Naudoto automobilio pirkimas neretai prilygsta loterijai, tačiau sėkmingą bilietą pirkėjas gali ištraukti vadovaudamasis ne sėkme, bet žiniomis. Visgi, tai dar negarantuoja, jog nusipirktas naudotas automobilis nesukels rūpesčių. Dažnai pardavėjai linkę stebinti išradingumu slepiant transporto priemonės defektus, galinčius pavirsti rimtu remontu, nemenkomis išlaidomis ar netgi rizika saugumui. Specialistai atkreipia dėmesį į svarbiausius perkamo naudoto automobilio patikros aspektus, pridurdami, jog jį įsigijus svarbu pasirūpinti ir perregistravimu, ir privalomuoju draudimu.
Finansinių galimybių įvertinimas ir poreikių nustatymas
Bet kurio didesnio pirkinio įsigijimas paprastai prasideda nuo savo finansinių galimybių įvertinimo. Pirmas dalykas, kurį rekomenduojama padaryti, ruošiantis pirkti naudotą automobilį, - nustatyti sumą, kurią galite tam skirti, ir nuspręsti, kokiu būdu automobilį įsigysite - iš savo lėšų, imsite paskolą ar pasirašysite lizingo sutartį ir įkeisite automobilį lizingo bendrovei. Paprastai automobilių paskolos suma svyruoja nuo 1 tūkst. iki 20 tūkst. eurų, tačiau vidurkis šiuo metu siekia apie 4 tūkst. eurų.
Specialistai pažymi, kad renkantis automobilio markę ir modelį, reikia gerai įvertinti savo poreikius. O tai padaryti galima atsižvelgus į tai, kur bus važinėjama dažniau - mieste ar užmiestyje, ar planuojama vykti į tolimas keliones, ar automobilio reikia visai šeimai. Jei planuojama daug važinėti judriomis miesto gatvėmis, verta pasvarstyti apie kompaktiškesnį, ekonomiškesnį automobilį, o tolimoms kelionėms ar važinėjant ne vienam, daugeliu atvejų labiau tiktų erdvesnė transporto priemonė.
Dažnos pirkėjų klaidos ir kaip jų išvengti
Naudoti automobiliai Lietuvoje išlieka populiarūs: vos išvažiavus iš salono, naujo automobilio vertė gali kristi trečdaliu, todėl naudotas variantas atrodo racionalus pasirinkimas. Vis dėlto kartu kyla ir rizikos - paslėptos avarijos, „numušta“ rida ar defektai, išlendantys tik po pirkimo. Kasmet Lietuvoje parduodama apie 10-15 tūkst. automobilių su paslėptais trūkumais. Žemiau apžvelgiamos dažniausios klaidos, kurias daro lietuviai pirkdami naudotą automobilį, ir patariama, kaip jų išvengti.
1. Pasikliovimas vien pardavėjo pažadais
Tai viena dažniausių klaidų, ypač kai automobilis atrodo tvarkingas, o pardavėjas kalba užtikrintai. Daugeliui pirkėjų vis dar atrodo, kad „jei žmogus malonus - vadinasi, ir automobilis geras“. Tačiau būtent čia slypi didžiausia rizika - pernelyg pasitikint žodžiais, o ne faktais. Dažnai pardavėjai nutyli, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, remontuotas ne autorizuotame servise ar ilgai stovėjo be priežiūros. Tokie „smulkūs“ niuansai išlenda tik po kurio laiko, kai pradeda gesti variklis, atsiranda elektronikos klaidų ar rūdžių židiniai.
- Kaip to išvengti? Nepasitikėkite vien pasakojimais apie „puikiai prižiūrėtą automobilį“. Prašykite serviso istorijos, sąskaitų už remontus, techninės apžiūros dokumentų. Jei jų nėra, vadinasi, automobilio praeitis nėra jau tokia skaidri. Patikimas pardavėjas neturės ko slėpti - jis pateiks viską atvirai. O jei pradeda vengti klausimų ar siūlo „nesigilinti į smulkmenas“ - tai aiškus signalas, kad geriau ieškoti kito varianto.
2. Neatlikta arba netinkamai atlikta apžiūra
Dar viena dažna klaida - automobilis perkamas jį apžiūrėjus tik iš nuotraukų ar „draugo, kuris išmano“. Pirkėjai pasitiki pirmu įspūdžiu arba pardavėjo žodžiais, o apžiūrą atlieka tamsoje, kieme ar net lietui lyjant. Tokiomis sąlygomis lengva nepastebėti kėbulo defektų, dažų skirtumų, korozijos ar neprofesionaliai atliktų remonto darbų. Dar dažniau transporto priemonė iš viso nepatikrinama autoservise. Išoriškai tvarkingas modelis gali slėpti rimtus gedimus: alyvos pratekėjimus, pavarų dėžės nesklandumus, uždažytą koroziją ar elektronikos klaidas. Visa tai gali pavirsti brangiai kainuojančiais remontais jau po kelių savaičių nuo pirkimo.
- Kaip to išvengti? Automobilį visada apžiūrėkite dienos metu - natūrali šviesa padeda pamatyti visus paviršiaus nelygumus ir spalvos neatitikimus. Atvykite bent pusvalandžiu anksčiau, kad galėtumėte įvertinti transporto priemonę dar „šaltą“, nes taip galėsite pastebėti, kaip ji užsiveda ir ar nėra neįprastų garsų. Ir svarbiausia - visada nuvarykite automobilį į nepriklausomą, jūsų pasirinktą autoservisą. Profesionalūs meistrai patikrins ne tik matomus, bet ir paslėptus trūkumus bei padės įvertinti realią automobilio techninę būklę, galimų trūkumų šalinimo išlaidas.
APŽIŪRĖKITE LYG PROFESIONALAS! GERIAUSIAS BŪDAS PATIKRINTI NAUDOTĄ AUTOMOBILĮ
3. Pinigų (dalies) sumokėjimas neapžiūrėjus transporto priemonės gyvai
Perkant naudotą automobilį, vienas iš pavojingiausių momentų - sumokėti pinigus dar neapžiūrėjus transporto priemonės. Sukčiai dažnai kuria skubos įspūdį („rezervuosime šiandien“, „daugelis domisi, paskubėkite“) ir prašo avanso ar net visos sumos pervedimo. Toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus, nes neva rezervuosite transporto priemonę, tačiau rizikuojama ne tik permokėti, kadangi automobilis gali pasirodyti visai kitoks nei skelbime arba jo apskritai nebūti. Dažniausiai tokios situacijos paaiškėja vėliau, kai pardavėjas dingsta ar atsisako pateikti dokumentus, o pinigų susigrąžinti beveik neįmanoma. Tokios „avanso“ schemos plačiai paplitusios internete ir išlieka viena dažniausių apgavysčių naudotų automobilių rinkoje.
- Kaip to išvengti? Visada reikalaukite susitikti su automobilio pardavėju apžiūrai gyvai. Jokio avanso nerizikuokite pervedinėti anksčiau, kol pats automobilis neapžiūrėtas ir nepasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Jei pardavėjas spaudžia greitai priimti sprendimą, dairykitės kito varianto.
4. Suklastota rida
Tyrimai rodo, kad apie 7-8 proc. Lietuvoje parduodamų automobilių turi suklastotą ridą, o tai gali dirbtinai padidinti jų vertę net ketvirtadaliu. Kai kurių markių, pavyzdžiui, „Opel“, atvejais šis rodiklis siekia daugiau nei 14 proc. Neteisinga rida reiškia ne tik permokėjimą - tokie automobiliai dažnai greitai pareikalauja brangaus remonto. Anot automobilio istorijų tikrintojų, Lietuvoje odometro klastočių vidurkis siekia net 71,509 km. Tiek, dažniausiai, rida mūsų šalyje atsukama, siekiant sukurti gerokai mažiau susidėvėjusios transporto priemonės įspūdį. Tokia klastotė užtikrina, jog bus nepasiekta lietuviams psichologiškai reikšminga 200 tūkst. km pravažiavimo riba.
Įmonės „Autobroliai“ vadovas Eimantas Jazokas pabrėžia - pirmasis ir pats svarbiausias naudoto automobilio patikros žingsnis yra pasidomėjimas transporto priemonės istorija. Šią informaciją galima įsigyti vos už keliolika eurų internete. Ją teikia įmonės, turinčios prieigą prie pasaulinio automobilių istorijų registro ir sudarančios transporto priemonių istorijos ataskaitas. Įvedus VIN (angl. „vehicle identification number“) - unikalų 17 simbolių rinkinį, kurį gamintojas priskiria kiekvienai gamyklą paliekančiai transporto priemonei - iškart aišku: verta susitikti su pardavėju ar ne. Kartais visos minėtos informacijos internete nerandama, todėl patartina kreiptis į oficialų automobilio prekės ženklo atstovą ir pateikti kėbulo numerį. Kadangi jis turi prieigą prie duomenų bazių, gali matyti, kada ir kokie buvo atlikti transporto priemonės remonto darbai.
- Kaip to išvengti? Nepasitikėkite vien pardavėjo pasakojimais. Patikrinkite automobilio istoriją „Regitros“ ar techninės apžiūros duomenų bazėse - jose matyti, kaip kito rida per laiką. Jei rodmenys nelogiški ar trūksta įrašų, tai aiškus signalas būti atsargiems. Taip pat apžiūrėkite ir saloną: nusitrynęs vairas, pavarų svirtis ar įdubusios sėdynės gali išduoti net daugiau nei spidometras.
5. Sutarties sąlygų neįvertinimas
Kai automobilis jau patinka ir kaina atrodo tinkama, daugelis pirkėjų atsipalaiduoja - pasirašo sutartį jos neišanalizavę arba sutinka su dokumentu, kuriame nurodyta mažesnė kaina nei faktiškai sumokėta. Iš pažiūros tai smulkmena, tačiau vėliau, išryškėjus defektams, tampa rimta problema - tokia sutartis apsunkina įrodymų pateikimą ir pinigų susigrąžinimą. Neretai dokumentuose išvis nenurodomi automobilio trūkumai, nors pagal įstatymą pardavėjas privalo tai padaryti. Sumažinta kaina ar neaiškios sąlygos - aiškus signalas, kad sandoris gali būti neskaidrus.
- Kaip to išvengti? Atidžiai skaitykite, ką pasirašote. Prieš sandorį atsispausdinkite automobilio skelbimą ir paprašykite, kad pardavėjas ant jo pasirašytų - taip patvirtinsite, kad informacija teisinga. Sutartyje turi būti nurodyti visi trūkumai ir reali, rinką atitinkanti kaina.
6. Vadovavimasis emocijomis
Automobilio pirkimas dažnai tampa emociniu sprendimu. Kai randamas „tas“ modelis, o pardavėjas tikina, kad „rytoj jau bus parduotas“, racionalumas greitai išgaruoja. Pirkėjas nebesigilina į istoriją, neįvertina realios būklės ir pasiduoda jausmui, nes patiko spalva, sėdynės ar tiesiog norisi greitai turėti. Be to, pardavėjai neretai tuo naudojasi - automobilis išplautas, išblizgintas, kvepia salone, tad susidaro įspūdis, kad viskas gerai. Tačiau po kelių savaičių gali paaiškėti, kad po blizgesiu slepiasi rūdys, o po „švaraus“ variklio dangčiu - brangus remontas. Dar kitas atvejis, kai žmogus, ieškojęs automobilio šeimai, nusiperka dailų, bet mažą miesto hečbeką. Netrukus paaiškėja, kad vaikų kėdutės netelpa, o bagažinė per maža net savaitgalio kelionei.
„Pirkėjai neretai vadovaujasi emocijomis - perka ne tai, ko iš tiesų reikia, o tai, kas patraukė akį. Vėliau paaiškėja, kad automobilis netinkamas kasdieniam naudojimui, o kaina tebuvo pradinis įnašas į daug didesnes išlaidas“, - sako naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas. Pasak jo, renkantis automobilį svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus signalus, kurie turėtų įjungti atsargumo režimą. Vienas jų - skubėjimo jausmas, kai kyla mintis, kad jeigu nepirksite dabar, tą padarys kažkas kitas. Įtarimą turėtų kelti ir tai, jei automobilio savininkas neturi serviso istorijos arba atsisako leisti atlikti nepriklausomą patikrą.
- Kaip to išvengti? Aiškiai įsivardykite, kokius poreikius automobilis turi atitikti - ar jis reikalingas kasdienėms kelionėms, ar šeimos išvykoms. Susirašykite kriterijus - metai, rida, kaina, degalų tipas, kt. Palyginkite kelis variantus ir nepasiduokite impulsui, kurį sukuria blizgesys ar malonus kvapas salone. Automobilis turi tikti jūsų gyvenimui, o ne tik akiai.
7. Nepatikrinti dokumentai ir techninė apžiūra
Kartais automobilis atrodo idealus - blizga, kvepia, o kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa. Tokiais atvejais pirkėjai dažnai praleidžia vieną svarbiausių žingsnių - dokumentų patikrą ir neįsitikina, ar automobilis nėra buvęs taksi, nuomotas, įkeistas bankui ar turi galiojančią techninę apžiūrą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo formalumas, tačiau vėliau gali paaiškėti, kad automobilio neįmanoma perregistruoti ar yra paslėptų finansinių įsipareigojimų.
- Kaip to išvengti? Prieš pasirašydami sutartį, patikrinkite registracijos liudijimą, techninės apžiūros galiojimą ir ar automobilis turi SDK kodą - be jo perregistravimas negalimas. Visa tai lengvai padarysite per „Regitros“ sistemas. Jei pardavėjas vengia rodyti dokumentus ar žada „atvežti vėliau“, tai aiškus signalas sustoti.
Automobilio patikra autoservise: kėbulo, variklio ir pavarų dėžės apžiūra
Išsiaiškinus automobilio istoriją, E. Jazokas pataria norimą įsigyti transporto priemonę vežti į autoservisą. Tačiau pardavėjui nesutikus to daryti, pašnekovas ragina gerokai pasvarstyti, ar sandoriui ryžtis verta. „Autoservise galima nustatyti, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, kokia žala jam padaryta, kaip atliktas remontas. Specialistai storio matuokliu patikrina visas kėbulo dalis ir vos per 10 minučių pateikia ataskaitą. Joje - informacija, kokios detalės dažytos, nustatomas dažų sluoksnio storis. Iš šių duomenų galima spręsti - automobilis buvo tik įbrėžtas ar rimtai apgadintas. Nustačius pažeistas dalis, jos tikrinamos nuodugniau. Tuomet pasimato visas pardavėjų išradingumas. Neretai automobilyje trūksta dalių, jis būna remontuotas nekokybiškai, nesivadovaujant technologiniais transporto priemonės gamybos reikalavimais“, - patirtimi dalinasi E. Jazokas.
Tokia pardavėjų apgaulė, pasak specialisto, gali baigtis tragiškai. Pavyzdžiui, važiuojant didesniu greičiu, atsiskyrusios detalės apgadintų kitas transporto priemones. Be to, įvykus avarijai, automobilis gali deformuotis netinkamai, pažeidimai bus didesni, deformavimasis - gilesnis ir stipresnis. „Esame tikrinę transporto priemonę, kurioje trūko balkio. Automobilio buferis - tvarkingas, bet rėmo, sulaikančio visą smūgį per avariją, nėra. Taip, įvykus eismo įvykiui, variklis tiesiog atsidurs salone. Tik kėbulą galima patikrinti, tačiau į variklį neįlįsi, jis gali sugesti ir po mėnesio. Todėl praktika rodo: per 15 veiklos metų nepatarėme pirkti nė vieno mums atvežto patikrinti automobilio“, - liūdna statistika dalinasi E. Jazokas.
Variklio ir pavarų dėžės ypatumai
„Melga“ Kauno servisų direktorius Ginas Maksevičius teigia, kad tipiniai gedimai dažniausiai priklauso nuo amžiaus, ridos ir eksploatacijos. Ir, deja, daugumos markių automobiliai tokių tipinių problemų turi. Net dėl kokybės išgirtos „Toyota“ savininkai dažnai skundžiasi dyzelinės pirmos kartos „Auris“ vairo stiprintuvo elektronikos gedimais, vairo kolonėlės patikimumu, vėlesnių nei 2002 metų „Lexus“ arba „Volvo“ vairuotojai - automatine greičių dėže ir panašiai. Jo patarimas - įsigijus naudotą transporto priemonę, pasikeisti variklio ir pavarų dėžės tepalus.
„Tepalus ypač aktualu pakeisti automobiliams su automatine pavarų dėže. Taip pat rekomenduojama pakeisti paskirstymo dirželius, o, pavyzdžiui, BMW markės 2 litrų dyzelinio variklio modeliams - net ir grandines, kurios gali nutrūkti bet kada, viršijus 200 tūkst. km ridą.“
Evelina Burštein, „Autopretenzija“ komunikacijos vadovė, teigia, kad tarp dažniausių defektų, be ridos klastojimo, yra variklio ir pavarų dėžės problemos. Anot jos, dažniausiai į įmonę kreipiasi žmonės, kurie buvo atkalbėti nuo automobilio patikros. Taip pat joks pardavėjas neleis ardyti ir tikrinti saugos sistemų, kuri taip pat gali būti sugadinta.
„Netinkama variklio priežiūra, nekokybiškų detalių naudojimas ar nekokybiškas remontas - tokias ydas turintys automobiliai gali būti parduodami kaip tvarkingi. Vizualiai trūkumai nėra matomi, tačiau po 50 ar 100 kilometrų variklis pradeda dirbti nesklandžiai arba tiesiog užgęsta. Slėpdami pavarų dėžės defektus pardavėjai neretai pripila įvairių priedų, kurie trumpam duoda gerą rezultatą, tačiau vėliau pradeda lįsti įvairios problemos.“
Elektronikos ir saugumo sistemų svarba
Kai kurie trūkumai gali būti nejuntami iki avarinės situacijos. Tačiau naujesni automobiliai turi daugybę sensorių ir jutiklių, todėl net nežymus automobilio sutrenkimas gali išvesti iš rikiuotės saugumo sistemas. „Mechanizmų, kurie reikalingi automobilio judėjimui, būklė daugiau ar mažiau yra juntama arba pastebima. Sutrikus variklio darbui kone iš karto pajusime, kad kažkas negerai, ir kreipsimės į servisą. Tačiau jei yra pažeistos saugumo sistemos, neveikia arba nėra gamintojo numatytų saugos oro pagalvių - nelaimės atveju šie trūkumai gali lemti skaudžias pasekmes. Todėl nesvarbu, kur radote skelbimą apie automobilį - socialiniuose tinkluose, automobilių turguje ar specializuotame portale, - pirkėjus raginu tikrinti dominantį automobilį“, - pataria skelbimų portalo „Autogidas.lt“ vadovas E. Narbuntovičius.
Draudimas ir perregistravimas: teisiniai aspektai
Nuodugni patikra - tik pusė darbo. Tai pabrėžiantis draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius sako: įsigydamas automobilį, pirkėjas privalo įsitikinti, jog jis bus perregistruotas. Tuomet naujajam savininkui būtina pasirūpinti privalomuoju draudimu.
„Pardavėjas pastarąjį gali perrašyti pirkėjui arba nutraukti sutartį su draudiku. Tada ji nebegalioja, o, tokiu atveju, automobilis tampa neapdraustas ir praranda galimybę dalyvauti eisme. Iki tol, kol naujasis savininkas transporto priemonės neapdraudžia savo vardu. Visgi įsigijus pirkinį su privalomuoju draudimu, pirkėjas per 15 dienų turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje automobilis draustas. Taip įvertinama jo rizika ir perrašoma sutartis“, - teigia R. Pocius.
Draudimo apgavystės
Draudiko atstovas atkreipia dėmesį, jog draudimo sutarties perleidimas naujajam savininkui yra ypač svarbus, kadangi dėl jo nesutarus iki galo, galimi nesklandumai. Todėl pirkėjui R. Pocius pataria išsiaiškinti - automobilis parduodamas su draudimu ar be. Šį punktą pašnekovas netgi pataria įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį.
„Priešingu atveju, naujajam savininkui vėliau gali kilti nemalonumų. Pasitaiko atvejų, kai šis klausimas neaptariamas, o draudimo polisas yra automobilyje. Tada pirkėjas bando persirašyti draudimą savo vardu, kai pardavėjas po sandorio kreipiasi į draudiką dėl sutarties nutraukimo. Būna ir taip, jog senasis savininkas atiduoda draudimo polisą naujajam, o pats kreipiasi dėl sutarties nutraukimo. Tada pirkėjas apgaunamas“, - tikina R. Pocius.
Pašnekovas primena ir tinkamo draudimo sutarties procedūrų sutvarkymo svarbą tuomet, kai sutariama draudimą „paskolinti“ naujajam savininkui parvažiuoti namo ir per tokią kelionę padaromas eismo įvykis. „Mitas, jog šioje situacijoje atsakomybė už sukeltą nelaimę tenka buvusiam automobilio savininkui. Jei transporto priemonė perregistruojama pirkėjo vardu, pardavėjui tokiu atveju jokios sankcijos negresia. Būtent todėl, sutarus dėl sandorio, viską kuo greičiau reikėtų įforminti „Regitroje“ ir taip išvengti papildomų rūpesčių“, - reziumuoja R. Pocius.
Ridos atsukimo pasekmės draudimo išmokoms
„Ridos atsukimas - problema, kurią draudikai liudija praktiškai. Kai kuriais atvejais, kai sprendžiama dėl draudimo išmokos įvykus žalai, specialistas be kitų duomenų gali patikrinti ir automobilio ridą bei jos kitimo istoriją. Vis dar pasitaiko atvejų, kai fiksuojame net ir gana ženklus neatitikimus. Tai gali lemti mažesnes išmokas žmonėms, dažnai manantiems, kad įsigijo automobilį su mažesne rida ir nenutuokiantiems apie realią situaciją“, - pranešime žiniasklaidai nurodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Eksperto teigimu, nors gali atrodyti, kad tai tėra formalumas, iš tiesų atsukta rida - rimtas trūkumas, galintis lemti realius nuostolius tuo atveju, jei automobilis patektų į didelę avariją ir būtų nepataisomai sugadintas. „Jeigu eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio remonto kaštai yra didesni nei 75 proc. rinkos vertės, laikoma, kad jį remontuoti netikslinga, o žalos atlyginimas apskaičiuojamas pagal rinkos vertės ir automobilio liekanų vertės skirtumus. Automobilio rida turi įtakos būtent skaičiuojant rinkos vertę. Tai, kiek kilometrų yra nuvažiavęs automobilis, gali lemti 10-15 proc. jo vertės. Taigi, jei rida buvo atsukta, žmogus gaus atitinkamai mažesnę išmoką, nors pats už šį automobilį bus sumokėjęs daugiau, - įspėja draudimo ekspertas. - Todėl tikimės, kad naujoji tvarka išgyvendins šią ydingą praktiką, dėl kurios žmonės, ir taip atsidūrę sudėtingoje situacijoje, patiria realių nuostolių.“
Dažniausi naudotų automobilių trūkumai ir teisinė apsauga
Advokatė Agnija Frejerė pabrėžia, kad pagal Civilinio kodekso 6.333 str., pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka sutarties sąlygas, t. y. turi būti tinkami naudoti pagal paskirtį. Jeigu automobilio defektai atsirado vėliau, tai laikoma paslėptais daikto trūkumais/defektais. Dažniausiai slepiami defektai, pasak E. Burštein, yra variklio ir pavarų dėžės. „Autopretenzija“ komunikacijos vadovė pažymi, kad pastaruoju metu vis daugiau pirkėjų kreipiasi dėl pagalbos taikiai susitarti su pardavėju. Jei pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta kitaip, tai garantija pirkiniui galioja pagal įstatymą - 2 metus nuo jos įsigijimo. Tačiau tendencija tokia, kad jei automobilyje yra paslėpti defektai, jie į dienos šviesą išlenda labai greitai.
Kuo didesnė užsienyje parduodamo automobilio rida - tuo jis pigesnis. Kuo mažesnę ridą parodai parduodamas automobilį Lietuvoje - tuo didesnę sumą gali susižerti į savo kišenę. Tokiu principu, pasak UAB „Longo LT“ vadovo P. Valiukėno, iki šiol vadovaujasi kai kurie pavieniai pardavėjai. „Galima paskaičiuoti, jog toks sukčiavimas nesąžiningiems pardavėjams atneša papildomus 15-20 proc. uždarbio, jei ne daugiau. Apskritai dažnas pirkėjas vis dar vengia didelės ridos, todėl šiuo atveju mes kalbame ne tik apie kainą, bet ir apie transporto priemonės likvidumą“, - tvirtina specialistas.