Šienapjovių Instrukcijos: Patarimai ir Gedimų Diagnostika

Šienapjovės, kaip ir bet kuri žemės ūkio technika, reikalauja reguliarios priežiūros ir teisingos eksploatacijos. Nors pašarų ruošimo sezonas dar tolokai, pasirūpinti tinkama technika iš anksto visomis prasmėmis verta. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius šienapjovių gedimus, jų diagnostiką bei įvairių tipų šienapjovių konstrukcijos ypatumus, ypatingą dėmesį skiriant diržinei pavarai ir kitoms pjovimo juostos sistemoms.

Dažniausi šienapjovių gedimai ir jų diagnostika

Jei žoliapjovė neužsiveda, trūkčioja, palieka kuokštus arba staiga ima vibruoti, dažniausiai norisi kuo greičiau rasti vieną „stebuklingą“ priežastį. Realybėje dauguma gedimų yra kelių paprastų dalykų kombinacija: kuras (arba maitinimas), oro srautas, uždegimas, pjovimo mazgas ir užsikimšimai. Dažniausia klaida - iškart „lįsti“ į karbiuratorių ar keisti dalis spėliojant. Daug patikimų gamintojų diagnostiką rekomenduoja pradėti nuo paprasčiausių dalykų, nes jie sukelia didžiausią dalį simptomų: neužsivedimą, nelygų darbą, dūmijimą, galios trūkumą ir užsikimšimus.

Saugumo reikalavimai

Sauga visada pirma. Prieš tikrinant deko apačią, peilį, diržus ar valant užsikimšimus, žoliapjovė turi būti apsaugota nuo netikėto užsivedimo: benzininei atjunkite uždegimo žvakės laidą, elektrinei ištraukite laidą iš tinklo, akumuliatorinei išimkite akumuliatorių. Jei po šių patikrų situacija pagerėja, dažnai gedimas būna buitinio pobūdžio: šlapia žolė, per žemas pjovimo aukštis, užneštas dekis, užstrigęs „choke“ arba paprasčiausiai pasenęs kuras.

Neužsivedimo problemos

Neužsivedimas beveik visada susijęs su vienu iš keturių elementų: degalais (arba maitinimu), oru, uždegimu (kibirkštimi) arba saugos grandine.

• Kuro problemos. Jei žoliapjovė stovėjo ilgiau (ypač po žiemos), pirmas įtariamasis - kuras. Benzinas laikui bėgant praranda savybes ir gali formuoti nuosėdas, kurios užkemša smulkius karbiuratoriaus kanalus. Tipiniai požymiai: labai sunkiai užsiveda, užsiveda ir greitai užgęsta, „medžioja“ apsukas, praranda galią. Praktinis sprendimas, kuris dažnai padeda greičiausiai: išpilti seną kurą iš bako (saugiai ir laikantis vietinių reikalavimų), įpilti šviežio kuro, patikrinti, ar kuro čiaupas (jei yra) atidarytas, ar bakelio dangtelio ventiliacija neužsikimšusi.
• Oro srauto problemos. Užsikimšęs oro filtras yra viena dažniausių priežasčių, kodėl variklis sunkiai užsiveda, rūko juodai arba dirba „dusdamas“. Popierinis filtras, prisikimšęs dulkių, tiesiog nebepraleidžia oro. Putų filtras gali užsiteršti arba permirkti alyva, jei variklis buvo neteisingai pakreiptas arba alyvos per daug.
• Uždegimo problemos. Jei kuras šviežias, o filtras tvarkingas, kitas logiškas žingsnis - žvakė. Sena, apsinešusi ar sudrėkusi žvakė gali sukelti neužsivedimą arba užsivedimą tik po daugybės traukimų. Žvakės keitimas dažnai yra pigiausia „diagnostikos detalė“, nes net jei problema kita, nauja žvakė ateityje vis tiek pravers.
• Saugos grandinės gedimai. Jei turite saugos rankeną arba užvedimo blokavimą, įsitikinkite, kad jis veikia. Akumuliatorinėms žoliapjovėms dažna „gedimo“ imitacija yra apsauga nuo perkrovos arba perkaitimo. Jei pjaunate per aukštą ar šlapią žolę, variklis apkraunamas, elektronika gali sustabdyti darbą, o po trumpos pauzės leisti vėl įsijungti. Tokiu atveju sprendimas - pakelti pjovimo aukštį, pjauti lėčiau, valyti deką ir vengti šlapios masės.

Jei po visų bazinių patikrų žoliapjovė vis tiek nerodo gyvybės ženklų, tikėtina gilesnė problema: karbiuratoriaus užsikimšimas (benzininei), saugos grandinės gedimas (ypač traktoriukuose), kompresijos problemos arba elektronikos gedimas (akumuliatorinėms).

Galios trūkumas ir netolygus variklio darbas

Ši grupė simptomų dažnai pasireiškia taip: užsiveda, bet po minutės pradeda banguoti apsukos; pjaunant tankesnę žolę praranda trauką; tuščioje eigoje dirba lyg ir normaliai, bet apkrovus gęsta.

• Karbiuratoriaus užsikimšimas. Karbiuratoriuje esantys kanalai ir purkštukai yra labai siauri, todėl nuosėdos nuo pasenusio kuro gali sukelti „surging“ - apsukų bangavimą, ypač kai variklis dirba mažesne apkrova. Kartais užtenka vien to, kad bakelio dangtelio ventiliacija užsikimšo ir bake susidaro vakuumas: varikliui pritrūksta kuro, jis gęsta, po pauzės vėl užsiveda. Jei įtariate karbiuratorių, verta suprasti ribą: paprastos patikros (kuro kokybė, čiaupas, žarnelių būklė, dangtelio ventiliacija) dažnai įmanomos savarankiškai, bet karbiuratoriaus ardymas reikalauja švaros, tikslumo ir žinių.
• Variklio perkaitimas. Oru aušinami varikliai priklausomi nuo švarių aušinimo zonų: jei variklio korpusas, aušinimo pelekai ar aplinka apnešta žolės dulkėmis, aušinimas silpnėja ir variklis gali pradėti dirbti nestabiliai.
• Per didelė apkrova. Jei variklis „krenta“ tik pjaunant, pagalvokite ir apie apkrovos šaltinį: šlapia žolė, per žemas aukštis, pilnas krepšys, užneštas dekis ar bukas peilis viską apsunkina. Čia labai padeda paprasta strategija: pakelkite pjovimo aukštį, pjaudami tankią žolę judėkite lėčiau, o jei veja apleista, pjaukite etapais. Žolynų specialistai dažnai akcentuoja vadinamą „vieno trečdalio“ principą: vienu pjovimu stenkitės nenuimti daugiau nei maždaug trečdalio žolės aukščio.

Prasta pjovimo kokybė ir užsikimšimai

Jei variklis dirba, bet vaizdas po pjovimo prastas, dažniausiai kaltas pjovimo mazgas arba oro srautas po deku, o ne variklis. Diagnostinis klausimas: ar problema atsirado palaipsniui (vis blogėjo), ar staiga (po smūgio į akmenį, šaknį, bortelį)?

• Atšipęs ar pažeistas peilis. Atšipęs peilis ne pjauna, o plėšo. Tai matosi kaip „išdraskyti“ žolės galai, greitesnis pageltimas, daugiau kuokštų, prastesnis surinkimas ir didesnė apkrova varikliui. Po smūgio į kietą objektą būtina apžiūra: pažeistas arba įtrūkęs peilis yra ne tik kokybės, bet ir saugumo problema. Galandimo dažnis priklauso nuo sąlygų: smėlinga dirva, kankorėžiai, šakelės ir kieti objektai bukina greičiau. Praktinis orientyras, kurį dažnai mini gamintojai ir priežiūros gairės, yra galandimas kas keliolika-keliasdešimt darbo valandų arba bent kartą per sezoną, bet tiksliausias kriterijus - reali peilio būklė ir pjūvio kokybė.
• Užneštas dekis ir prastas oro srautas. Po deku vyksta oro srauto „darbas“: jis pakelia žolę peiliui, susmulkina masę ir nukreipia ją į išmetimą arba į krepšį. Kai dekis apneštas šlapia žole ar susidaro lipni masė, oro srautas silpnėja: prasideda užsikimšimai, gumulai, prastas surinkimas, didėja apkrova ir kyla perkaitimo rizika. Labai svarbi detalė - pakreipimas valant. Neteisingai pakreipus benzinines žoliapjoves, alyva ar kuras gali patekti į oro filtrą ar kitur, kur neturėtų, ir vėliau variklis gali rūkti arba sunkiai užsivesti. Jei nuolat gaunate kuokštus, dažniausiai užtenka trijų korekcijų: pagaląsti peilį, pakelti aukštį ir nepjauti šlapios žolės.

Avarinės situacijos: kada stabdyti nedelsiant

Yra simptomų, kuriuos galima spręsti ramiai (pavyzdžiui, prastesnę pjovimo kokybę), bet yra ir tokių, kurie reiškia: sustokite tuoj pat. Stipri vibracija, metalo trankesys, staigūs dūmai ar degėsių kvapas gali rodyti peilio pažeidimą, atsilaisvinusias tvirtinimo detales, diržo slydimą (kai kuriuose modeliuose) ar net variklio mechaninę problemą.

• Stipri vibracija ar metalo trankesys. Jei užkliudėte akmenį, šaknį, metalą ar bortelį ir po to atsirado vibracija, gamintojų instrukcijos paprastai rekomenduoja nedelsiant stabdyti, atjungti žvakę ir apžiūrėti. Pirmas tikslas - įsitikinti, kad peilis nesulinkęs, neturi įtrūkimų, tvirtinimai neatsileidę, dekis nepažeistas.
• Dūmai ar degėsių kvapas. Jei dūmai atsirado po valymo ar pakreipimo, pirmiausia patikrinkite alyvos lygį ir oro filtrą. Jei filtras permirkęs alyva, jį reikia sutvarkyti pagal tipą (dažnai pakeisti). Jei juodi dūmai pasirodo kartu su galios trūkumu, pradėkite nuo oro filtro ir „choke“ padėties.

Prevencija ir techninė priežiūra

Daugumos problemų galima išvengti įvedus minimalią rutiną: švarus kuras, tvarkingas filtras, gera žvakė, aštrus ir subalansuotas peilis, švari dekos apačia. Tai sumažina variklio apkrovą, pagerina pjovimo kokybę, mažina užsikimšimus ir prailgina agregato tarnavimo laiką.

Kada kreiptis į meistrą? Kai matote mechaninį pažeidimą (įtrūkęs peilis, sulenkti mazgai, įtrūkęs dekis), kai po smūgio atsirado vibracija, kai dūmai ar degėsių kvapas kartojasi, arba kai neužsivedimas išlieka nepaisant šviežio kuro, švaraus filtro ir naujos žvakės. O jei žolė nelaukia, o remontas ar servisas užtruks, racionalus sprendimas yra laikinas pakeitimas.

Šienapjovių pasirinkimas ir konstrukcijų tipai

Viena iš svarbiausių pašarų ruošimo mašinų - šienapjovės. Reikalingų mašinų skaičių ir jų našumą nulemia ūkio dydis. Lietuvoje šienavimo techniką siūlo įvairių gamintojų (kompanijų „Fella", „Lely", „Claas", „Krone" ir kitų) atstovai. Vienos kompanijos yra specializuotos įmonės, gaminančios tik šienavimo techniką („Fella" ir kitos), kitos („Claas" ir kitos) - gamina ir kitos paskirties žemės ūkio mašinas.

Šienapjovių tipai pagal tvirtinimo būdą ir darbinį plotį

• Pakabinamos arba prikabinamos (pusiau prikabinamos) šienapjovės. Mažų ar vidutinių ūkių šeimininkams, šienaujantiems nuo kelių iki keliasdešimt hektarų per sezoną, tikslingiausia investuoti į pakabinamas arba prikabinamas (pusiau prikabinamas) nedidelio darbinio pločio šienapjoves. Su tokiomis šienapjovėmis galima efektyviai nupjauti ir mažus, ir didelio ploto laukus be sudėtingų apsisukimų galulaukėse. Pjaunant pievą su pakabinama ar prikabinama šienapjove mažos ar vidutinės galios traktorius yra optimaliai apkraunamas ir šienavimo procesas tampa ekonomišku.
• Šienapjovių junginys (sudėtinė šienapjovė). Jeigu pievos užima nuo keliasdešimt iki kelių šimtų hektarų ir jas per sezoną tenka pjauti iki 2-3 kartų, geriausias variantas - šienapjovių junginys (sudėtinė šienapjovė).

Būgninės ir diskinės šienapjovės

Vakarų šalyse anksčiau būdavo gana populiaru žolę pjauti būgninėmis šienapjovėmis. Šienavimas tokiomis mašinomis pasiteisindavo tokiais atvejais, jei ūkis pritrūkdavo galingų traktorių ir šienapjovės būdavo agreguojamos su mažesnės galios traktoriumi. Norint pasiekti didesnį našumą mažesnėmis eksploatavimo išlaidomis, reikėtų atkreipti dėmesį į diskines šienapjoves. Šiandien tai pats populiariausias šienapjovių tipas.

Būgninės šienapjovės privalumai:

• Pasirinkus būgninę šienapjovę, galima pasiekti didesnį darbinį plotį, agreguojant ją su mažesnės galios traktoriumi.
• Geriau kopijuoja dirvos paviršių, gali pjauti labai žemai.
• Galia iš reduktoriaus pavarai perduodama paprasčiau.
• Tinka mašinų deriniui, kai traktoriaus priekyje naudojama šienapjovė, o gale rinktuvinė priekaba.

Diskinės šienapjovės ir jų diskų tipai:

Kiekvienas disko tipas turi ir privalumų, ir trūkumų. Žinomos žolės derliaus dorojimo mašinų kompanijos („Lely", „Pöttinger", „Claas", „Kuhn", „Krone" ir kitos) dažniausiai šiuolaikinėse šienapjovėse montuoja pailgintos elipsės formos diskus.

• Apskritimo formos diskai (pvz., Kverneland šienapjovių). Privalumas tas, kad šienaujant mažesnė tikimybė užsikirsti pjovimo aparatui. Trūkumas: greitai dyla arba išsilanksto pjovimo peiliukai, nes dėl apvalios disko formos jie sukimosi momentu palenda po kitu disku, todėl prarandama pjovimo kokybė.
• Elipsės formos diskai (pvz., Fella šienapjovių). Geriau pjauna ir transportuoja nupjautą masę. Pavyzdys: Vicon Extra 440 H šienapjovė - 4 m darbinis plotis, 10 pjovimo diskų ir 30 peiliukų. Tokia forma leidžia gretimiems diskams daugiau prasilenkti ir persidengti, dėl to žolė nupjaunama švariau ir vienodu aukščiu, masė neužteršiama žemėmis. Dėl tokios diskų formos šienapjovės yra atsparesnės susidūrimui ir su paviršiniais akmenimis, ir su kitomis žemėje įstrigusiomis kliūtimis.
• Trikampio formos diskai (pvz., Vicon šienapjovių). Turi po tris pjovimo peiliukus ant kiekvieno disko. Dėl mažesnio sukimosi greičio, esant po 3 peiliukus ant kiekvieno iš diskų, jos pjauna gana gerai, bet tokio tipo šienapjovių eksploatacijos sąnaudos nemažos.

Pavarų tipai ir jų ypatumai

Daugiausia gaminamos šienapjovės, kurių diskų pavarą sudaro cilindriniai krumpliaračiai. Tokios šienapjovės konstrukcija dažniausiai yra horizontali ardoma arba ne ardoma pjovimo juosta, kurioje nuosekliai išdėstyti krumpliaračiai: du varantieji ir vienas varomasis krumpliaratis vienam pjovimo diskui. Kiek diskų šienapjovėje, tiek yra ir krumpliaračių rinkinių.

Cilindrinių krumpliaračių pavaros:

• Konstrukcija nėra labai sudėtinga, bet ją sudaro daug krumpliaračių ir guolių, kurie remonto atveju nemažai kainuoja.
• Galios poreikis dviejų krumpliaračių porai yra gana didelis ir siekia 1,00-1,20 AG, o jėga perduodama su nuostoliais. Todėl galinis pjovimo diskas, t. y. toliausiai nutolęs nuo pavaros reduktoriaus, yra sukamas mažesne jėga negu pirmasis. Dėl šios priežasties šienapjovė darbo metu dyla šiek tiek netolygiai.
• Dėl cilindrinių krumpliaračių pjovimo juostos pjovimo diskai išdėstyti normaliais (ne per dideliais) atstumais. Tokių šienapjovių diskų sukimosi kryptis dažniausiai būna priešpriešinė.
• Kai kurie gamintojai jau iš dalies išsprendė šias problemas, tad užsikirtus pjovimo mechanizmui yra sugadinama mažiau dalių arba tik tos, kurios pigiau kainuoja ir kurias lengviau pakeisti.

Kūginių krumpliaračių pavara (pvz., Lely šienapjovė):

Kai kuriose šienapjovėse įdiegta kitokia sistema. Pavyzdžiui, šienapjovėje Lely vietoje cilindrinių krumpliaračių pavarų įrengta kūginių krumpliaračių pavara. Agregatas sudarytas iš atskirų segmentų, kad esant reikalui būtų nesunku pakeisti reikiamą dalį.

• Tarpuose nuo vieno disko kūginio krumpliaračio iki kito pavarai naudojami šešiakampiai velenėliai, kurie, sutikus kliūtį ir užsikirtus pjovimo aparatui, nusukami ar nukerpami.
• Modulinė konstrukcija yra sujungiama ant ašies ir sutvirtinama varžtais, kad sudužimo atveju užtektų pakeisti tik vieną modulį, o ne visą pjovimo juostą.
• Šio tipo šienapjovėms užtenka mažesnės galios traktoriaus, kadangi velenėlių ir kūginių krumpliaračių pavarai reikia mažiau galios, t. y. apie 15-20 proc. mažiau negu cilindrinių krumpliaračių.
• Vienoje tiesėje išdėstant kūginius krumpliaračius ir velenėlius susidaro riboti atstumai tarp pjovimo diskų, o šienapjovės diskų skersmuo gaunamas panašus į kitų cilindrinių krumpliaračių pavarą turinčių šienapjovių, t. y. 34-47 centimetrai.

Kompaktiškų kūginių krumpliaračių reduktoriai (pvz., Fella šienapjovė):

Kai kuriose moderniose šienapjovėse (pvz., Fella) įrengti kompaktiškų kūginių krumpliaračių reduktoriai. Šienapjovė sudaryta iš uždaro tipo stačiakampio formos karterio (rėmo), kuris nugarinėje dalyje turi profilį, sustiprinantį visą juostą. Toks profilis suteikia juostai didesnio atsparumo lenkimui ar gniuždymui, susidūrus su kliūtimi.

• Prie vieno pjovimo juostos galo tvirtinamas varantysis reduktorius nuo traktoriaus kardaninės pavaros.
• Už pastarųjų varžtais tvirtinami kompaktiški kūginių krumpliaračių reduktoriai, galintys suktis ir į kairę, ir į dešinę. Prie šių reduktorių jungiamas šešiakampis velenas, kuris eidamas per visą pjovimo juostą juos sujungia.
• Ir reduktoriuose, ir pjovimo juostos profilyje, ir pagrindinėje pavaroje cirkuliuoja ta pati alyva ir vienodai tepa visus mazgus, esančius net ir didžiausiame nuolydyje. Kampiniai reduktoriai turi savo atskirus karteriukus, todėl, net pjaunant stačiame šlaite ar nuožulnėje, visa pjovimo sistema yra tepama.

Šienapjovės su kampiniais reduktoriais privalumai:

• Iki 15-18 kW mažesnis galios poreikis negu cilindrinių krumpliaračių šienapjovėse.
• Mažiau besisukančių dalių.
• Mažesni galios nuostoliai.
• Visi pjovimo diskai sukami vienoda jėga.
• Didesnis darbinis (iki 25 km/val.) greitis.
• Mažiau peiliukų ant tokio pat darbinio pločio šienapjovės.
• Net ir be papildomos apsaugos mažesnė tikimybė užsikirsti ir sugadinti pjovimo aparatą.
• Dėl skirtingų krypčių reduktorių žoliapjovės diskai gali suktis ir į centrą, ir vienas prieš kitą.

Pjovimo aparato apsaugos sistemos

Dėl sudėtingų pjovimo sąlygų ir daug kliuvinių pievose kartais nutinka taip, kad pjovimo aparatas užstringa ir sulūžta arba sulinksta. Kad būtų išvengta tokių situacijų ir būtų išnaudotas šienapjovės našumas, mašinose įdiegtos įvairios pjovimo aparato apsaugos sistemos.

• driveGUARD plokštelė (Fella). Šienapjovėje Fella įrengta patentuota apsauginė driveGUARD plokštelė, viduriniais varžtais prisukta ant kampinio reduktoriaus jungės, o išoriniai varžtai sujungti su pjovimo disku, kuris pritvirtintas ant laisvai besisukančios išorinės jungės. Taigi pjovimo metu diskui sutikus kliūtį, plokštelė yra nukerpama ir varomoji jungė laisvai sukasi viduje nieko nepažeisdama. Atsukus kelis varžtus, pakeičiama plokštelė ir varančioji jungė vėl suka diską.
• Nukerpami kaiščiai, velenėliai ar krumpliaračiai. Kiti gamintojai naudoja nukerpamus kaiščius, nukerpamus varomuosius velenėlius ar krumpliaračius.
• Yra ir tokių kompanijų, kurios gaminamuose šienapjovėse netaiko jokios specialios apsaugos, todėl dažnai pjovimo metu susidūrus su kliūtimi laukuose būna pažeidžiama dalis pjovimo juostos su krumpliaračiais, ašimis ir guoliais.

Greita peiliukų keitimo sistema

Visi gamintojai gaminamoms mašinoms siūlo nemažai priedų. Dažniausiai siūloma pasirinkti arba kaip standartinė šienapjovių įranga greita peiliukų keitimo sistema.

• Clip-ON sistema (Lely). Kompanija „Lely" siūlo patentuotą Clip-ON greitą peiliukų keitimo sistemą, kurią sudaro pjovimo peiliukas, kaištis, ant kurio vieno galo maunamas peiliukas, ir speciali plokštelė, kuri laiko kaištį.
• Spyruoklinė plokštė su specialiomis skylėmis (Krone). Kompanija „Krone" įdiegusi kitokią peiliukų keitimo sistemą. Po pagrindiniu pjovimo disku sumontuota spyruoklinė plokštė su specialiomis skylėmis kaiščiui. Tarp disko ir plokštės įkišus laužtuvą ir jį pasukus, galima nesunkiai išimti peiliuką ir jį pakeisti. Tokią sistemą sudaro apatinė plokštė, du varžtai, peiliukas ir viršutinė, veržles sauganti plokštelė. Panašią sistemą naudoja ir kiti gamintojai.
• quick release sistema (Fella). Kompanija „Fella" siūlo greito peiliuko keitimo sistemą quick release. Specialia rankena užlaužiamas apatinis prispaudiklis ir, ištraukus peiliuką, jis greitai apverčiamas arba įdedamas naujas. Tokia sistema labai paprasta, nėra dylančių dalių. Po pagrindiniu disku prisuktas prispaudiklis, kuris, atleidus rankeną, užspaudžia tvirtinimo varžtą. Peiliuką laiko tik vienas varžtas, todėl nereikalinga jokia papildoma viršutinė plokštelė, nes pati disko forma apsaugo veržlę nuo pažeidimų.

Pjovimo juostos tvirtinimas

Pasirinkti šienapjoves darbui lengvesnėmis sąlygomis paprasčiau. Jeigu dirbama sudėtingesnio reljefo, smėlėtose ar su daug kliuvinių pievose, vertėtų atsižvelgti į pjovimo juostos tvirtinimą prie prikabinimo mechanizmo. Kai kurios įmonės („Krone", „Kuhn", „Vicon") gamina tik viename gale prikabintą pjovimo juostą. Kuo didesnis darbinis šienapjovės plotis, tuo didesnė apkrova tenka pjovimo juostos galinei daliai, dėl to ji dažniau pažeidžiama. Dirbti sudėtingesnėmis sąlygomis vertėtų pasirinkti šienapjovę, kurios pjovimo juosta sutvirtinta ir prikabinta abiejuose galuose.

Šienapjovės su plaušintuvais

Kad pašarui ruošti reikėtų mažiau laiko sąnaudų, galima įsigyti šienapjoves su plaušintuvais. Kartais, net ir nupjovus žolę šienapjove su plaušintuvu, neapsieinama be jos vartymo, ypač tuomet, kai žolynas aukštas ir tankus, o suformuota pradalgė yra aukšta ir siaura. Plaušintuvai gali būti dviejų tipų: rotoriniai pirštiniai arba dviejų gumuotų besisukančių volų.

• Rotoriniai pirštiniai plaušintuvai. Dažniausiai dorojami seni arba siauralapių žolių žolynai. Besisukdami metaliniai ar plastikiniai pirštai žolę sumaigo, prasuka pro reguliuojamo atakos kampo ardelius ir meta per skleistuvą į norimo pločio pradalgę. Pažeidus augalų vaškinį sluoksnį, jie greičiau džiūsta ir sparčiau pasiekia tinkamą šienainiui ar šienui gaminti drėgmę. Tokio tipo plaušintuvo nevertėtų naudoti, pjaunant ankštinius augalus (dobilus ar liucernas), nes greitai besisukantys pirštai nuplėšo lapelius, o į pradalgę sukrenta tik stiebai.
• Universalumas. Skirtingos kompanijos gamina įvairių, tačiau mažai viena nuo kitos besiskiriančių konstrukcijų plaušintuvus. Paprastai skiriasi tik plaušintuvo rotoriaus ir pirštų dydis bei medžiaga, iš kurios jie pagaminti. Kad būtų galima padidinti šienapjovės universalumą, tikslinga rinktis tokią mašiną, kurios plaušintuvą būtų galima greitai atjungti arba atkabinti, ir pjauti be plaušintuvo, kaip įprasta šienapjove. Tokio tipo mašina labai praverčia, jei ūkyje yra skirtingos žolių sudėties pievos, tuomet galima greitai pakeisti joms tinkamus plaušintuvus.

Pakabinimo sistemos

• Paprastai tvirtinamos pakabinamos šienapjovės. Dažniausiai pakabinamos šienapjovės yra paprasčiausiai tvirtinamos viename pjovimo juostos gale, o transporto padėtyje užlenkiamos į viršų. Paprasta diržinė arba kardaninė pavara per kampinį arba lygiagrečių krumpliaračių reduktorių perduoda sukimo judesį nuo traktoriaus darbinio veleno pjovimo juostai. Galulaukėje tokio tipo šienapjovė pakeliama jos kėlimo cilindru, o ne traktoriaus hidrauliniu keltuvu, todėl išlieka vienodas pasvirimo kampas ir pjovimo aukštis.
• Centrinio pakabinimo mašinos. Jų pjovimo juosta dažniausiai tvirtinama per vidurį. Vienos kompanijos tokias šienapjoves tiekia su prilaikančiąja spyruokle, kitos („Fella", „Claas") - su hidrauliniu cilindru. Centrinio pakabinimo šienapjovės ypač gerai kopijuoja dirvos paviršių ir net labai kalvotose vietovėse visą laiką išlaiko tolygiai prie dirvos paviršiaus prispaustą pjovimo juostą.
• Prikabinamos ir pusiau pakabinamos šienapjovės. Jei traktoriaus svoris nedidelis, galima rinktis didesnio darbinio pločio šienapjovę, tik ji turėtų būti pusiau pakabinama arba prikabinama. Prikabinamos šienapjovės dažnai būna su centre prikabinta vilkimo sija, dėl to jos gali dirbti ir traktoriaus kairėje, ir dešinėje pusėje, o transportuojant ji važiuoja paskui traktorių. Kitas pasirinkimas - pusiau pakabinamos šienapjovės. Vienas jų galas kabinamas traktoriaus trijų taškų pakabinimo sistema, o kitas - važiuoja ant specialaus atraminio rato. Tokiu principu dalis šienapjovės svorio perduodama traktoriui, o dalis atraminiam ratui. Tai leidžia su mažesniu traktoriumi dirbti didesniu darbiniu pločiu, pasiekiama daug geresnė kopijavimo kokybė bei mažesnis transportinis plotis (tokio tipo 4 m darbinio pločio šienapjovė transportinėje padėtyje yra tik 1,9 m pločio). Šios šienapjovės rėmas atskiras, o prie jo kėlimo ir kopijavimo cilindrais bei prispaudimo ir apsauginėmis spyruoklėmis yra tvirtinama pjovimo juosta.

tags: #sienapjoviu #instrukcijos #dirzine #pavara