Šiuolaikiniuose, sandariai pastatytuose namuose, siekiant taupyti šilumą, oro kaita natūraliu būdu yra nepakankama. Tai lemia prastą patalpų oro kokybę, drėgmės perteklių ir pelėsio atsiradimą. Norint užtikrinti gyventojų gerą savijautą ir sveikatą, būtina įrengti veiksmingą vėdinimo sistemą, kuri palaikytų optimalų mikroklimatą ir efektyviai pašalintų teršalus.
Kodėl vėdinimas yra būtinas šiuolaikiniuose namuose?
Anksčiau statant namus nebuvo taip svarbu juos pastatyti šiltus ir ekonomiškus, todėl namai nebuvo sandarūs, ir oras lengvai patekdavo į patalpas. Oro kaita, nors ir nepastovi, vis tiek vykdavo. Tačiau dabar, siekiant taupyti brangią šilumą, šiuolaikiniai namai statomi šilti ir sandarūs. Dėl to oro kaita dažniausiai vyksta tik per angas išorinėse sienose, pvz., plyšius, tarpus ir, visų pirma, duris bei langus. Tik labai nedidelė dalis oro kaitos vyksta difuzijos būdu sienose.
Vėdinimo sistemos suteikia galimybę higieniškai ir energijos atžvilgiu efektyviai vėdintis orui. Šį procesą pagal individualius poreikius galima valdyti automatiškai.
Oro kokybės svarba ir jos įtaka sveikatai
Žmogus daugiau nei 90 % laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl savaime suprantama, kodėl siekiama sukurti nepriekaištingą gyvenamųjų patalpų oro kokybę. Iš mokslinių tyrimų net matyti, kad oras, kuriuo kvėpuojame namie, kai kuriais atvejais yra iki penkių kartų labiau užterštas nei lauko oras. Tai sukelia alergijas, nuovargį ir daugelį kitų sutrikimų. Dėl nuolatinio lauko oro filtravimo pagerėja sveikatos būklė.
- CO2 koncentracija: Kad gyventojai gerai jaustųsi ir būtų sveiki, lemiamą reikšmę turi minimali oro kaita. Kartu su CO2 ore atsiranda drėgmės, kvapų ir iš baldų bei statybinių konstrukcijų išgaravusių medžiagų.
- Drėgmės kontrolė: Pagrindinė pelėsio ir pastato defektų atsiradimo priežastis - pernelyg aukšta oro drėgmė. Normaliomis sąlygomis gyvenamosiose patalpose kasdien į orą garų pavidalu paleidžiami keli litrai vandens, gyventojams verdant, skalbiant bei iškvepiant orą. Kaip oras pasisavina vandenį, priklauso nuo temperatūros, todėl esant nepakankamam vėdinimui paviršiai tampa šalti ar pernelyg drėgni arba ant jų netgi kondensuojasi vandens garai. Pelėsiui atsirasti iš esmės nebūtinas maksimalus oro prisisotinimas garais ar maksimali kondensacija. Vienintelis veiksmingas kovos būdas su pelėsiniu grybeliu - tai tinkamas ir pakankamas vėdinimas.
- Alergenų mažinimas: Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad esant pakankamai oro kaitai galima apriboti ar net sumažinti namų dulkių erkių kiekį, kadangi šių erkių populiaciją stipriai riboja žema patalpų oro drėgmė. Amerikos mokslininkų vertinimu, beveik 80 % vaikų astmos atvejų yra susiję su alergija dulkių erkėms. Vertinama, kad kas trečias vokietis yra alergiškas. Būsto vėdinimą vykdant per oro filtrus galima užkirsti kelią apie 80 % alergijos sukėlėjų.
Skirtumai tarp vėdinimo, oro įleidimo ir filtravimo
Nėra vieno ir to paties, kai kalbama apie namų vidaus oro papildymą. Veiksmažodžiai „vėdinti“, „įleisti oro“ ir „išfiltruoti“ nėra sinonimai:
- Vėdinimas: gyvenamųjų patalpų vėdinimas yra nuolatinis procesas, kuris vykdomas dieną ir naktį. Užterštas namų oras pašalinamas iš namų naudojant vėdinimo sistemą ir pakeičiamas gaiviu, sveiku oru. Vėdindami namus galite atsikratyti alergenų, drėgmės ir mikrobų, kurių esama ore.
- Oro įleidimas: oro įleidimas yra laikina priemonė, kuriai namuose sudaromas oro srautas. Kai atidarote langus ir (arba) duris, užterštas oras yra ištraukiamas ir su savimi pašalina jame esančias kenksmingas medžiagas.
- Filtravimas: norint išfiltruoti namų vidaus orą, reikalingas oro filtravimo įrenginys. Šis elektrinis prietaisas pašalina blogus kvapus ir žalingas medžiagas, kurios dažnai sukelia alergijas, iš patalpos, kurioje jis yra sumontuotas. Pavyzdžiui, „Streamer“ technologija nukreipia jonus į užterštą orą ir paverčia žalingas medžiagas baltymais, kurie vėliau pašalinami oksidacijos būdu.
Mokslininkų apskaičiuota, jog trijų valandų vėdinimo tiesiog atidarius langus efektas išnyksta praėjus vos pusvalandžiui, o iš oro anglies dvideginis, oro teršalai ir vandens garų perteklius pašalinamas tik patalpas vėdinant nuolat. Taigi, bandymas užtikrinti švarų patalpų orą be papildomų sistemų reikalauja jų vėdinimo ir šildymo vienu metu, o tai iš esmės prieštarauja efektyviam energijos naudojimui. Kad veiksmingai į patalpas įleistumėte oro, efektyviausias sprendimas - tinkamai išvėdinti savo namus. Vėdinimo sistema šiam tikslui yra esminė!
Rekuperacinės vėdinimo sistemos: efektyvumas ir privalumai
Šiuolaikinės vėdinimo sistemos su rekuperatoriais užtikrina ne tik šviežią orą, bet ir padeda taupyti energiją. Rekuperatoriaus viduje yra specialus šilumokaitis, kurio pagalba panaudojamas šiltas išmetamas patalpų oras, taip sušildydamas paimamą lauko orą, kuris vėliau tiekiamas į patalpas. Toks oro patekimas į patalpas užtikrina vėdinimą su šilumos atgavimu.
Energijos taupymas ir ekonomija
Visus pastato energijos nuostolius sudaro šilumos laidumo nuostoliai per išorines sienas, stogą, grindis, langus, duris (lemia šilumos izoliacija) ir šilumos nuostoliai dėl vėdinimo. Naudojant modernias izoliacines medžiagas šilumos laidumo per atitvaras nuostolius galima sumažinti, tad pastatuose šilumos nuostoliai dėl vėdinimo tampa pagrindiniu šilumos praradimo šaltiniu. Būstuose įrengus rekuperacines vėdinimo sistemas sumažėja šilumos nuostoliai dėl vėdinimo ir padidėja technikos energijos našumas.
Apskaičiuota, jog vėdinant patalpas natūraliu būdu, prarandama apie penktadalis šilumos, todėl namuose įmontuotas rekuperatorius ne tik valo į patalpas patenkantį orą, bet ir leidžia gerokai sumažinti šildymo išlaidas. Šiuolaikiniai rekuperatoriai kuriami tokie, kad išlaidos juos eksploatuojant būtų kiek įmanoma mažesnės. Pavyzdžiui, vieni efektyviausių rekuperatorių, dirbdami normaliu režimu, naudoja 40-60W, realiai tiek, kiek naudoja ir viena paprasta elektros lemputė. Rekomenduojama rekuperatoriaus neišjunginėti, užtektų sumažinti tuo metu oro kiekius.
„Daikin“ vėdinimo sistemoms naudojamas šilumos atkūrimas, kad į namus patenkantis gaivus oras visada būtų šiltas, priešingai nei oras, kuris patenka pro atidarytas duris arba langą. Taigi nereikės įjungti šildymo, kai įleidžiate į kambarį oro, ir neteks nerimauti dėl kitos sąskaitos už energijos tiekimą. Nepamirškite išjungti šildymą, kai į namus įleidžiate oro, kad prisidėtumėte prie aplinkos tausojimo ir sutaupytumėte pinigų už energijos tiekimo sąskaitas.
Drėgmės grąžinimo funkcija (entalpinis šilumokaitis)
Specialistų teigimu, drėgmės grąžinimo funkcija ne tik padeda subalansuoti optimalią patalpų drėgmę, tačiau ir suteikia daugiau garantijų dėl pačios vėdinimo sistemos kokybės. Taip yra todėl, kad oro vėdinimo sistema su drėgmės grąžinimo funkcija negali būti gaminama naudojant nekokybiškas dalis. Todėl toks prietaisas ne tik užtikrina tinkamą santykinę oro drėgmę patalpose, bet ir leidžia į jas susigrąžinti šilumą mažomis elektros energijos sąnaudomis.
Svarstantiems, ar namuose verta įsirengti rekuperatorių su entalpiniu (drėgmę grąžinančiu) šilumokaičiu, vertėtų žinoti ir tai, jog vasaros metu, kai oro temperatūra tiek patalpose, tiek lauke yra panaši, drėgmę grąžinantis šilumokaitis veiks kaip visi. Tačiau, kai patalpose bus vėsiau nei lauke arba norėsite šį pojūtį sukurti, tam ypač padės atvirkštinis drėgmės grąžinimo procesas.
Pavyzdžiui, išmanusis KWL 470 W ET rekuperatorius, gali grąžinti net iki 98% šilumos ir net iki 74% drėgmės. Jam nėra reikalingas kondensato nuvedimas, o naujos kartos našesni ir sandaresni filtrai leidžia orą išfiltruoti kaip niekad kruopščiai. Šis rekuperatorius taip pat turi plaunamas polimerines membranas ir deimanto formos šilumokaitį, leidžiantį sutaupyti ypač daug energijos.
Vėdinimo sistemos projektavimas ir montavimas
Tinkamas oro paėmimo ir išmetimo angų išdėstymas yra vienas iš svarbiausių rekuperacinės sistemos projektavimo etapų. Nuo to priklauso sistemos efektyvumas, triukšmo lygis, šviežio oro kokybė ir net namo energinė klasė. Vėdinimo sistema turėtų būti projektuojama atsižvelgiant į konkretaus pastato techninius duomenis, patalpų dydžius, pastato sandarumą ir kitas architektūrines ypatybes.
Oro paėmimo ir išmetimo angos
Rekuperatoriaus šviežio oro paėmimas teoriškai turi būti ten, kur bus mažiausiai tikėtinas užterštas oras, o išmetimas kuo toliau nuo paėmimo. Montuoti šalia paėmimą ir išmetimą yra pats blogiausias variantas, nebent neišeina kitaip. Pavyzdžiui, terasos zonoje dažnai būna kepsninės, lauko srautas, dūmai, todėl čia oro paėmimo angos nėra rekomenduojamos. Oro paėmimo ir išmetimo angų atstumai nėra smulkmena - tai vienas svarbiausių rekuperacinės sistemos efektyvumo veiksnių.
Ortakiai yra vėdinimo sistemos dalis, kuri gali būti standi skardinė arba lanksti plastikinė. Kiekviena jų turi savo privalumų, kiekviena jų tinkamai suprojektuota yra tinkama naudojimui. Šviežio oro paėmimui ir išmetimui būtų galima naudoti specialius pūsto polietileno ortakius, kurių medžiaga - suspausta polipropileno puta EPP. Skardinius lauko oro paėmimo ir išmetimo ortakius tam, kad ant jų nesusidarytų kondensatas, būtina izoliuoti.
Lauko oras turi būti paimamas ten, kur yra švariausias (išlaikant reikiamą atstumą nuo nuotekų alsuoklių, kaminų, oro išmetimo angų, šiukšlių konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių).
Oro srautų valdymas ir slėgio reguliavimas
Tiekiamo ir ištraukiamo oro srautų santykis turi būti suprojektuotas taip, kad patalpoje nebūtų viršslėgio ar sumažintojo slėgio. Viršslėgis gali išstumti patalpos ore esančią drėgmę į išorinių sienų konstrukcijas, o dėl sumažintojo slėgio į patalpų orą gali patekti konstrukcijose esančios priemaišos. Patalpos vėdinimas projektuojamas taip, kad būtų nedidelis sumažintasis slėgis. Tai užtikrina, kad matavimo paklaida, nešvarūs filtrai ar slėgių skirtumai tarp sluoksnių nesukels viršslėgio.
Be to, patalpose su ištraukiamo oro vožtuvu slėgis turi būti mažesnis nei patalpose su tiekiamo oro vožtuvu. Kai reikalingi didesnei erdvei būdingi oro srautai, padidės ir miegamųjų bei vonios kambario oro srautai. Net jei naudojamas standartinis vėdinimas, šis projektavimo principas užtikrina pakankamą miegamųjų vėdinimą (ypač naktį).
Oro apykaitos normos ir skaičiavimas
Statinių technikoje oro kaita apibūdinama oro kaitos rodikliu. Šis parodo, kokia oro dalis atnaujinama per valandą. Gyvenamosiose patalpose oro kaitos rodiklis vidutiniškai turėtų būti 0,5/h ir, net išvykus šeimininkams, nenukristi žemiau 0,3/h ribos (būtinasis vėdinimas).
Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius teršalus labiausiai reikia pašalinti, ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojama skirtingai. Dažniausiai taikomos šios oro apykaitos "normos":
- Optimalūs higienos reikalavimai: Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui. Ši higienos norma yra taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos. Tokia oro apykaita užtikrina deguonies ir CO2 koncentracijas ore, kurie nekenkia nei žmogaus sveikatai, nei savijautai.
- Lietuvos STR reikalavimai: Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemas, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui.
- Pilnas komfortas: Pasiekiamas, kai oro kaita patalpose yra ~3-4 kartai per valandą. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kuriuos gali užuosti žmogaus uoslė.
- Minimalūs fiziologiniai reikalavimai: Tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui.
- Normalaus drėgnumo palaikymas: Jei turite vėdinimo sistemą su rotaciniu rekuperatoriumi, žiemą jis sugeba drėkinti tiekiamą orą ir galima ištisą sezoną palaikyti vienodą oro apykaitą, kuri užtikrina ne tik optimalų režimą natūralių drėgmės perteklių šalinimui, bet ir norimą oro kaitą oro švarumui palaikyti.
- Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas: Net tuomet, kai patalpose nėra žmonių, turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
Pavyzdžiui, 5 asmenų šeimai 150 kvadratinių metrų ploto bute reikalingas apie 70l/s galingumo rekuperatorius. Svarbus aspektas - lubų aukštis. Ne retai pabrėžiama, kad būstui, kurio lubos yra aukštesnės, reikalingas didesnis šviežio oro kiekis nei tam, kurio lubos žemesnės. Vėdinimo įrenginio matmenys turi atitikti erdvės dydį ir kitus aspektus, turinčius įtakos vėdinimui.
Filtrai ir jų priežiūra
Filtrai privalo būti valomi arba keičiami reguliariai, kai tik užsiteršia. Rekomenduojama rinktis filtrus pagal filtracijos poreikį. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemoms dažniausiai naudojamos šios filtrų klasės - G3, G4, F5, F7. Prieš pasirenkant filtrų klasę, svarbu numatyti kuo ilgesnį efektyvaus naudojimo laikotarpį. Jeigu rekuperatorius naudojamas pagal gamintojų reikalavimus, priežiūra nesudėtinga - tereikia kartą ar du per metus pasikeisti oro filtrus.
Vėdinimo sistemos komponentai ir jų svarba
Vėdinimo sistema yra sudėtinga, susidedanti iš daugelio komponentų, kurių kiekvienas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant efektyvų ir patikimą sistemos veikimą.
Rekuperatorius
Rekuperatorius yra pagrindinė efektyvios vėdinimo sistemos dalis, kurios svarbiausios funkcijos - užtikrinti reikiamą oro apykaitą, filtruoti tiekiamą ir šalinamą orą bei sugrąžinti šilumą. Rekuperatoriaus galingumas turi būti optimaliai parinktas pagal projektinius oro kiekius. Renkantis rekuperatorių rekomenduojama pasirinkti kuo didesnį efektyvumo rodiklį turintį įrenginį.
Šilumokaitis
Šilumokaitis - pagrindinis ir vienintelis komponentas, lemiantis šilumos sugrąžinimo kiekį. Skirtingai nuo rekuperatoriaus modelio ir tipo, efektyvumas gali svyruoti nuo 50% iki 98%, svarbu pasirinkti kiek galima didesnio efektyvumo įrenginį. Šiuo metu Europoje yra keletas normų, pagal kurias yra matuojamas bei deklaruojamas rekuperatorių efektyvumas. Matavimai atliekami subalansuotiems įrenginiams.
Ventiliatoriai
Ventiliatoriai - pagrindinė įrenginio dalis, tiesiogiai įtakojanti elektros sąnaudas. Plačiausiai naudojami ventiliatoriai yra AC arba EC technologijos. Rekomenduojama rinktis rekuperatorius, kuriuose jau yra integruoti elektroninės komutacijos (EC) ventiliatoriai. Tiekiamo ir ištraukiamo oro vėdinimo sistemos SFP norma, t. y. savitoji ventiliatoriaus galia arba ventiliatoriaus energijos sąnaudos, palyginti su oro srautu, turi būti maks. 1,8 kW/(m³/s).
Ortakiai
Pačią oro paskirstymo sistemą galima įsirengti naudojant standartinius metalinius (industrinio tipo) arba sandarius plastikinius ortakius. Renkantis ortakius svarbu žinoti, jog metalo paviršius (padengtas lipnia antikorozine mase), priešingai nei plastikas, yra idealus paviršius sukibimui su įvairiais nešvarumais ir dulkėmis, o valyti tokią sistemą yra gana komplikuota dėl joje sumontuotų sklendžių. Norint turėti higienišką, patikimą ir ilgaamžę oro paskirstymo sistemą, jos montavimui rekomenduojama rinktis lankstumo galimybėmis pasižyminčius plastikinius ortakius.
Šviežias oras tiekiamas į gyvenamąsias zonas, iš kurių turi tekėti per pratekėjimo zonas į labiau užterštas, drėgnas, t.y. šalinimo zonas. Oro tekėjimas iš oro tiekimo zonos į pratekėjimo zoną ir iš jos į oro šalinimo zoną turi būti užtikrintas tiek esant atidarytoms, tiek ir uždarytoms patalpų durims.
Triukšmo slopintuvai ir izoliacija
Triukšmas, sklindantis iš įrenginių, nors dabar nemažai įrenginių gaminami kiek įmanoma tylesni (naudojamos viduje izoliacinės medžiagos, tokios kaip putų polistirolas, mineralinė vata, ekstrudinis polistirenas ir pan.). Triukšmo slopintuvai idealiausiu atveju montuojami ant visų 4 kanalų, bet svarbiausia ant tiekimo į patalpą sumontuoti, kad viduje sklistų kuo mažiau triukšmo. Rekuperatoriaus triukšmo izoliacija - vienas svarbesnių įrenginio pasirinkimo faktorių.
„Bypass“ oro apvedimo sklendė
„Bypass“ oro apvedimo sklendė vasaros naktų vėsinimui - uždaro šilumokaitį atidarydama oro apėjimo kanalą, kad nevyktų šilumogrąža, t.y. kad nebūtų tiekiamas šiltas oras į patalpas, kai to nereikia. „Bypass“ naudojama vasaros naktimis, kai lauke vėsiau nei viduje.
Išplėstinės vėdinimo sistemos funkcijos
Šiuolaikinės vėdinimo sistemos gali pasiūlyti ir papildomų funkcijų, kurios dar labiau pagerina komfortą ir efektyvumą.
Pasyvaus vėsinimo funkcija
Kai vėdinimo sistemos projektas numato gamtinę atsinaujinančią energiją panaudoti patalpų vėsinimui, tai vadinama - pasyvaus vėsinimo funkcija. Patalpos atšaldomos be kompresorių ar kitų elektrą naudojančių prietaisų. Pavyzdžiui, pasinaudojant tuo, kad naktį oro temperatūra yra ~10ºC žemesnė nei dieną, vėdinimo sistema naktį įsijungia pilnu pajėgumu (kelis kart padidina oro apykaitą) ir, tiekiant didelius kiekius šalto oro, per naktį atvėsina vidines sienas, baldus ir viską, kas yra patalpoje.
Dieną ventiliacija persijungia į minimalias apsukas, kad kuo mažiau karšto oro patektų į patalpas, o sienos atiduoda sukauptą "vėsumą", neleisdamos orui patalpose per daug įšilti. Šaldymo efektas priklauso nuo to, kiek gerai sistema sugebėjo per naktį atvėsinti sienas. Tad, norint pasiekti juntamo efekto, oro apykaita turi būti didinama 3-4 kartus. Orientacijai: kai oro kaita yra 1200 m³/h, pasyvaus vėsinimo efektas bus lygus, 12 val. veikiančiam kondicionieriui, kurio šaldymo galingumas yra 2kW.
Geoterminis šildymas ir namo kondicionavimas
Gali būti suprojektuotas namo kondicionavimas, panaudojant kanalinį šildytuvą ir šaltą vandenį, cirkuliuojantį požeminiame geoterminio šildymo sistemos kontūre, arba orui vėsinti panaudojant žemės šilumokaitį (ŽŠ). Rengiant tokį vėdinimo projektą, bendra oro apykaita taip pat skaičiuojama, vertinant patalpų šaldymo poreikį.
Vėdinimo sistemos pasirinkimas ir rekomendacijos
Nors į oro vėdinimo sistemos poreikį vis dar gana dažnai žiūrima skeptiškai, specialistai teigia, jog savo būste įsirengę profesionalią oro vėdinimo sistemą pajusite itin didelį oro kokybės skirtumą. Mūsų kasdienė savijauta ir produktyvumas nuo oro kokybės priklauso labiau nei galime įsivaivaizduoti.
Nors renkantis vėdinimo sistemą dažnai girdime, kad gera oro vėdinimo sistema brangiai kainuoja, vertėtų nepamiršti, kad tokia sistema taip pat gerokai mažina ir šildymo išlaidas. Taigi, nors įsigijus sąlyginai pigią vėdinimo sistemą ji greičiausiai atliks tą pačią vėdinimo funkciją, tikėtina, jog nuo brangesnės sistemos ji ženkliai skirsis savo veikimo efektyvumu.
Svarbiausi kriterijai renkantis sistemą
- Drėgmės grąžinimo funkcija: ji padeda subalansuoti optimalią patalpų drėgmę ir suteikia daugiau garantijų dėl pačios vėdinimo sistemos kokybės.
- Didelė šilumogrąža: rekuperatoriai su šilumogrąža gali grąžinti nuo 75 iki 95 procentų iš patalpos išeinančios šilumos. Svarbu pasirinkti kuo didesnio efektyvumo įrenginį.
- Kokybiški filtrai ir ortakiai: tik kokybiški oro filtrai iš lauko į patalpas patenkantį orą išvalo nuo smulkiausių dalelių. Rekomenduojama rinktis lanksčius plastikinius ortakius dėl higienos ir ilgaamžiškumo.
- Sistemos pritaikymas: oro vėdinimo sistema turėtų būti projektuojama atsižvelgiant į konkretaus pastato techninius duomenis - patalpų dydžius, pastato sandarumą, architektūrines ypatybes, atstumus tarp oro paėmimo ir šalinimo angų, ortakių skersmenį, klimato zoną ir pastato geografinę padėtį.
- Valdiklis: priklausomai nuo gamintojo, valdikliai gali būti įvairių tipų - integruoti įrenginyje, išoriniai montuojami patogioje valdymui vietoje, mechaniniai, automatiniai ir kt.
Kad ir kokią vėdinimo sistemą nuspręstumėte pasirinkti, prieš ją įsigyjant rekomenduojama pasitarti su savo sritį gerai išmanančiais profesionalais, kurie, remdamiesi savo ilgamete patirtimi, padės išsirinkti jums labiausiai tinkančią ir dideliu efektyvumu pasižyminčią oro vėdinimo sistemą.