Reguliuojamas eismas ir kelio ženklai Lietuvoje

Kelio ženklai Lietuvoje atlieka itin svarbią funkciją užtikrinant saugų ir tvarkingą transporto priemonių judėjimą, taip pat informuojant eismo dalyvius apie įvairias situacijas keliuose. Šios grafinės piktogramos yra reglamentuotos Vienos konvencijos dėl kelių eismo ir Vienos konvencijos dėl kelio ženklų ir signalų. Lietuvos kelio ženklai patvirtinti pagal įstatymą 2002 m. gruodžio 11 d. Istorija rodo, kad pirmieji kelio ženklai Lietuvoje atsirado 1930 m. spalio 1 d., kuomet Respublikos Prezidentas Antanas Smetona pasirašė 1926 m. Tarptautinę automobilių eismo konvenciją. Po 1940 m. Sovietų Sąjungos okupacijos ir aneksijos, Lietuvoje buvo priimtos sovietinės kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai, kurie Sovietų Sąjungoje galiojo nuo 1936 m. 1980 m. sausio 1 d. Sovietų Sąjungoje, įskaitant ir dabartinės Lietuvos teritoriją, buvo patvirtintas standartas GOST 10807-78. Po 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, įsigaliojo nauji teisės aktai ir ženklai.

Eismo reguliavimo priemonės

Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti ar reguliuoti šios priemonės:

• Kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede.
• Kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede.
• Kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede.
• Šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose teisės aktuose.

Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, visada reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi būtent jais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę prieš šviesoforo signalus, kelio ženklus, kelio ženklinimą bei kitus Taisyklių reikalavimus.

Bendrieji eismo dalyvių įsipareigojimai

Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, taip pat jų lydimoms transporto priemonėms.

Vairuotojų atsakomybė ir reikalavimai

Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems tam teisės, taip pat neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Draudžiama duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti minėtų veiksnių arba neturi teisės vairuoti tos transporto priemonės.

Taip pat draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę, neatitinkančią techninių reikalavimų. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra privalomos priemonės (pirmoji pagalba, priešgaisrinė sauga, avarinio sustojimo vietos ženklinimas ir kt.). Kelionės metu būtina stebėti transporto priemonės techninę būklę.

Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairuotojas privalo turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti:

• Galiojantį vairuotojo pažymėjimą arba dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas ar karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis.
• Transporto priemonės registravimo dokumentus.
• Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus.
• M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą.
• Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).
• Kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kai vairuotojui neprivaloma turėti dokumentų su savimi).

Taip pat vairuotojas privalo leisti patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti naudojamų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui dokumentus vairuotojas privalo paduoti neišlipdamas iš transporto priemonės.

Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui užtikrinti kelionės metu.

Transporto priemonės vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, kai transporto priemonė dalyvauja viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi). Leidžiama naudoti mobiliojo ryšio priemones naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą.

Važiuojamoji dalis ir jos naudotojai

Pėstieji

Pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse). Ten, kur jų nėra, - kelkraščiu.

Organizuotai pėsčiųjų grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys, vilkintys ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.

Organizuotą pėsčiųjų grupę, sudarytą iš vaikų iki 16 metų ir lydimą ne mažiau kaip 2 lydinčių asmenų, vesti leidžiama tik šaligatviu, pėsčiųjų taku arba pėsčiųjų ir dviračių taku (pėstiesiems skirta puse), o kur jų nėra - ir kelkraščiu. Tai galima daryti tik šviesiuoju paros metu, kai matomumas geras, ne daugiau kaip 2 eilėmis prieš transporto priemonių judėjimo kryptį (kai tai saugu). Lydintys asmenys turi eiti kolonos priekyje ir gale ir vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.

Pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį žibintą, matomą kitiems eismo dalyviams, arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prisisegę prie drabužių atšvaitą, matomą kitiems eismo dalyviams.

Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis. Kur jų nėra, - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti pėsčiųjų perėjos ribų. Kai matomumo zonoje nėra pėsčiųjų perėjos ar sankryžos, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu.

Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.

Dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai

Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.

Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik su tvarkingu stabdžiu ir garso signalu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas; dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.

Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis. Kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejius, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto.

Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims - tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.

Važiuoti leidžiama tik su tvarkingu stabdžiu ir garso signalu, baltos šviesos žibintu priekyje ir raudonos šviesos žibintu gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).

Važiuoti elektrine mikrojudumo priemone leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto.

Kelio ženklai ir jų reikšmė

Kelio ženklai skirstomi į grupes pagal savo paskirtį ir formą.

Įspėjamieji kelio ženklai

Įspėjamaisiais kelio ženklais (pvz., Nr. 101-137, 150, 151) žymimas pavojingas kelio ruožas. Gyvenvietėje jis prasideda už 50-100 m, o ne gyvenvietėje - už 150-300 m nuo ženklo įrengimo vietos. Jeigu su įspėjamuoju ženklu naudojama papildoma lentelė „Atstumas iki objekto“, pavojingas ruožas prasideda nurodytu atstumu.

• Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais.
• Įspėjimas apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse.

Privalomojo sustojimo ir pirmumo ženklai

Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Jeigu yra papildoma lentelė Nr. 2, nurodanti pirmumo teisę, reikia vadovautis ja.

Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, - prieš kelio ženklą.

Draudžiamieji kelio ženklai

Draudžiamieji kelio ženklai (pvz., Nr. 332-335) nustato tam tikrus apribojimus. Jų draudimai galioja nuo ženklo iki kitų draudžiamųjų ženklų Nr. 332-335 arba nurodomųjų kelio ženklų.

• Draudžiama važiuoti motociklais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą.
• Draudžiama važiuoti mopedais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą.
• Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.
• Draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Šis draudimas negalioja transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele.
• Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru.
• Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas (kai kelio ženklai Nr. 330-1).
• Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks kelio ženklas (kai kelio ženklai Nr. 330-2).

Kai kurie kelio ženklai pažymi vietą, nuo kurios baigiasi kelio ženklų Nr. 330-1, 330-2 reikalavimai.

Privalomųjų nurodymų kelio ženklai

Privalomųjų nurodymų kelio ženklai nustato tam tikras eismo tvarkos taisykles.

• Leidžiama važiuoti tik tiesiai (ženklas Nr. 401). Kelio ženklas, pastatytas kelio ruožo pradžioje, galioja iki artimiausios sankryžos ir nedraudžia sukti į dešinę, kai norima įvažiuoti į šalia kelio esančias teritorijas. Kelio ženklas, pastatytas prieš sankryžą, galioja tik toje sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas.
• Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi (ženklas Nr. 402). Kelio ženklas galioja toje sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas.
• Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi ir apsisukti (ženklas Nr. 403). Kelio ženklas galioja toje sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas.
• Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis (ženklas Nr. 404). Kelio ženklas galioja toje sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas.
• Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti (ženklas Nr. 405). Kelio ženklas galioja toje sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas.
• Takas skirtas tik pėstiesiems (ženklas Nr. 420).
• Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiais (ženklas Nr. 421).

Informaciniai kelio ženklai

Informaciniai kelio ženklai suteikia papildomos informacijos apie kelią ar eismo tvarką.

• Eismo juostų skaičius ir kryptys (ženklas Nr. 507). Nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta.
• Eismo juosta maršrutiniam transportui (ženklas Nr. 523). Nurodo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas.
• Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui (ženklas Nr. 524). Kelias, kuriame maršrutinis transportas važiuoja specialiai skirta eismo juosta prieš transporto priemonių srautą.
• Stovėjimo vieta (ženklas Nr. 528). Transporto priemonių stovėjimo vieta.
• Stovėjimo ribotą laiką vieta (ženklas Nr. 529). Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta.
• Stovėjimo nurodytu laiku vieta (ženklas Nr. 530). Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku, išskyrus specialiu ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones.
• Rezervuota stovėjimo vieta (ženklas Nr. 531). Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais.
• Stovėjimo vieta ir maršrutinis transportas (ženklas Nr. 532). Stovėjimo vieta, prie kurios yra maršrutinio transporto stotelė.
• Pėsčiųjų perėja (ženklai Nr. 533, 534). Perėjimo per kelią vieta.
• Požeminė pėsčiųjų perėja (ženklai Nr. 535, 536).
• Pėsčiųjų perėja virš kelio (ženklai Nr. 537, 538).
• Rekomenduojamas greitis (ženklas Nr. 539). Greitis, kuriuo rekomenduojama važiuoti tame kelio ruože iki artimiausios sankryžos.
• Zona, kurioje draudžiama stovėti (ženklas Nr. 540). Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas - visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas.
• Stovėjimo zona (ženklas Nr. 541). Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo.
• Riboto greičio zona (ženklas Nr. 542). Visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta šiame ženkle.
• Tunelis (ženklas Nr. 546). Tunelyje draudžiama važiuoti atbulam, apsisukti, sustoti arba stovėti. Sustojus eismui, vairuotojas privalo išjungti variklį.
• Gyvenvietės pradžia (ženklas Nr. 550). Gyvenvietės, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Kelių eismo taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimai, pradžia.
• Gyvenvietės pabaiga (ženklas Nr. 551). Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Taisyklių reikalavimai.
• Gyvenamoji zona (ženklas Nr. 552). Už kelio ženklo esančioje teritorijoje galioja Taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose.
• Gyvenamosios zonos pabaiga (ženklas Nr. 553). Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenamosiose zonose nustatantys Taisyklių reikalavimai.
• Automobilių kelias (ženklas Nr. 555). Kelio, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka, pradžia.
• Automobilių kelio pabaiga (ženklas Nr. 556). Kelio, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka, pabaiga.

Specialiosios transporto priemonės ir eismo reguliavimas

Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai).

Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu. Taip pat kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu. Be to, kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) yra laikomas pagrindiniu kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu. Svarbu paminėti, kad šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu.

Naujovės greičio kontrolėje

Įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, „Via Lietuva“ pradėjo taikyti naują tvarką, pagal kurią prieš greičio matuoklius pastatomi kelio ženklai, nurodantys ten leistiną greitį. Prieš kiekvieną įrengtą ir eksploatuojamą greičio matuoklį - tiek momentinį, tiek vidutinio greičio - įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys leistiną greitį.

Ši tvarka vairuotojams leis aiškiau suprasti, koks leistinas greitis galioja ties greičio matavimo įrenginiais. Išankstinio informavimo principas, nurodant leistiną greitį prieš matuoklius, jau taikomas ir Latvijoje bei Estijoje. Latvijoje vairuotojai iš anksto informuojami apie momentinio ir vidutinio greičio matuoklius kartu nurodant ten leistiną greitį jau nuo 2019-ųjų. Įdiegus minėtus kelio ženklų derinius, pastebėtas fiksuoto greičio viršijimo ir eismo įvykių skaičiaus sumažėjimas.

Sudarant prioritetinį sąrašą vietų, kuriose bus įrengiamos greičio kontrolės priemonės, bus taikomi objektyvūs kriterijai - eismo įvykių tankis, skaičius, jų pasekmės, eismo intensyvumas, greičio apribojimai. Tai leis užtikrinti, kad greičio matuokliai būtų įrengiami ten, kur jų poveikis eismo saugumui būtų didžiausias.

Kelių ruožuose per gyvenvietes momentinių greičio matuoklių įrengimo vieta bus nustatoma individualiai, atsižvelgiant į eismo saugumo objektus - švietimo įstaigas, prekybos centrus, maldos namus, žaidimų aikšteles ir pan. Vidutinio greičio matuokliai bus diegiami kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus fiksuoti bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų mažiausiai du - dėl greičio viršijimo ar nepasirinkto saugaus greičio.

Naujoji greičio matavimo tvarka nėra skirta vien pažeidimams fiksuoti - jos tikslas yra realiai gerinti eismo saugumą. Įvertinus eismo įvykių statistiką, „Via Lietuva“ organizuos pirkimus ruožų pertvarkymo darbams, kurie bus vykdomi 2026 metais.

tags: #ribotas #greicio #kelio #zenklai