Vilniaus šokio scena pasižymi gausia ir įvairia veikla, apimančia tiek gilias liaudiškų šokių tradicijas, tiek ir modernius šokių stilius, pritaikytus įvairaus amžiaus grupėms. Mieste veikia daugybė ansamblių ir studijų, kurios puoselėja ir vysto šokio meną, siūlydamos unikalias patirtis tiek atlikėjams, tiek žiūrovams.
VTDK šokių ansamblis „Sietuva“: istorija ir pasiekimai
Ansamblio „Sietuva“ ištakos siekia 1956 metus, kai tuomečiame Vilniaus statybos technikume (dabar Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija) susibūrė šešių merginų grupė. Pirmoji kolektyvo vadove tapo Zita Duobienė. Ansamblio šokėjai vakarais po paskaitų repetuodavo tradicinius šokius „Kepurinė“ ir „Gyvataras“ vienoje iš mokyklos auditorijų. Z. Duobienė sėkmingai vadovavo kolektyvui iki 1970 metų, užtikrindama aukštą šokėjų profesionalumo lygį.
1993-2011 metais „Sietuvai“ vadovavo Vladimiras Ūsovas, kuris praturtino ansamblio koncertines programas savo autoriniais šokiais, tokiais kaip „Galiopu“, „Žalnieriuku“, „Taukačiku“, „Sekminių rateliu“ ir ypač išskirtine „Seno Vilniaus polka“. Nuo 2003 metų prie „Sietuvos“ šokėjų prisijungė ir liaudies instrumentų orkestras, kuriam vadovauti ėmėsi Jonas Bikauskas.
Nuo 2011 metų tautinių šokių ir muzikos ansambliui „Sietuva“ vadovauja buvęs ilgametis ansamblio šokėjas ir choreografas Edmundas Žička. Jis yra vienas perspektyviausių sceninės lietuvių choreografijos kūrėjų, Vilniaus apskrities choreografas konsultantas. Jo kūrybai priklauso tokie šokiai kaip „Dzūkų polka“, „Marcinkausko oira“, „Šoksninė polka“, „Subatos vakare“, „Putinų žydėjimas“ ir „Upelė teka“.
„Sietuva“ yra nuolatinis Lietuvos dainų švenčių ir Baltijos šalių studentų dainų ir šokių švenčių „Gaudeamus“ dalyvis. Ansamblis taip pat yra respublikinių konkursų „Kadagys“ (2015 m.) ir „Klumpakojis“ (2016 m.) laureatas. Kolektyvas aktyviai dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose Belgijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Kinijoje.
2013 metais kolektyvas parengė ir pristatė E. Žičkos autorinių šokių programą „Teka upė“, o 2016 metais jubiliejinę ansamblio sukaktį paminėjo nauja programa „Sietuvai - 60!“. Ansamblio veikla apima ir paramą - kolektyvas kviečia paremti juos skiriant 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Svarbiausi įvykiai ir pasirodymai
2014 metai
- „Sietuva“ aplankė daug kaimyninių valstybių: dalyvavo Baltijos šalių studentų Dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus“ Daugpilyje, atstovavo sostinei festivalyje „Vilniaus dienos“ Gdanske, koncertavo Minsko kalėdinėje mugėje.
- Minske ansamblis, būdamas Vilniaus miesto liaudiškos kultūros ambasadoriumi, linksmino mugės prekeivius ir praeivius, sulaukė daug komplimentų.
- Sezonas prasidėjo smagia kelione į Gdanską, kur ansamblis dalyvavo Vilniaus miesto dienose.
- Liepos 26 d. „Sietuva“ plaukė Siesarties upe ir naktino prie laužo, taip pat iškilmingai apdovanojo praėjusio sezono šauniausius ansambliečius.
- Kovo mėnesį ansamblis surengė pirmąjį pavasario koncertą Baltosios Vokės kultūros centro žiūrovams kovo 11-osios proga, pristatydamas teatralizuotos programos „Teka upė“ kūrinius.
- Kovo 19 d. ansambliečiai dalyvavo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Tarptautinės savaitės renginyje, supažindindami „Erasmus“ programos studentus su lietuvių liaudiškais instrumentais, melodijomis ir šokiais.
- Kovo 28 d. vyko šventinis koncertas „Laisvės sutartinė“, skirtas Vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre.
2015 metai
- „Sietuva“ laimėjo respublikinį liaudiškų šokių ansamblių konkursą „Kadagys 2015“ akademinio jaunimo šokių ansamblių grupėje, tapdama laureatu kartu su VGTU „Vingiu“.
- Ansamblis keliavo į Italiją (dalyvavo Jaunimo mainų programoje „Erasmus+“, aplankė Lavello, Pignola, Savoia di Lucania, San Gregorio Magno, Matera ir Romą) ir Kiniją (ilgai laukta kelionė prasidėjo rugsėjo 13 d., aplankyta Šanchajus, Luoyang ir Pekinas, užlipant ant Didžiosios kinų sienos).
- Gruodžio 12 d. „Sietuva“ šėlo kalėdiniame vakarėlyje.
- Kovo 11 d. ansamblis „Sietuva“ surengė pirmąjį pavasario koncertą Baltosios Vokės kultūros centro žiūrovams.
2016 metai
- Vasario 16 d. įvyko tradicinis Vilniaus miesto dainų ir šokių ansamblių koncertas, skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti, M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre.
- „Sietuva“ dalyvavo TV projekte „Kadagys“, kur pristatė netradicinius pasirodymus: „tautinius in retro“ ir „tautinius in modern“, siekdami praplėsti liaudiškų šokių rėmus ir paieškoti sąsajų su kitais stiliais.
- Balandžio 2 d. „Sietuva“ dalyvavo VII-ojoje tarptautinėje liaudiškos muzikos kapelų ir ansamblių šventėje-festvalyje „Universitas Vilnensis-2016“ Vilniaus universiteto teatro salėje.
Šokio džiaugsmas Vilniuje: aktyvi veikla vyresniems nei 40 metų
Pastaruoju metu Vilniuje pastebima džiuginanti tendencija - vis daugiau žmonių, perkopusių 40 metų slenkstį, atranda šokio džiaugsmą. Ši veikla nebėra rezervuota tik jaunimui ar profesionalams. Vyresni nei 40 metų vilniečiai vis drąsiau varsto šokių studijų duris, ieškodami ne tik fizinio aktyvumo, bet ir emocinės iškrovos, bendruomeniškumo bei naujų potyrių. Atsakymas į klausimą „ar ne per vėlu?“ yra vienareikšmis - dabar yra pats geriausias laikas. Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai į šokių aikštelę atsineša brandą ir gebėjimą pajausti muziką giliau nei dvidešimtmečiai.
Šokio nauda ir populiarumas
Šokiai yra puiki kardio treniruotė be monotonijos, skirtingai nei bėgimas ant takelio, jie neleidžia nuobodžiauti. Moksliniai tyrimai rodo, kad šokiai yra viena geriausių prevencinių priemonių prieš demenciją ir atminties silpnėjimą, gerinantys smegenų veiklą. Be to, sėdimas darbas biuruose dažnai lemia nugaros skausmus ir prastą laikyseną, todėl šokiai padeda pagerinti laikyseną ir pusiausvyrą.
Vilniaus šokių studijų pasiūla yra itin plati, tad kiekvienas gali rasti tai, kas atitinka jo temperamentą. Vyresniems žmonėms skirtos grupės dažniausiai orientuojamos ne į varžybas ar tobulą techniką, o į malonumą ir socializaciją.
Populiariausi šokio stiliai ir bendruomenės
Vieni populiariausių socialinių šokių Vilniuje yra salsa ir bachata. Mieste vyksta daugybė salsos ir bachatos vakarėlių, pritraukiančių šimtus žmonių. Šie šokiai žavi savo laisve, energingumu ir tuo, kad pagrindus galima išmokti gana greitai. Bachata yra lėtesnė ir romantiškesnė, o salsa reikalauja daugiau energijos.
Tango - šokis, kuriam, sakoma, reikia subręsti. Čia svarbiausia ne žingsneliai, o ryšys tarp partnerių, vadinamas „apkabinimu“. Vilniuje yra stipri tango bendruomenė, o tango vakarai, vadinami milongomis, reguliariai vyksta įvairiose senamiesčio vietose. Tai ne tik šokis, bet ir filosofija, pokalbis be žodžių.
Valso, fokstroto ar kvikstepo pamokos išlieka klasika. Tai puikus pasirinkimas poroms, norinčioms praleisti laiką kartu ir sustiprinti tarpusavio ryšį, mokantis elegancijos ir etiketo.
Linijiniai šokiai išsprendžia partnerio neturėjimo problemą. Nors dažnai asocijuojami su kantri muzika, šiuolaikiniai linijiniai šokiai Vilniuje šokami pagal populiariausius muzikos hitus, lotynų ritmus ar net airišką muziką.
Socializacija ir baimių įveikimas
Vienas svarbiausių aspektų, kodėl šokiai Vilniuje tampa tokie populiarūs tarp 40+ auditorijos, yra socializacija. Daugelis studijų organizuoja ne tik pamokas, bet ir praktikos vakarus, išvykas, teminius vakarėlius. Žmonės susitinka ne tik pašokti, bet ir pabendrauti prie kavos puodelio pertraukų metu, formuojasi bendruomenės, kurios kartu švenčia gimtadienius ar vyksta į šokių stovyklas prie jūros.
Didžiausias barjeras, stabdantis žmones nuo atėjimo į šokių salę, yra psichologinis: „aš nemoku šokti“, „atrodysiu juokingai“ arba „man jau per vėlu mokytis“. Svarbu suprasti, kad pradedančiųjų grupėse visi yra tame pačiame lygyje. Mokytojai, dirbantys su suaugusiųjų grupėmis, puikiai supranta šias baimes. Pamokos struktūruojamos taip, kad progresas būtų laipsniškas, pradedant nuo paprasto vaikščiojimo į ritmą, bazinių žingsnelių ir tik vėliau pereinant prie sudėtingesnių kombinacijų.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar reikalingas partneris? Daugeliu atvejų - nebūtina. Į solo latino, linijinius šokius ar baletą suaugusiems partnerio nereikia visiškai. Į porinius šokius (salsą, tango) daugelis studijų priima ir pavienius asmenis. Pamokų metu dažnai daroma partnerių rotacija (keitimasis), todėl tenka pašokti su visais.
- Ar reikalinga speciali apranga? Pradedantiesiems tikrai nereikia specialių kostiumų ar brangios avalynės. Svarbiausia - patogumas. Drabužiai neturėtų varžyti judesių. Avalynė turėtų būti patogi, švariu padu (kad neišpurvintumėte salės), geriausia - ne guminis padas, kad koja galėtų lengvai suktis.
- Kiek kainuoja šokių pamokos? Kainos Vilniuje svyruoja priklausomai nuo studijos vietos, prestižo ir pamokų dažnumo. Vidutiniškai mėnesio abonementas (lankant 1-2 kartus per savaitę) gali kainuoti nuo 40 iki 70 eurų.
- Ar nebaisu, kad vien tik jauni žmonės lanko šokius? Tikrai ne. Vyresnių nei 40, 50 ar net 60 metų žmonių grupės yra vienos sparčiausiai augančių. Šokis yra ta veikla, kurią galima adaptuoti pagal fizines galimybes.
Svarbiausi choreografai ir jų indėlis
Prienų kultūros ir laisvalaikio centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Vajaunas“, vadovaujamas Ligitos Gediminienės, į liaudiško šokio puoselėtojų gretas įsiliejo 1998 metais. Kolektyvą sudaro 19 šokėjų, kurie aktyviai dalyvauja Prienų miesto ir rajono šventėse, respublikiniuose konkursuose, festivaliuose, Lietuvos dainų šventėse ir tarptautiniuose festivaliuose Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje. „Vajaunas“ yra nuolatinis įvairių respublikinių festivalių dalyvis, o 2017 m. tapo lietuvių tautinio kostiumo konkurso „Išausta tapatybė“ Suvalkijos (Sūduvos) regiono nugalėtoju meno kolektyvų kategorijoje. Nuo 2001 m. kolektyvas dalyvauja tautinių šokių konkurse „Pora už poros“ ir laimi prizines vietas, o 2017 m. jam suteikta I mėgėjų meno kolektyvų kategorija. Ligita Gediminienė, vadovaujanti kolektyvui, yra baigusi choreografijos ir šokio pedagogikos studijas, o nuo 1990 m. dirba Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Ji taip pat yra aktyvi kultūrininkė, rašo ir įgyvendina įvairius kultūros projektus, dainuoja vokaliniuose ansambliuose ir yra nuolatinė Prienų rajoninių dainų švenčių baletmeisterė bei Lietuvos dainų švenčių Šokių dienos baletmeisterių asistentė. 2013 m. L. Gediminienei buvo įteiktas apdovanojimas už svarų indėlį kuriant Prienų krašto kultūrinę gerovę.
Dainora Kinderienė (g. 1972 m. Pakruojyje) 1991 m. baigė Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą, o Lietuvos valstybinėje konservatorijoje įgijo orkestrinio dirigavimo kanklių klasės magistro laipsnį. Nuo 1996 m. ji įsitraukė į Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ koncertinę veiklą ir pradėjo dirbti Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykloje. 2004 m. ji subūrė ir iki šiol vadovauja B. Jonušo muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansambliui „Jurginėlis“, o nuo 2015 m. prisijungė prie VTDK šokių ansamblio „Sietuva“ liaudies instrumentų orkestro.
Renatas Jaraminas (g. 1966 m. Šiauliuose) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė birbynės specialybę. Dar studijuodamas pradėjo dirbti Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ liaudies instrumentų orkestre. 1999-2009 m. vadovavo Lietuvos vaikų ir jaunimo centro dainų ir šokių ansamblio „Ugnelė“ orkestrui, vėliau - Naujosios Vilnios muzikos mokyklos birbynininkų ansambliui. Nuo 2002 m. R. Jaraminas dirba Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos Liaudies instrumentų skyriuje, kur moko groti lietuvių liaudies instrumentais ir vadovauja mokyklos liaudies instrumentų ansambliui „Jurginėlis“. Nuo 2015 m. R. Jaraminas taip pat prisijungė prie VTDK šokių ansamblio „Sietuva“ liaudies instrumentų orkestro.
Liaudies šokių regioniniai savitumai
Vieno šaltinio, kuriame būtų išsamiai nagrinėjami tik polkos šokimo žingsniai Lietuvoje, nėra. Todėl yra svarbu prisidėti prie liaudiškos choreografinės medžiagos gausinimo, išanalizuojant regioninius polkos atlikimo savitumus. Šioje srityje bandoma išsiaiškinti, kokie polkų šokimo žingsnių variantai labiausiai paplito Dzūkijos, Suvalkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos etnografiniuose regionuose.