudojama įvertinti pneumoniją, pleuritą, pneumotoraksą ar šonkaulių lūžius.
• Echokardiograma: padeda diagnozuoti perikarditą ar kitas širdies patologijas.
• Kompiuterinė tomografija (KT): atliekama, jei reikia detaliai įvertinti plaučius, pleurą ar kraujagysles, ypač įtariant plaučių emboliją.
• Sonoskopija: tulžies akmenligės diagnozei.

Skausmo krūtinės ląstoje gydymas

Krūtinės skausmo gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Nėra vieno universalaus sprendimo - vienam pakanka poilsio ir NVNU, kitam reikia skubios hospitalizacijos. Tikslas - ne tik numalšinti skausmą, bet ir pašalinti priežastį. Gydymo principai priklauso nuo etiologijos ir ligos sunkumo. Ligoniai, sergantys NKA (nestabilia krūtinės angina), MI (miokardo infarktu), aortos disekacija, plaučių embolija, ūmiu pankreatitu, perikarditu ir pleuritu, turi būti tiriami ir gydomi ligoninėje. Kaulų ir raumenų sistemos, psichikos ligos, nekomplikuotos virškinamojo trakto ligos gydomos ambulatoriškai.

Pirmoji pagalba ir gydymas namuose

Jeigu krūtinės skausmas įkvėpiant yra lengvas ir nėra pavojingų simptomų, galima pabandyti šias priemones: „Pacientai neretai stengiasi išlaukti, manydami, kad skausmas praeis savaime. Tačiau jei kartu atsiranda dusulys ar karščiavimas - laukimas gali kainuoti labai brangiai.“ - Dr. Harvey White, kardiologas, University of Auckland (Naujoji Zelandija)

• Poilsis ir fizinio krūvio ribojimas: sumažina raumenų ir nervų įtampą, leidžia organizmui atsistatyti.
• Šilumos arba šalčio kompresai: šiluma padeda atpalaiduoti raumenis, o šaltis - sumažinti uždegimą po traumos ar patempimo.
• NVNU (ibuprofenas, paracetamolis): gali palengvinti skausmą, jei nėra kontraindikacijų. Skausmą malšina analgetikai, nesteroidiniai medikamentai nuo uždegimo.
• Kvėpavimo pratimai: lėtas gilus kvėpavimas gali sumažinti nerimą ir pagerinti plaučių ventiliaciją.
• Slogos ir kosulio gydymas: jei skausmą sukelia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, svarbu gydyti ir pagrindinius simptomus (nosies dekongestantai, skysčių vartojimas, inhaliacijos).

Tačiau būtina įsidėmėti: namų priemonės tinka tik tuo atveju, kai nėra „raudonų vėliavų“. Jei skausmas stiprėja ar pasireiškia pavojingi simptomai, reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba.

Medicininis gydymas

Jei skausmą sukelia širdies priepuolis, suteikiama skubi medicininė pagalba - skiriami vaistai, atliekamos intervencinės procedūros ar operacija, siekiant atkurti kraujotaką širdyje. Kai kurios krūtinės skausmo priežastys gali būti pavojingos gyvybei, įskaitant ir su plaučiais susijusias ligas. Gydymas priklauso nuo etiologijos.

• Nuskausminamieji: šonkaulių lūžimo atveju.
• Antacidinių vaistų vartojimas: stemplės skausmo atveju.

Ką dar galima daryti?

Daugeliu atvejų krūtinės skausmo riziką galima sumažinti laikantis sveikos gyvensenos principų:

• Gera laikysena.
• Reguliarus mankštinimasis, kad sustiprintumėte raumenis.
• Streso valdymas.
• Vengti sunkumų kėlimo.
• Sveiko svorio palaikymas.
• Vengti rūkyti.

tags: #skauda #krutines #lasta #po #avarijos