Vairavimas yra vienas intensyviausių kasdienių procesų, kurio metu mūsų smegenys apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Net 90 % visos informacijos, reikalingos saugiai valdyti automobilį, mus pasiekia per akis. Todėl regėjimo aštrumas, spalvų suvokimas, gylio pajautimas (stereopsija) bei periferinis matymas yra ne tik medicininiai rodikliai, bet ir esminiai saugaus eismo komponentai.
Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka
Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Šeimos gydytojas, nustatęs, kad pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti, tikrinimo netęsia, o duomenis įrašo į Asmens sveikatos istoriją.
Atlikus profilaktinį patikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a). Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Transporto priemonių grupės
- 1 grupė: AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijos.
- 2 grupė: C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobiliai, kurių masė >3500 kg) ir T (troleibusai).
Regėjimo reikalavimai vairuotojams
Lietuvoje galioja griežti standartai, nustatantys, koks turi būti regėjimo aštrumas. Svarbu pabrėžti, kad aštrumas vertinamas su korekcija (akiniais ar kontaktiniais lęšiais), jei ji reikalinga. Jei vairuotojui būtina regos korekcija, vairuotojo pažymėjime įrašomas specialus kodas (pvz., 01.01).
| Kategorija | Minimalus regėjimo aštrumas |
|---|---|
| 1 grupė | Ne mažesnis nei 0,5 kiekvienai akiai atskirai |
| 2 grupė | 0,8 geriau matančiai ir 0,1 blogiau matančiai akiai |
Regėjimo laukas (akiplotis)
Normalus regėjimo laukas leidžia vairuotojui pastebėti objektus šonuose. 1 grupės vairuotojų horizontalus regėjimo laukas turi būti ne mažesnis nei 120 laipsnių, o 2 grupės - ne mažesnis nei 160 laipsnių. Svarbu, kad nebūtų reikšmingų regėjimo lauko defektų.
Ligos, galinčios apriboti vairavimą
Tam tikros akių ligos gali lemti vairavimo apribojimus ar draudimą. Dažniausiai aptariamos būklės:
- Glaukoma: „vagia“ regėjimą iš kraštų (periferijos), todėl vairuotojas gali nepastebėti objekto iš šono.
- Katarakta: lęšiuko drumstumas, sukeliantis regėjimo sumažėjimą.
- Diabetinė retinopatija: tinklainės pažeidimas, galintis sukelti aklumą.
- Geltonosios dėmės degeneracija: pažeidžia centrinę tinklainės dalį.
- Akių raumenų paralyžius: sukelia dvejinimąsi akyse.
Reguliarios patikros ir vairuotojų sąmoningumas
Nors įstatymai numato privalomą patikrą keičiant vairuotojo pažymėjimą (kas 10 metų), gydytojai oftalmologai rekomenduoja regėjimą tikrintis kasmet. Reprezentatyvūs tyrimai rodo, kad beveik ketvirtadalis vairuotojų regą tikrinosi prieš 4-5 metus, o 8 % - prieš 6-10 metų ar seniau.
„Iš gydymo praktikos dažnai pasitaiko situacijų, kai vairuotojai nenešioja akinių, nors žino apie savo regėjimo sutrikimus. Tai - didelė rizika ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams“, - teigia gydytoja oftalmologė Miglė Jarutienė.
Praktinės rekomendacijos vairuotojų regos kokybei
- „20-20-20“ taisyklė: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į objektą už 6 metrų.
- Tinkama priežiūra: reguliariai valykite automobilio stiklus iš vidaus ir išorės.
- Specialios priemonės: naktiniam vairavimui rinkitės akinius su specialia danga nuo atspindžių; saulėtą dieną - poliarizuotus lęšius.
- Mityba: įtraukite į racioną produktus su omega-3 riebalų rūgštimis, liuteinu ir vitaminais A, C, E.
Jei nesutinkate su medicininės komisijos sprendimu dėl jūsų tinkamumo vairuoti, turite teisę per 5 darbo dienas apskųsti šį sprendimą sveikatos priežiūros įstaigos vadovui.
tags: #rega #tinkama #vairavimui