Amortizatoriai: Tipai, Veikimo Principai ir Priežiūra

Amortizatoriai yra nepaprastai svarbi kiekvienos transporto priemonės detalė. Šiuolaikinis amortizatorius - tai sudėtingas mechanizmas, skirtas slopinti vibracijas, sugerti smūgius ir užtikrinti lengvesnį automobilio valdymą. Iš esmės amortizatoriai atlieka dvi pagrindines funkcijas: jie kontroliuoja spyruoklių ir pakabos judėjimą, taip pat nuolat palaiko padangų sąlytį su žeme, užtikrindami, kad važiavimo metu jos visada liestųsi su kelio danga.

Amortizatorių laikikliai apsaugo transporto priemonės kėbulą ir pakabą nuo smūgių, o amortizatoriaus įvorė yra ant tvirtinimo elementų. Amortizatoriai yra vieni svarbiausių pakabos elementų, užtikrinančių ne tik komfortą, bet ir palengvinančių automobilio valdymą bei tinkamą padangų sukibimą su kelio danga. Amortizatoriai gali būti atskiri arba McPherson tipo, o jų tipas parenkamas atsižvelgiant į skirtingus lengvųjų automobilių naudojimo būdus.

Amortizatorių tipai ir veikimo principai

Skirtingi amortizatorių tipai pasižymi skirtingomis konstrukcijomis ir veikimo ypatumais, kurie lemia jų tinkamumą įvairioms transporto priemonėms ir važiavimo sąlygoms. Automobiliuose naudojami amortizatoriai paprastai skirstomi į du pagrindinius, savo veikimo principu besiskiriančius, tipus: dujinius ir hidraulinius (tepalinius) amortizatorius. Taip pat skiriami vienvamzdžiai ir dvivamzdžiai amortizatoriai.

Dvivamzdžiai amortizatoriai

Dvivamzdžiai amortizatoriai pasižymi kompaktiška konstrukcija ir žema kaina, tačiau turi ir trūkumų, tokių kaip greitesnis susidėvėjimas ir prastesnis vibracijos slopinimas dėl alyvos putojimo. Jie taip pat gali veikti tik visiškai vertikaliai sumontuoti.

Tepaliniai dviejų vamzdžių amortizatoriai

Tepaliniuose dviejų vamzdžių amortizatoriuose stūmoklis, slopinantis vibracijas, stumia alyvą per du vožtuvus - vieną stūmoklyje ir vieną korpuse. Stūmoklis yra vidiniame vamzdyje, o alyvos perteklius išstumiamas į išorinį vamzdį, kuriame virš alyvos sluoksnio yra oras. Šis oras, maišydamasis su alyva, gali sukelti jos putojimą, o tai pablogina slopinimo efektyvumą.

Dujiniai dviejų vamzdžių amortizatoriai

Dviejų vamzdžių dujiniuose amortizatoriuose vietoj oro išorinis vamzdis yra pripildytas nedidelio slėgio (4-8 bar) azoto. Tai užtikrina geresnį automobilio sukibimą su kelio danga, greitesnę reakciją važiuojant nelygiu keliu ir didesnį komfortą. Tačiau šie amortizatoriai yra brangesni už tepalinius.

Vieno vamzdžio (aukšto slėgio) amortizatoriai

Vieno vamzdžio amortizatorius, dar vadinamas aukšto slėgio, tepaliniu-dujiniu arba dujiniu amortizatoriumi, buvo patentuotas 1953 metais. Šio tipo amortizatoriuose nėra išorinio vamzdžio, todėl alyva greičiau atvėsta. Alyva nuo dujų yra atskirta judančiu stūmokliu, todėl ji neputoja. Tai leidžia padidinti dujų slėgį iki 20-30 MPa, todėl amortizatorius efektyviai slopina vibraciją, greitai reaguoja, veikia tyliai ir mažai sveria. Jo savybės yra geresnės nei dviejų vamzdžių dujinio amortizatoriaus. Šio tipo amortizatoriai dažnai naudojami ralio ir lenktynių automobiliuose, taip pat kai kuriuose kompaktinės klasės automobilių modeliuose, pavyzdžiui, „Ford Fiesta“.

Pneumatiniai amortizatoriai

Pneumatiniai amortizatoriai dažniausiai naudojami SUV, bekelės automobiliuose ir universaluose. Jie užtikrina nuolatinę pakabos aukščio kontrolę, ypač kai transporto priemonė yra pakrauta. Galiniai amortizatoriai sureguliuojami taip, kad visas kėbulas būtų vienodame aukštyje. Prošvaisą taip pat galima keisti priklausomai nuo kelio sąlygų: pakelti visą automobilį važiuojant žvyrkeliu ir nuleisti - važiuojant greitkeliu. Tai daro automobilio vairavimą labiau prognozuojamą ir didina vairavimo saugumą.

Tobulesnės pneumatinės pakabos turi automatiškai susireguliuojantį standumą ir aukštį, prisitaikydamos prie kelio sąlygų ir vairavimo stiliaus. Tai vadinamosios prisitaikančios pakabos. Pneumatiniuose amortizatoriuose įrengtas elektroniniu būdu valdomas išorinis vožtuvas, o tradicinės spyruoklės pakeistos oro pagalvėmis.

Nivomat tipo hidrauliniai amortizatoriai

Nivomat tipo hidrauliniai amortizatoriai dažniausiai montuojami galinėje transporto priemonės ašyje. Juose įrengti siurbliu valdomi hidrauliniai cilindrai ir tvarkyklė, kuri gauna informaciją iš apkrovos jutiklių, automatiškai nustatančių automobilio apkrovos lygį. Tai populiarios pakabos, kurios buvo naudojamos senesniuose „Mercedes-Benz“, „Volvo“ ir „Opel“ modeliuose.

Amortizatoriai su nuolatinio elektroninio slopinimo reguliavimo funkcija (CDC, ARS, ASC)

Šiuolaikinėse transporto priemonėse montuojamos pusiau aktyvios automatinės slopinimo sistemos (CDC - Continuous Damping Control, nuolatinis slopinimo reguliavimas) ir aktyvios sistemos (papildomai turinčios ARS - Anti Roll Stabilisation, aktyvaus svyravimų stabilizavimo, ASC - Active Suspension Control, aktyvaus transporto priemonės amortizavimo sistemas).

Transporto priemonėse su CDC sistema galima kontroliuoti (ribotai) kėbulo ir važiuoklės apkrovų svyravimus, tačiau jų visiškai pašalinti negalima. Tam reikalingos visiškai aktyvios sistemos, naudojančios papildomus elektros tiekimo šaltinius, pavyzdžiui, ARS arba ASC.

Šiuolaikinėms vibracijų slopinimo sistemoms keliami griežti reikalavimai: kėbulo svyravimus gali stabilizuoti didelės slopinimo jėgos, pasireiškiančios net esant mažiems amortizatoriaus tempimo ir suspaudimo greičiams. Ratų apkrovų svyravimus reikia slopinti panašia jėga, tačiau esant didesniems amortizatoriaus tempimo ir suspaudimo greičiams. Dėl moderniose pakabos sistemose naudojamų lengvų medžiagų (aliuminio, plastiko) sumažėjo neamortizuojama transporto priemonių masė. Tai lėmė mažesnių slopinimo jėgų naudojimą, nes kėbulo virpesiai izoliuojami geriau, ypač esant mažai amortizatoriaus eigai ir dideliam vibracijų dažniui.

Amortizatorių svarba ir priežiūra

Amortizatoriai yra vieni svarbiausių važiuoklės elementų, užtikrinantys stabilų automobilio valdymą, mažinantys kėbulo svyravimus, slopinantys kelio nelygumus ir palaikantys maksimalų padangų sukibimą su danga. Suprasti, kaip patikrinti amortizatorius, turėtų kiekvienas vairuotojas, nes susidėvėję ar sugedę amortizatoriai tiesiogiai veikia automobilio saugumą, stabdymo kelią ir komfortą.

Amortizatoriai ne tik amortizuoja kelio nelygumų smūgius, bet ir atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant automobilio kėbulo posvyrį ir nuokrypį važiuojant posūkyje, stabdant ir greitėjant. Svarbu pažymėti, kad amortizatoriai veikia kartu su transporto priemonės spyruoklėmis, kad būtų užtikrinta optimali važiavimo komforto ir valdymo pusiausvyra. Amortizatoriai slopina pakabos judesius, o spyruoklės išlaiko transporto priemonės svorį ir sugeria pirminį kelio nelygumų poveikį. Amortizatoriai turi įtakos kone visoms automobilio valdomumo savybėms, įskaitant stabdymą, įsibėgėjimą ir posūkių įveikimą. Kuo automobilio svoris geriau paskirstomas, tuo ratų sukibimas su keliu bus geresnis.

Amortizatorių nusidėvėjimo požymiai

Laiku atpažinus nusidėvėjusius amortizatorius, galima išvengti didesnės žalos automobiliui. Pagrindiniai požymiai:

• Nelygiai dėvimos padangos: Jei padangos dėvisi nelygiai arba viena automobilio pusė dėvisi greičiau už kitą, tai gali reikšti amortizatorių gedimą. Netolygus protektoriaus susidėvėjimas (įprastai tam tikromis dėmėmis per visą padangos ilgį) taip pat yra vienas iš susidėvėjusių amortizatorių požymių.
• Automobilio šokinėjimas: Jeigu automobilis po duobės ar stipresnio vėjo stipriai šokinėja, tai aiškus ženklas, kad amortizatoriai neefektyvūs.
• Sumažėjęs vairo atsakymas ir stabilumas: Dėvėdami amortizatoriai mažina vairo atsaką ir stabilumą, ypač dideliu greičiu ar posūkiuose. Galite pastebėti daugiau kūno svyravimų, pasvirimą ar „nosies panirimą“ stabdant.
• Matomi alyvos nuotėkiai: Nuotėkiai aplink amortizatorių rodo, kad sandarikliai yra pažeisti. Amortizatoriaus korpusas turi būti švarus. Dažnai po prieškorozinio apdorojimo ant korpuso lieka preparato žymių, o tai nėra leistina.
• Kalenimo garsas: Sugedę amortizatoriai ima skleisti kalenimo garsą.

Dėl sugedusio amortizatoriaus nukenčia transporto priemonės eksploatacinės savybės ir saugumas. Vienas iš labiausiai pastebimų padarinių - padidėjęs kėbulo svyravimas. Kadangi amortizatoriai praranda gebėjimą slopinti pakabos judesius, transporto priemonės kėbulas gali pernelyg svyruoti iš vienos pusės į kitą važiuojant posūkyje arba keičiant eismo juostą. Kitas dažnas susidėvėjusių amortizatorių požymis - pernelyg didelis šokinėjimas. Važiuojant per iškilimus ar nelygų kelio paviršių, transporto priemonė gali pernelyg atšokti, dėl to keleiviai jaučia diskomfortą ir pablogėja bendra važiavimo kokybė.

Sugedę amortizatoriai gali ne tik pabloginti stabilumą ir važiavimo komfortą, bet ir paveikti transporto priemonės valdymą bei stabdymą. Jei amortizatoriai susidėvėję, ratai gali dažniau prarasti sąlytį su kelio danga, todėl sumažėja sukibimas ir trauka. Be to, susidėvėjęs amortizatorius gali papildomai apkrauti kitus pakabos komponentus, pavyzdžiui, spyruokles, įvores ir valdymo svirtis. Kadangi amortizatoriai nesugeba sugerti pakabos judesio energijos, šie komponentai gali patirti didesnę įtampą ir susidėvėti, todėl gali anksčiau laiko sugesti ir brangiai kainuoti remontas.

Vienas didžiausių vairavimo su išeikvotais amortizatoriais pavojų yra transporto priemonės stabdymo efektyvumo sumažėjimas. Tokio manevro metu rato atitraukimas nuo žemės paviršiaus sukelia nuolatinio kontakto su kelio danga stoką, o tai žymiai sumažina stabdymo efektyvumą. Esant 50 km/val. greičiui atstumas, kurio reikia norint visiškai sustabdyti automobilį, padidėja netgi 2-3 metrais. Taip pat sutrinka tinkamas ABS stabdymo pagalbos, ASR varomosios ir ESP traukos kontrolės sistemų veikimas.

Padidėjusi kėbulo vibracija ir svyravimas žymiai sutrikdo tinkamą priekinių žibintų savaime išsilyginančių jutiklių veikimą, kas gali sukelti netinkamą šviesos kritimo kampą ir taip apakinti priešinga kryptimi važiuojančius vairuotojus.

Padidėjusi virpesių amplitudė turi destruktyvų poveikį sąveikaujantiems pakabos sistemos elementams. Pakabos spyruoklės dažnai patiria gedimus daugiausia dėl ritės nusėdimo ar net sutrūkimo. Ši situacija taip pat nepalanki viršutiniams tvirtinimo elementams, kurie veikiami didesnių apkrovų dažniau pažeidžiami. Pakabos sistemoje dėl nepakankamos virpesių absorbcijos ir padidėjusių apkrovų bei vibracijų pastebimas spartesnis metalinių-guminių įvorių ir rutulinių pakabos šarnyrų susidėvėjimas. Vairui perduodama vibracija lemia greitesnį vairavimo mechanizmo pavaros, vairo trauklių ir galinių detalių susidėvėjimą. Sumažėjęs ratų sukibimas pagreitina automobilyje padangų susidėvėjimą, o virpesiai ir vibracija iš ratų perduodama varančiaisiais pusašiais į pavaros dėžę. Tokiu būdu rizikuojame, kad bus pažeistos homokinetinės jungtys ir apkrauname pavarų dėžę, o tai gali pagreitinti pavarų ir guolių susidėvėjimą.

Amortizatorių tarnavimo laikas ir keitimas

Amortizatoriai, kaip ir bet kuri kita nuolat naudojama, išorinių aplinkos veiksnių veikiama automobilio detalė, dėvisi, reikalauja nuolatinės priežiūros, o atėjus laikui - ir keitimo. Norint užtikrinti saugų ir patogų važiavimą automobiliu, amortizatorius reikia tikrinti kas 20 000 nuvažiuotų kilometrų bei keisti tuo atveju, jei ženkliai suprastėja jų veikimas. Amortizatorių būklė gali būti patikrinta ant specialaus stendo. Tikrinimo metu nustatomas amortizatoriaus funkcionalumo lygis. Jei jis siekia 50 ar mažiau procentų, ši pakabos detalė lengvųjų automobilių atveju paprastai keičiama.

Amortizatoriai dažniausiai keičiami kas 50 000-100 000 kilometrų, tačiau vairavimo sąlygos ir įpročiai turi didelę įtaką. Duobėti keliai, dažnas važiavimas bekelėje, sunkios apkrovos ir agresyvus vairavimas pagreitina nusidėvėjimą. Visada vadovaukitės gamintojo rekomendacijomis, kurios nurodo patikrinimo intervalus ir tikėtiną amortizatorių tarnavimo laiką. Taip pat svarbu atlikti vizualinį patikrinimą: ieškokite įlenkimų, stiprios korozijos ar alyvos pėdsakų. Amortizatorių kokybiško tarnavimo laikas kiekvienos transporto priemonės atveju gali būti itin įvairus. Jis priklauso ir nuo kasdien automobiliu nuvažiuojamo atstumo, ir nuo vietovės, kurioje dažniausiai važiuojama, gamtinių sąlygų, ir nuo kelių, kuriais važiuojama, būklės.

Svarbu: Amortizatorius rekomenduojama keisti poromis - tiek priekinius, tiek galinius. Dažniausios amortizatorių keitimo priežastys - alyvos nuotėkis arba suplyšusios gumos, taip pat ir dėl kritulių, smėlio, druskos veikimo atsiradusi korozija.

Kaip patikrinti amortizatorius savarankiškai

Nors pagrindinį amortizatorių tikrinimą galite atlikti patys, profesionali patikra servise yra daug tikslesnė. Savarankiško patikrinimo metodai:

• Paspaudimo testas: Paspauskite automobilio sparną žemyn ir staigiai paleiskite. Jei po paleidimo automobilis svyruoja daugiau nei vieną kartą, amortizatorius greičiausiai nusidėvėjęs.
• Vizualinė apžiūra: Atidžiai apžiūrėkite amortizatoriaus korpusą. Ieškokite alyvos dėmių, purvo gumulų, kurie gali rodyti pratekėjimą, ar korozijos.
• Važiavimo testas: Pasibandykite važiuoti per nedidelius nelygumus ar posūkiuose stebėkite reakciją.

Aptikus amortizatorių gedimą, nerekomenduojama pakeisti šio elemento patiems. Amortizatorių keitimas yra procedūra, kurią turėtų atlikti specialistai, nes savarankiška intervencija gali iššaukti defektus.

Amortizatorių gamintojai ir asortimentas

„INTER CARS“ siūlo didelį lengviesiems automobiliams ir komercinėms transporto priemonėms (iki 3,5 t) skirtų amortizatorių pasirinkimą iš žinomų gamintojų:

• SACHS: prekiaujama 1 033 skirtingais produktais.
• KYB: prekiaujama 1 890 skirtingų produktų.
• MONROE: prekiaujama 844 skirtingais produktais.
• BILSTEIN: prekiaujama 635 skirtingais produktais.

tags: #mb #hidrauliniai #pneumatiniai #amortizatoriai