Žinomas aktorius Giedrius Savickas (tikriausiai turėtas omenyje Giedrius Savickas, o ne Robertas Savickas, kaip nurodyta temos pavadinime) portalo LRT.lt teigimu, keista, kai žmogus sureikšmina automobilio markę, o beveik nesirūpina savo sveikata. Jam tai nėra labai reikšmingas dalykas - gerai, kad yra, bet nieko tokio, jei ir nebūtų. Aktorius sako, kad išsisuktų be automobilio ir turi seną, 1988 metų mašiną, su kuria važiuoja. Nors kartais reikia kažkur nuvažiuoti, jis taip pat vyksta autobusu ir dviračiu.
Automobilio svarba visuomenėje
Savickui labai keista, kad automobilis yra labai svarbus, ypač Lietuvos visuomenei. Jis pastebi, kad pas mus visi mėgsta Dakarą, o visokios „Discovery“ laidos rodo labai daug apie automobilius, nes Rytų Europoje tai yra vienas svarbiausių dalykų. Aktoriui atrodo, kad yra likęs mentalitetas, tačiau jis nieko neturi prieš žmones, kurie turi gerus automobilius. Jeigu žmogus turi galimybę pirkti naują automobilį, tai yra puiku, nes nauji automobiliai, tokie kaip „Porsche“ ir „Audi“, jam patinka. Jis pats turėtų pinigų irgi nusipirktų naują automobilį, tačiau pabrėžia, kad gyventi tik dėl automobilio ir nieko sau neleisti - ne jam.
Aktorius teigia, kad jam didelė prabanga dabar yra važiuoti su viešuoju transportu ar dviračiu, nes tave veža ir viskas vyksta greitai. Jis netgi skaičiavo, kad su autobusu kartais būna net dvigubai greičiau, ypač dėl A linijos ir Olandų žiedo kamščio nuo jo namų. Savickas mano, kad būtų faina, jeigu mieste, ypač senamiestyje, būtų kuo mažiau automobilių. Jis netgi uždraustų senamiestyje važiuoti automobiliams, nes, jo nuomone, ten galima nueiti pėsčiomis.
RYGOJ MES JAU BUVOM su Giedriumi Savicku: apie negyvenimą kartu iki santuokos ir melą šalia
Santykinis požiūris į prabangą ir keliones
Savickas negali suprasti žmonių logikos, kad prekybos centre reikia privažiuoti kuo arčiau. Jis siūlo paeiti truputį, o ne ieškoti, laukti ir sukinėtis prie prekybos centro durų, kai gale pilna vietos, kur skirtumas yra vos 30 metrų.
Apie keliones jis sako: „Pasižiūrėkite, užsienyje paprastesnės mašinos. Gal aš irgi šneku iš pavydo, nežinau.“
Giedriaus Savicko vairavimo patirtis ir avarijos
Vairuotojo teises Giedrius Savickas išsilaikė 2008 metais, būdamas 28-erių. Pirmą kartą neišlaikė, bet antrąjį kartą pavyko. Gyvendamas senamiestyje, jam niekada nereikėjo mašinos. Jis išnaudodavo draugus, kurie veža, nes smagu, kai veža ir parveža, išvažiuoji į gamtą, gali išgerti ir tave parveš. Jis lygina tai su jachta - jeigu buriuoji, gerai, kad draugai turi, o ne savo laužyti. Mašiną, jo teigimu, reikia prižiūrėti - pilti tepalų, o benzinas dabar brangus.
Avarijos ir kiti įvykiai kelyje
Aktorius yra turėjęs avarijų. Vieną kartą išėjo į kiemą, mąstydamas: „O, sekmadienis, nė vienos mašinos.“ Važiuodamas atbulas, atsitrenkė į vieną automobilį. Kitą kartą, jam būnant stovėjimo aikštelėje, įvažiavo moteris. Jis išlipo, pasakė, kad įvažiavo, o ji, pažiūrėjusi, pripažino: „Tikrai? O, tikrai.“ Savickas susiėmė už galvos ir sakė kviesti greitąją, manydamas, kad susitrenkė smegenis, ir parpuolė. Paklaustas, kas nutiko, jis atsakė, kad jam yra įvažiavęs ir neįgalusis, kuris išlipo, bet jam buvo liepta važiuoti namo. Aktorius pastebi, kad yra žmonių, kurie visą dieną stebi per langą, dantų nesusitvarko, bet mašina blizgės.
Už greičio viršijimą jam pasitaiko baudų, bet jos būna apie 10 eurų. Jis neseniai išsilaikė motorolerio teises, tą B1 kategoriją, kuri neseniai buvo leista. Su savo mašina jis nelabai gali viršyti greičio, nes nėra chuliganas ir rodo posūkius. Giedrius Savickas nekenčia žmonių, kurie nerodo posūkių ir pastebi, kad Lietuvoje žmonės dažnai jų nerodo. Jis, net važiuodamas vienas naktį tuščiame greitkelyje, vis tiek rodo posūkį.
RYGOJ MES JAU BUVOM su Giedriumi Savicku: apie negyvenimą kartu iki santuokos ir melą šalia
Eismo kultūra ir supratimas
Aktorius prisimena, kad Norvegijoje žmonės praleidžia išsukančius, kad iš namų greičiau išvažiuotų. Anot jo, vairuotojui gal reikia pristabdyti vos 0,1 sekundės, o kai žmogus lekia, pypina, tai yra „pravalas“. Kartą jis rodė vairuotojui įsijungti šviesas, o šis pralėkė, nė posūkio nerodė per šviesoforą, sustojo prieš jį ir išlipo. Savickas jam pasakė: „Pone, jūs neįsijungėte šviesų, juk suaugę žmonės, galima šiek tiek pristabdyti.“ Jis supranta, kad žmogus nori išvažiuoti, o eismas yra sunkus, ir mano, kad be taisyklių turi būti ir bendras supratimas.
Būdamas Pekine gal vienuolika kartų, Savickas pastebėjo, kad ten nėra kamščių, nes visi važiuoja 50 km/val., niekas nevažiuoja 60 km/val. ar net 55 km/val. Visi supranta, kad kitaip bus kamštis. Jis stebisi, kodėl norint rikiuotis, iš galo spaudžia ir pypina. Aktorius mano, kad reikia įleisti, nes tai yra geriau, nei sustoti ir leisti rikiuotis, kai tavęs neįleidžia, o tada stabdai visą kamštį.
Saugumas kelyje ir asmeniniai įpročiai
Pasitaiko situacijų, kai Giedrių Savicką sustabdo reide. Joninių metu jam teko pūsti į alkotesterį, ir rezultatas buvo 0,00 promilės. Jis pastebi, kad kai policija stabdo, atrodo, kad kažką padarei. Anksčiau buvo gėda važiuoti su saugos diržais, o dabar neužsisegęs diržo negali važiuoti. Jis prisimena, kad tie, kurie važiuodavo dviračiu su šalmu, anksčiau sulaukdavo klausimo: „O kam?“
Kartais aktoriui smagu pamąstyti. Pasitaiko, kad mėnesį išvis nejungia radijo, nenori. Jis nemėgsta ir važiuodamas dviračiu klausytis muzikos, nes jam tai labai trukdo, jis nesiorientuoja. Muzikos jis klausosi vakare ir sako, kad jos reikia klausytis 100 procentų. Savickas nesupranta žmonių, kurie išvažiuoja į gamtą ir klausosi muzikos, ar tų, kurie ateina į pliažą su muzika, ir siūlo juos bausti labai didele bauda. Jo nuomone, norisi pasiklausyti jūros ošimo, o ne kolonėlės grojimo.