Kaip nuorinti sankabą per stabdžių sistemą

Šiame straipsnyje pateikiama išsami instrukcija, kaip nuorinti sankabą, naudojant stabdžių sistemą. Nuorinimas yra būtinas, kai sankabos pedalo eiga tampa minkšta, sunkiai įjungiamos pavaros arba jaučiamas sankabos slydimas. Dažniausiai tai atsitinka pakeitus sankabos cilindrą, sankabos diską ar remontuojant hidraulinę sankabos sistemą.

Kas yra sankaba ir kodėl jos nuorinimas svarbus?

Sankaba yra mechanizmas, jungiantis variklį su transmisija, leidžiantis vairuotojui atjungti variklį nuo ratų, kai reikia perjungti pavaras. Be sankabos variklis ir ratai būtų tarsi du žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis. Variklis suktųsi, ratai stovėtų, arba bandant įjungti pavarą, girdėtųsi nemalonus traškesys. Trumpai atsakant, sankaba yra mechanizmas, kuris sujungia ir atjungia variklį nuo pavarų dėžės. Ji leidžia sklandžiai perjungti pavaras ir pajudėti iš vietos neužgesinant variklio.

Sankabos sistemos komponentai

Sankabos sistema susideda iš kelių svarbių komponentų, kurie kartu veikia, kad užtikrintų efektyvų automobilio pavarų perdavimą:

• Sankabos diskas: pagrindinis komponentas, įspraustas tarp smagračio ir prispaudimo plokštės, perduodantis sukimo momentą į pavarų dėžę.
• Prispaudimo plokštė: mechaninis komponentas, spaudžiantis diską prie smagračio.
• Smagratis: pritvirtintas prie variklio alkūninio veleno, veikia kaip jėgos kaupiklis.
• Išminamas guolis: leidžia vairuotojui atjungti sankabą spaudžiant pedalą.
• Sankabos pedalas: vairuotojo valdomas komponentas, perjungiantis sankabos sistemą.
• Sankabos pagrindinis cilindras: hidraulinis komponentas, perduodantis jėgą iš pedalo į sistemą.
• Sankabos darbinis cilindras: priima hidraulinį slėgį ir perkelia jį į išminamą guolį.
• Pavarų mechanizmas: sistema, valdanti disko ir plokštės sujungimą bei atjungimą.

Hidraulinė sankabos sistema ir oro įtaka

Šiuolaikiniuose automobiliuose dažniausiai naudojama hidraulinė sankabos sistema. Ji veikia panašiai kaip stabdžių sistema - naudojamas skystis, perduodantis jėgą nuo pedalo iki sankabos atleidimo šakės. Jei į šią sistemą patenka oro, ji tampa "minkšta", nes oras yra suspaudžiamas, o skystis - ne. Dėl to sankaba gali tinkamai neatsijungti, todėl sunkiai įjungiamos pavaros arba jaučiamas sankabos slydimas. Oro gali atsirasti, jei buvo atliktas sankabos remontas, keistas cilindras ar žarnelė, nutekėjo hidraulinis skystis.

Kada reikia nuorinti sankabą?

Sankabą reikia nuorinti šiais atvejais:

• Po sankabos cilindro keitimo (pagrindinio arba darbinio).
• Po sankabos disko keitimo.
• Po hidraulinės sankabos sistemos remonto (pvz., vamzdelių keitimo).
• Jei sankabos pedalas tapo minkštas arba "kempininis".
• Jei sunkiai įjungiamos pavaros.
• Jei jaučiamas sankabos slydimas (ypač įsibėgėjant).

Minkštas pedalas dar nereiškia, kad sankabos diskas eina į pabaigą. Kartais problema slypi ne mechanikoje, o hidraulinėje sistemoje. Tokiu atveju nuorinimas pašalina oro burbuliukus ir atstato slėgį.

Reikalingi įrankiai ir medžiagos

Norėdami nuorinti sankabą, jums reikės:

• Stabdžių skysčio (patikrinkite savo automobilio modelio specifikacijas).
• Raktas, tinkamas sankabos darbinio cilindro nuorinimo varžtui.
• Permatoma žarna (tinka akvariumo žarna).
• Indas stabdžių skysčiui surinkti.
• Pagalbininkas (pageidautina, bet įmanoma ir vienam).
• Šluostės.
• Pirštinės (apsaugai).
• Domkratas ir ratų atramos (jei reikia pasiekti cilindrus).
• Kryžminis raktas (jei reikia nuimti ratus).

Sankabos nuorinimo proceso eiga (su pagalbininku)

1. Pasiruošimas

1. Prieš pradėdami, įsitikinkite, kad automobilis stovi ant lygaus paviršiaus ir variklis yra užgesintas.
2. Atidarykite automobilio kapotą ir suraskite stabdžių skysčio bakelį.
3. Patikrinkite skysčio lygį. Jei reikia, papildykite iki "MAX" žymos.
4. Suraskite sankabos darbinį cilindrą. Jis paprastai yra prie pavarų dėžės, šalia sankabos. Ant darbinio cilindro rasite nuorinimo varžtą.
5. Jei nuorinimo varžtas užrūdijęs arba purvinas, nuvalykite jį metaliniu šepečiu ir nupurkškite rūdžių valikliu.

2. Nuorinimo proceso pradžia

1. Užmaukite permatomą žarną ant nuorinimo varžto. Kitą žarnos galą įkiškite į indą su šiek tiek stabdžių skysčio. Tai neleis orui grįžti į sistemą.

3. Nuorinimas su pagalbininku

1. Pagalbininkas lėtai ir visiškai nuspaudžia sankabos pedalą ir jį palaiko nuspaustą.
2. Atsukite nuorinimo varžtą apie ketvirtį apsisukimo. Stebėkite, kaip į indą teka stabdžių skystis su oro burbulais.
3. Kai skystis nustoja tekėti, vėl užsukite nuorinimo varžtą.
4. Pagalbininkas lėtai atleidžia sankabos pedalą.
5. Kartokite šiuos veiksmus (1-4) tol, kol iš žarnos pradės tekėti švarus stabdžių skystis be oro burbulų.

Sankabos nuorinimas vienam

Jei dirbate vienas, galite naudoti specialų nuorinimo rinkinį su atbuliniu vožtuvu arba atlikti procedūrą taip:

1. Atsukite nuorinimo varžtą apie ketvirtį apsisukimo.
2. Lėtai ir ritmiškai spauskite ir atleiskite sankabos pedalą.
3. Stebėkite, kaip į indą teka stabdžių skystis su oro burbulais.
4. Periodiškai patikrinkite stabdžių skysčio lygį bakelyje ir, jei reikia, papildykite.
5. Tęskite tol, kol iš žarnos pradės tekėti švarus stabdžių skystis be oro burbulų.
6. Užsukite nuorinimo varžtą.

Pabaiga

1. Po nuorinimo, tvirtai užsukite nuorinimo varžtą.
2. Nuvalykite aplink darbinį cilindrą išsiliejusį stabdžių skystį.
3. Patikrinkite stabdžių skysčio lygį bakelyje ir, jei reikia, papildykite.
4. Išbandykite sankabą. Įjunkite variklį ir pabandykite perjungti pavaras. Įsitikinkite, kad pavaros įsijungia lengvai ir be triukšmo.
5. Jei jaučiate, kad sankaba vis dar "minkšta" arba sunkiai įjungiamos pavaros, pakartokite nuorinimo procesą.

Svarbūs patarimai ir atsargumo priemonės

• Naudokite tik rekomenduojamą stabdžių skystį savo automobilio modeliui. Informaciją apie tai rasite automobilio savininko vadove.
• Saugokite, kad stabdžių skystis nepatektų ant dažytų paviršių, nes jis gali juos pažeisti.
• Nenaudokite seno stabdžių skysčio. Jis gali būti užterštas ir prarasti savo savybes.
• Jei nuorinimo metu stabdžių skystis bakelyje visiškai išseks, į sistemą pateks daug oro ir nuorinimo procesą reikės pradėti iš naujo.
• Jei po kelių bandymų nepavyksta nuorinti sankabos, gali būti, kad yra rimtesnė problema, pavyzdžiui, pažeistas sankabos cilindras arba vamzdelis. Tokiu atveju kreipkitės į profesionalų mechaniką.
• Kai kuriais atvejais sankabos nuorinimo varžtas gali būti užrūdijęs ir sunkiai atsukamas. Būkite atsargūs, kad jo nepažeistumėte. Jei reikia, naudokite specialų purškalą, atlaisvinantį surūdijusias detales.
• Jei nuorinant pastebėjote, kad stabdžių skystis yra tamsus arba purvinas, tai rodo, kad jį reikia pakeisti visoje sistemoje.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

• Nepakankamas stabdžių skysčio lygis bakelyje: Nuolatos stebėkite skysčio lygį ir papildykite, jei reikia.
• Per stiprus nuorinimo varžto atsukimas: Atsukite tik tiek, kad skystis galėtų laisvai tekėti.
• Nepakankamas nuorinimas: Kartokite procesą tol, kol iš žarnos pradės tekėti švarus skystis be oro burbulų.
• Užmirštas nuorinimo varžto užsukimas: Po nuorinimo įsitikinkite, kad varžtas tvirtai užsuktas.

Alternatyvūs sankabos nuorinimo būdai

Be aprašyto metodo, yra ir kitų būdų nuorinti sankabą:

• Slėgio nuorinimas: Naudojamas specialus įrankis, kuris sukuria slėgį stabdžių skysčio bakelyje ir išstumia orą iš sistemos.
• Atvirkštinis nuorinimas: Skystis pumpuojamas į sistemą per nuorinimo varžtą, stumiant orą link stabdžių skysčio bakelio.

Šie metodai paprastai naudojami profesionaliose dirbtuvėse, nes jiems reikalinga speciali įranga.

Nuorinimo metodas sujungiant stabdžių ir sankabos sistemas

Techniniuose vadovuose dažnai aprašomas metodas, kai sujungiami kairiojo rato stabdžių suportas ir sankabos darbinis cilindras:

1. Tarp kairiojo rato suporto ir sankabos cilindro nuorintojų jungiama žarnelė, kuri iš anksto pripildoma stabdžių skysčiu.
2. Atsukami abu nuorintojai po pusę ar vieną apsisukimą.
3. Lengvai ir po truputį spaudžiamas stabdžių pedalas.

Šis darbas reikalauja dviejų žmonių pagalbos, pageidautina turėti galimybę naudotis automobilių duobe.

Nuorinimo metodas naudojant slėgį (švirkštą)

Kitas efektyvus būdas reikalauja slėgio sukėlimo. Šiam tikslui galima naudoti 20 ml vienkartinį švirkštą. Procedūra atliekama taip:

1. Nuo stabdžių skysčio bakelio nuimama žarnelė, einanti į sankabos cilindriuką.
2. Į tą žarnelę švirkštu suleidžiamas skystis, taip sukuriant slėgį sistemoje. Tai padeda cilindriukui prie pedalo pakelti pedalą iki viršutinės padėties.
3. Po to atsukamas nuorintojas ant pavarų dėžės ir pakartojama procedūra.
4. Po 2-3 ciklų (švirkštų) oro sistemoje nebelieka. Svarbu po kiekvieno švirkšto nuorintoją užsukti.

Ką daryti, jei nuorinimas nepadeda?

Jei po nuorinimo sankaba vis dar veikia netinkamai, gali būti šios priežastys:

• Pažeistas pagrindinis arba darbinis sankabos cilindras.
• Nutekėjimas hidraulinėje sistemoje.
• Pažeistas sankabos diskas arba atleidimo guolis.
• Problemos su sankabos reguliavimu.

Tokiu atveju kreipkitės į kvalifikuotą mechaniką, kuris galės atlikti išsamią diagnostiką ir nustatyti problemos priežastį.

Kaip patikrinti sankabą?

Ne visada reikia diagnostikos kompiuterio ar keltuvo. Kai kuriais atvejais atsakymą į klausimą, kaip patikrinti sankabą, galite rasti per 10 minučių. Svarbiausia - stebėti, kaip automobilis reaguoja.

„Trečios pavaros“ testas

Sustokite saugioje vietoje, įjunkite trečią pavarą ir bandykite pajudėti iš vietos. Sveika sankaba turėtų leisti varikliui užgesti arba stipriai „užspringti“. Jei automobilis pajuda be didesnio vargo, tikėtina, kad sankabos diskas slysta. Tai vienas aiškiausių slydimo požymių.

Apsukų ir greičio santykis

Važiuodami aukštesne pavara staigiai spauskite akseleratorių. Jei apsukos kyla, bet automobilis neįsibėgėja proporcingai, tai gali reikšti sankabos slydimą.

Degėsių kvapas

Jei po staigesnio pajudėjimo ar važiavimo įkalnėn jaučiate degėsių kvapą - tai gali būti perkaitusi sankaba. Perkaitimas pagreitina dėvėjimąsi ir ilgainiui gali reikšti, kad artėja sankabos keitimas.

Šie testai leidžia įvertinti situaciją anksti. Deja, jei ignoruosite slydimo požymius, problema tik didės.

Sankabos remontas ar sankabos keitimas - kaip suprasti, kad jau laikas?

Sankaba beveik niekada „nemiršta“ per vieną dieną. Ji dėvisi palaipsniui. Iš pradžių - vos juntamas slydimas. Vėliau - apsukų šuoliai. Galiausiai - pavaros jungiasi sunkiai arba automobilis ima trūkčioti. Ir tada klausimas tampa nebe kaip patikrinti sankabą, o ar jau laikas rimtesniems sprendimams.

Kada pakanka sankabos remonto?

Kartais problema slypi ne pačiame diske. Gali būti susidėvėjęs išminamasis guolis, pažeistas cilindras ar hidraulinė dalis. Tokiais atvejais galimas dalinis sankabos remontas - keičiamos atskiros detalės, o ne visas komplektas.

Kada jau reikalingas sankabos keitimas?

Jei diskas slysta, automobilis praranda trauką, jaučiamas degėsių kvapas ar vibracija - dažniausiai reikalingas pilnas sankabos keitimas. Vidutinė tarnavimo trukmė - apie 150-250 tūkst. kilometrų. Tačiau jei dažnai važiuojate mieste, stovite spūstyse, laikote koją ant pedalo ar velkate priekabą, nusidėvėjimas gali pasireikšti anksčiau. Ignoruoti slydimo požymius pavojinga - laikui bėgant galite sugadinti ir smagratį, o tai jau žymiai brangesnis remontas.

Stabdžių sistemos priežiūra ir stabdžių skysčio keitimas

Oras, esantis stabdžiuose - tai potencialus pavojus saugumui, galintis pasibaigti tragedija įvykus avarijai. Oras gali patekti į stabdžių sistemą per verdančius pasenusio stabdžių skysčio garus (didelė vandens koncentracija), sugadintus stabdžių elementus arba per hidraulikos elementų keitimą.

Nepriklausomi tyrimai parodė, kad septynios iš dešimties transporto priemonių, dalyvaujančių eisme, naudoja pasenusį stabdžių skystį. Tai rodo aukštą rizikos laipsnį, kadangi stabdžių skystis turi savybę surinkti drėgmę iš aplinkos, o praėjus tam tikram laikui tai lemia virimo temperatūros sumažėjimą. Tuo tarpu, įkaitus stabdžių sistemos elementams garai gali pakliūti į hidraulikos sistemą. Tai gali nulemti stabdžių sumažėjusį efektyvumą ir blogiausiu atveju, stabdžių praradimą. Be to, stabdžių skysčiai, praėjus tam tikram laikui, netenka savo antikorozinių savybių, o tai veda prie hidraulikos elementų gedimų.

Daugeliui servisų stabdžių skysčių keitimas yra rutininis sezoninis priežiūros darbas. Specialistas, kuris naudoja šiuolaikinius saugumo sistemos technologinius sprendimus, privalo turėti atitinkamos informacijos, kad galėtų pakeisti stabdžių skystį.

Stabdžių skysčio keitimo proceso eiga

1. Continental Teves siūlo tam praktiškus ir patogius įrankius, tokius kaip ištraukiklį arba siurbliuką. Seno skysčio nusiurbimas garantuoja, kad nesusimaišys senas stabdžių skystis su nauju.
2. Ištuštinus stabdžių skysčių rezervuarą (bakelį) reikia išvalyti jį nuo nuosėdų ir teršalų. Išvalant bus išvengta teršalų patekimo į stabdžių sistemos vidų, kai bus atliekami nuorinimo darbai. Jeigu rezervuaras (bakelis) labai užterštas, reikia jį demontuoti, kad galima būtų pilnai išvalyti. Išvalius, rezervuaras yra vėl sumontuojamas.
3. Po pasiruošimų reikia sureguliuoti spaudimą pagal gamintojo instrukcijas. Paprastai nustatomas 1 baras.
4. Automobiliuose su hidrauline sankaba ir bendru rezervuaru reikia hidraulinę sistemą praskalauti nauju skysčiu. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad senas skystis nepaklius iš sankabos sistemos į stabdžių sistemą ir sumažins naujo stabdžių skysčio virimo temperatūrą. Norint praskalauti sankabos sistemą, reikia prijungti surinkimo buteliuką prie išleidimo vožtuvų jungties. Atidarius blokavimo vožtuvą įrenginyje, skirtame oro išleidimui, atsidaro oro išleidimo vožtuvas ir stabdžių skystis turi tekėti tol, kol bus tuščia ir be oro burbuliukų.
5. Stabdžių skystis keičiamas visiems keturiems ratams nuspaudus stabdžius. Žinoma, jog reikia remtis automobilio gamintojo instrukcijomis. Keisti pradedama nuo automobilio priekinės kairės pusės. Tuomet keičiamas skystis priekyje dešinėje pusėje, paskui gale dešinėje pusėje ir galiausiai kairėje. Norint pakeisti skystį, reikia surinkimo indą prijungti prie nuorinimo vožtuvo, esančio prie rato ir jį atidaryti. Jei labai užrūdiję arba labai purvini nuorintojai, juos būtina nuvalyti metaliniu šepečiu ir nupurkšti rūdžių valikliu. Stabdžių skystį nuleidinėti iki tol, kol bus švarus ir be oro burbuliukų.
6. Pakeitus stabdžių skystį užsidaro įrenginio blokavimo vožtuvas, sistema neturi spaudimo ir atjungiama papildymo žarna. Rezervuare (bakelyje) reikia nustatyti skysčio lygį ties ženklu MAX.

Specialistas, pabaigęs keisti stabdžių skystį, pabando važiuoti ir patikrina stabdžių sistemos veikimą.

Nuorinimo būdai priklausomai nuo sistemos

Nuorinimo būdai priklauso nuo remonto tipo ir stabdžių sistemos, todėl reikia nustatyti stabdžių sistemos tipą, sumontuotą automobilyje. Jeigu buvo keisti hidraulikos elementai, kurių ABS skysčio keitimo blokas yra aprašytas aukščiau. Continental Teves rekomenduoja visas sistemas prieš montuojant naują pagrindinį cilindrą nuorinti ir užpildyti skysčiu. Tuo užtikrinama, kad į ABS bloko hidraulinę sistemą nepateks oras.

ATE ABS MK II nuorinimas

ATE ABS MK II atveju pirmiausia nuorinama priekinė ašis. Tai atliekama išjungus degimą. Pajungus nuorinimo įrenginį prie rezervuaro (bakelio) su skysčiu, atsidaro blokavimo vožtuvas ir nustatomas 1 baro slėgis. Skysčio surinkimo indas prijungiamas prie nuorinimo vožtuvo ir atidaromas nuorinimo vožtuvas, įminamas stabdžių pedalas, uždaromas nuorinimo vožtuvas ir atleidžiamas stabdžių pedalas. Šis procesas kartojamas, kol skystis tampa švariu ir be oro burbuliukų.

Prieš nuorinant galinę ašį, pirmiausia reikia dvidešimt kartų nuspausti stabdžių pedalą išjungus degimą, siekiant sumažinti slėgį. Tada paimama surinkimo indo žarna ir uždedama ant nuorinimo vožtuvo ir jis atidaromas. Tuomet nuspaudžiamas ir laikomas stabdžių pedalas. Įjungiamas degimas. Nuorinimo vožtuvas paliekamas atidarytas, kol įtekantis skystis bus švarus ir be oro burbuliukų. Tuomet uždaromas nuorinimo vožtuvas, išspaudžiama tarpinė, kuri apsaugos nuo dulkių ir atleidžiamas stabdžių pedalas. Uždarius nuorinimo įrenginio blokuojantį vožtuvą laukiama, kol atsijungs ABS siurbliukas. Siurbliukas gali dirbti ilgiausiai 2 min, tada turi atvėsti apie 10 min.

Nuorinimas po hidraulinio ABS bloko elementų pakeitimo

Nuorinimo įrenginyje nustatomas 2 barų slėgis. Keičiant skystį įspaudžiamas ir atleidžiamas stabdžių pedalas (kas 3 sekundes). Procedūra kartojama 5-10 kartų.

Transporto priemonėse su ATE ESP pagrindiniame cilindre įmontuoti slėgio davikliai (1 arba 2). Dirbant įvairius darbus servisuose su stabdžių hidraulika, reikia atkreipti dėmesį išsirenkant stabdžių skystį.

Stabdžių sistemos defektai ir prevencija

Visi norime laiku sustoti ir laiku pajudėti iš vietos. Deja, kartais mechanizmai ima ir paveda, jie susidėvi. Nė vienas nenorime atsidurti situacijoje, kai prireikus staigiai stabdyti, reikia net keletą kartų spausti pedalą, kad stabdžiai pradėtų veikti. Kiekvieną kartą paspaudus, stabdžių pedalas tampa kietesnis. Stabdymas prasideda tik iki pačio galo nuspaudus pedalą.

Dažniausi stabdžių sistemos defektai

• Drėgmės perteklius stabdžių skystyje: Dėl lietaus, tirpstančio sniego ir ledo ant stabdžių sistemos dalių arba stabdžių skystyje gali susidaryti drėgmė. Drėgmės perteklius stabdžių skystyje sumažina stabdžių skysčio virimo temperatūrą ir gali sukelti vidinę stabdžių sistemos dalių koroziją. Taip pat stabdžių skystis gali pradėti virti nuo papildomai išsiskyrusios šilumos, atsirandančios dėl padidėjusios trinties tarp stabdžių, dėl to susilpnės stabdžių efektyvumas ir padidės stabdymo kelias.
• Oro patekimas į stabdžių sistemą: Kai stabdžių sistemos viduje atsiranda nedidelis oro kiekis, tai gali sumažinti stabdžių sistemos efektyvumą. Bandant nuorinti stabdžius, vairuotojai pastebi, kad tai padaryti nėra paprasta.
• Stabdžių disko įtrūkimai, darbinių paviršių oksidacija ar griovelių atsiradimas.
• Susidėvėję guminiai komponentai: Ratų cilindrų (arba stabdžių apkabos) sandarikliai, veikiami drėgmės, kelių chemikalų ir nešvarumų, praranda savo elastingumą, ko pasekoje atsiranda nuotėkiai.

Stabdžių sistemos dalių keitimas

Stabdžių kaladėlės ir diskai yra bene dažniausios techninės priežiūros reikalaujančios stabdžių dalys. Trintis tarp kelio ir padangų, stabdžių kaladėlių ir diskų sukelia šilumos išsiskyrimą. Jūsų stabdžių trinkelėse yra darbinės trinties medžiagos, kurios laikui bėgant nusidėvi ir teks jas pakeisti. Stabdžių kaladėlės ir stabdžių diskai veikia kartu. Atminkite, kad keičiant stabdžių diskus, reikia pakeisti ir stabdžių trinkeles.

Norint išvengti šių defektų yra būtina stabdžių sistemos priežiūra. Vienas svarbiausių veiksnių yra laiku pasikeisti stabdžių diskus bei kaladėles, tačiau tai toli gražu neišsprendžia visų problemų, todėl nebijokite konsultuotis su profesionalais.

tags: #sankabos #nuorinimas #su #stabdziais