Seni, nuvarginti, dažnai dar sovietmečiu statyti daugiabučiai šiandien kelia realų pavojų gyventojų saugumui ir finansiniam stabilumui. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią paramą būsto remontui po avarijos gali suteikti savivaldybė, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės praktika ir teisės aktais.
Kada kreiptis dėl paramos po avarijos?
Vandentiekio avarijos atveju
Jei bute įvyko vandentiekio avarija, pirmiausia kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Likvidavus avariją, apie tai nedelsiant informuokite Vilniaus miesto klientų aptarnavimo centrą telefonu 19118.
Elektros tiekimo sutrikimai
Jei sutriko elektros energijos tiekimas daugiabutyje, kreipkitės į daugiabučio elektros ūkio prižiūrėtoją - asmenį, kuris atsakingas už elektros įrenginių eksploatavimą, arba į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Pastebėję sutrikimų vidiniame elektros tinkle (dėl elektros apskaitos prietaisų gedimo, plombų ar kitų pažeidimų, elektros įtampos svyravimo, nelegalaus elektros vartojimo atvejų), turite pasirūpinti jų pašalinimu. Dėl to rekomenduojama kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ telefonu +370 5 277 9090 arba el. paštu.
Šildymo problemos
Jei radiatoriai šalti, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir reikia nuorinti radiatorių. Jei Jums to padaryti nepavyksta, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją arba informuokite SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per „BonoDomo“ išmaniąją programėlę arba telefonu +370 5 277 9090 ar el. paštu. Jei remontą užsako SĮ „Vilniaus miesto būstas“ arba jis atliekamas bendrojo naudojimo patalpose pastato administratoriaus, išlaidas apmoka SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Kaupiamąsias išlaidas taip pat apmoka įmonė.
Nuomininko teisės ir pareigos atliekant būsto remontą
Einamasis būsto remontas
Civilinio kodekso 6.493 str. 1 dalis numato nuomininko pareigą tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą.
Būsto pagerinimas ir kapitalinis remontas
Norėdamas pagerinti savo nuomojamą būstą (pvz., savo lėšomis atlikti kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pajungimo prie miesto vandentiekio, kanalizacijos bei dujotiekio tinklų ir/ar kitus darbus), nuomininkas turi gauti išankstinį rašytinį nuomotojo leidimą. Jame turi būti detaliai aptariama pagerinimo apimtis (nurodoma pagerinimo techninė specifikacija, pagerinimui atlikti reikalingų medžiagų kiekiai, konkrečios kainos ir (ar) jų ribos), pagerinimo atlikimo terminas, pagerinimui panaudotų medžiagų išlaidų atlyginimo sąlygos (išskyrus atvejus, kai nuomos sutartis pasibaigia arba yra nutraukta), pilna projekto kopija bei aiškinamasis raštas su pastabomis arba remonto darbų aprašas.
Tačiau svarbu atskirti, kad tam tikri būsto remonto darbai savaime nereiškia, kad būstas yra pagerintas. Tuo atveju, jeigu visgi buvo atlikti būsto vertę pakeitę/padidinę darbai, reikia įvertinti ir tai, ar tokie darbai buvo atlikti, gavus nuomotojo sutikimą.
Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą būstą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (išskyrus kai nuomininko padaryti darbai be nuomotojo leidimo ir negali būti atskiriami be žalos išsinuomotam daiktui - tokių pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama). Norint, kad nuomininko investicijos būtų įvertintos, reikia pateikti nuomotojo (savivaldybės) sutikimą atlikti investicijas ir bute atliktas investicijas pagrindžiančius dokumentus.
Namų remonto sutarčių svarba
Būsto nuomos mokesčio kompensacija
Kompensacijos dydžio apskaičiavimas
Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLE. Kompensacija apskaičiuojama iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc.
Šis skaičiavimas negalioja nedirbantiems besimokantiems asmenis iki 24 metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Jiems kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį.
Pavyzdžiai
- 1 pavyzdys: asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 Eur), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur.
- 2 pavyzdys: dviejų asmenų šeima deklaravo 1500 Eur dydžio gautas pajamas už praėjusius metus, o iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos sudaro 6000 Eur. Būsto nuomos mokestis - 250 eurų. Pagal deklaruotas pajamas šeima negautų kompensacijos, kadangi būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršytų vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančias pajamas. Tačiau tokiu atveju būtų vertinamos iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos per mėnesį, kurios neviršija vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančių pajamų. Taigi, dviejų asmenų šeima turi teisę į kompensaciją.
Kreipimosi būdai ir svarbi informacija
Kreipimosi dėl paramos būdai
Norėdami gauti daugiau informacijos ar pateikti prašymą dėl paramos, galite:
- Apsilankyti Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.
- Atsiųsti prašymą paštu adresu Naugarduko g. [adresas, kuris nebuvo pateiktas, todėl praleidžiama].
Pajamų deklaravimas
Jeigu deklaracijoje yra nurodomos pajamos, kurios yra neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, reikia dar užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, įrodančius tų pajamų kilmę (dėl jų reikėtų kreiptis į įstaigas, iš kurių gavote šias išmokas). Jeigu laiku nepateiksite pajamų ir turto deklaracijos už praėjusius metus, negalėsime įsitikinti, kad vis dar atitinkate LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus paramai gauti. Todėl kasmet nuo gegužės 1 d. laikoma, kad neturite teisės gauti jokios paramos būstu. Pateikus turto bei pajamų deklaraciją iki gegužės 1 d., teisė į socialinio būsto nuomą, būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją bei būsto nuomos mokesčio lengvata nustatoma už visą metų laikotarpį.
Mokėjimo kortelės ir triukšmo reguliavimas
Nuo 2024 m. gruodžio 2 d. popierines sąskaitas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pakeitė mokėjimo kortelėmis. Pasitikrinti ir apmokėti būsto nuomos sąskaitą galima „Maxima“ kasose, „Maxima“ savitarnos kasose ir „Perlo“ terminaluose.
Vyriausybė įpareigojo visas savivaldybes paskirti atsakingus asmenis, kurie kontroliuotų buitinį, dažniausiai - remonto keliamą triukšmą. Taip pat šiek tiek patikslintas nakties laikas: darbo dienomis jis yra nuo 22 iki 7 val. ryto (anksčiau tęsėsi iki 6 val. ryto), o švenčių ir poilsio dienomis - nuo 22 iki 9 val. ryto. „Tai yra ramybės metas, kuomet draudžiama vykdyti kažkokius remonto, statybos darbus gyvenamojoje aplinkoje“, - pasakoja laikinasis Vilniaus m. savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Julius Morkūnas. Pasak jo, jei buto savininkai numato daryti remontą, kurio metu bus keliamas didelis triukšmas, prieš 7 darbo dienas apie tai reikėtų informuoti savivaldybę, nurodant adresą ir laiką, kuriuo remontas bus vykdomas. Taip pat reikėtų nurodyti, kokias triukšmo mažinimo priemones naudosite tam, kad kaimynai būtų mažiau trikdomi, pabrėžia savivaldybės atstovas.