Kiekvienas atsakingas vairuotojas siekia, kad jo automobilis būtų techniškai tvarkingas. Tačiau, kaip rodo praktika, net ir nesant akivaizdžių gedimų, automobilis gali neatitikti techninių reikalavimų dėl netinkamų ratlankių. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios pasekmės kyla naudojant ratlankius, neatitinkančius gamintojo rekomendacijų, ir kaip užtikrinti jų tinkamą priežiūrą.
Techninės apžiūros reikalavimai ratlankiams ir padangoms
Techninės apžiūros metu, automobilio ratų dydis ir konstrukcija turi atitikti transporto priemonės gamintojo numatytus parametrus. Be to, ratų parametrai turi būti suderinti su ant rato sumontuotos padangos parametrais. Kontrolieriai griežtai laikosi šių reikalavimų ir neturi teisės jų interpretuoti laisvai.
Pavyzdys iš praktikos
Viena mergina, nuvairavusi savo „Honda Accord“ į techninę apžiūrą, susidūrė su netikėta problema. Nors ji manė, kad jos automobilis yra techniškai tvarkingas, gavo neigiamą išvadą. „Dar įdomiau pasidarė sulaukus išvados, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų, mat kaip didelis trūkumas buvo įrašyti per dideli automobilio ratai“, - pasakojo ji.
Mergina teigė, kad jos „Hondai“ buvo sumontuoti R18 skersmens ratlankiai su 225/40 matmenų padangomis. Rinkdamasi ratlankius ir padangas, ji atsižvelgė į tai, kad bendras rato dydis nebūtų didesnis nei numatė gamintojas, t.y., didesnis ratlankis, bet žemesnio profilio padangos. Tačiau kontrolierius paaiškino, kad didžiausi galimi ratai jos automobiliui yra R17, todėl R18 yra kritinė klaida.
Gamintojo rekomendacijos ir nuokrypiai
Renaldas Gabartas, technines apžiūras atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas, pabrėžė, kad kontrolieriai vadovaujasi turimomis duomenų bazėmis ir viešais šaltiniais. Anot jo, 2004 m. „Honda Accord“ buvo komplektuojamas su R15 ar R16 dydžio ratais, priklausomai nuo variklio charakteristikų, bet ne R18. Tinkami transporto priemonės ratai ir padangos yra esminė sąlyga, siekiant užtikrinti, kad automobilis bus valdomas (reaguos į vairo mechanizmą, stabdys ir t. t.) taip, kaip numatė gamintojas.
Nors egzistuoja formulės, kuriomis remiantis galima apskaičiuoti, kad bendras rato dydis neviršija gamintojo numatyto, kontrolieriai į matematikos uždavinių sprendimus nesivelia. Formaliai leidžiamas nuokrypis siekia 2 proc. nuo gamintojo numatytų dydžių.
Ratlankių tipai ir jų savybės
Ratlankiai yra ir funkcinė, ir estetinė automobilio pakabos sudėtinė dalis. Jų tinkama priežiūra yra dvigubai svarbi. Prieš pradedant kalbėti apie priežiūrą, reikėtų apžvelgti pagrindinius ratlankių tipus.
Plieniniai ratlankiai
- Pagaminti iš plieno lakštų, vadinami perforuotais ratlankiais.
- Dėl gamybos technologijos jų svoris yra didesnis nei lengvojo lydinio ratlankių.
- Pagrindinis privalumas - palyginti žema kaina.
- Geros smūgių absorbavimo savybės: sugeria smūgius ir gali apsaugoti kitas automobilio pakabos dalis nuo pažeidimų. Dėl to dažnai naudojami blogomis oro sąlygomis.
Lieti ratlankiai
- Liejami iš skirtingų lengvojo metalo aliuminio lydinių.
- Žymiai lengvesni (net iki 15-30 %) lyginant su analogiško dydžio plieniniais ratlankiais.
- Mažesnė masė lemia greitesnį pavaros įsibėgėjimą ir trumpesnį stabdymo kelią.
- Mažas svoris pagerina degalų ekonomiškumą ir sumažina kitų automobilio pakabos dalių apkrovą bei jų dilimą.
- Aliuminio lydiniai yra mažiau jautrūs korozijai nei plieniniai ratlankiai.
Kaltiniai ratlankiai
- Pagaminti iš skirtingų lydinių specialiu kaltinimo procesu.
- Dar lengvesni ir patvaresni nei lieti ratlankiai.
- Dėl aukštų našumo rodiklių daugiausiai naudojami automobilių sporte.
Surenkamieji ratlankiai
- Pagaminti naudojant tokius pačius lietinių ratlankių gaminimo metodus.
- Yra ne vientisi lydiniai ar kaltiniai dirbiniai, o kelių dalių rinkinys.
Ratlankių priežiūra ir pažeidimai
Ant automobilio ratlankių, ypač jei keliuose vyrauja drėgnas oras, greitai susidaro nešvarumai - stabdžių likučių dulkės, smėlis, druska ir purvas. Norint užtikrinti, kad ratlankiai išlaikytų savo išvaizdą ir funkcionalumą, patartina juos valyti vidutiniškai 2-4 kartus per mėnesį, atsižvelgiant į automobilio naudojimo dažnumą.
Ratlankių valymo patarimai:
- Niekada neplaukite įkaitusio ratlankio.
- Nuplaukite švariu audiniu arba zomšos gabalėliu.
- Venkite automatinių plovyklų, kuriose naudojamos rūgštinės medžiagos.
- Valydami ratus, skirkite laiko ratų įduboms. Jose kaupiasi nešvarumai ir drėgmė, dėl kurių ilgainiui gali atsirasti rūdžių.
- Esant dideliems purvo ar druskos sankaupoms, naudokite specializuotus ratlankių valymo metodus, kurie saugiai ištirpdo įsisenėjusius nešvarumus, nepažeidžiant apsauginių sluoksnių.
Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai ir jų remontas
Ratlankių pažeidimai atsiranda važiuojant duobėtais keliais, atsitrenkiant į šaligatvių bortelius ar avarijų metu. Prie jų priskiriami įvairūs įbrėžimai ir deformacijos. Švarūs ratlankiai ne tik pagerina automobilio estetinį vaizdą, bet ir apsaugo jį nuo ilgalaikės žalos.
Plieninių ratlankių pažeidimai
Jei pažeidimas atsiranda ant plieninių ratlankių, dažniausiai nėra pagrindo nerimauti, nes jie yra atsparesni ir pigiau keičiami.
Lietinių ratlankių pažeidimai
Pažeidus lietinį ratlankį, remonto procesas yra ilgas ir brangus. Jį būtina chemiškai nuvalyti, patepti ir perdažyti. Jei duobė, į kurią įvažiuota, yra aštri ir gili, o ratlankis deformuotas dėl stipraus smūgio, jį galima suklijuoti, suvirinti arba pavirinti išlūžusią dalį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visais atvejais remontavimas yra įmanomas, patvarus ir naudingas. Jei lietas ratlankis yra sulenktas, bet nesutrūkęs, jį galima valcuoti. Valcavimo proceso metu ratlankis atgauna formą (tai kainuoja nuo 15 iki 45 eurų), ir, jei būtina, jį galima nušlifuoti arba aplyginti kraštus.
Ratlankių remonto dirbtuvės savininkas Kęstutis Šliumba sako, kad remontuoti ratlankį verta, kai remonto kaina yra mažesnė nei naujo, arba kai sudėtinga rasti tokį patį egzempliorių. Darbų imtis neverta, jeigu yra pažeista trapecija, lūžę visi stipinai. Tokios būklės ratlankio jau neįmanoma atgaivinti.
Maži pažeidimai ar minimalūs įlenkimai kainuoja 10-20 eurų. Didesni defektai gali atsieiti ir daugiau nei 100 eurų, tačiau vis tiek verta juos atkurti, ypač jei tai išskirtiniai, firminiai vienetai, kurių Lietuvoje rasti neįmanoma. Su remontuotu ratlankiu galima važiuoti ilgai ir sėkmingai, lygiai taip pat, kaip ir su nauju. Kartais žmonės būna įsitikinę, kad geriausias ratlankio lyginimo būdas yra šaltasis. Tiesa ta, kad yra ratlankių, kuriems kaitinimas beveik nekenkia, o retesniais atvejais kenkia sąlyginai, tačiau važiavimo kokybei tai neatsiliepia. Dažnai kaitinimas yra vienintelis ir tinkamiausias būdas juos atkurti. Taip remontuojami net sportinių automobilių ratlankiai.
Ratlankių montavimas ir priežiūra
Rato montavimas yra itin svarbus etapas, kurį atliekant reikia laikytis automobilio saugumo taisyklių. Prieš prisukant veržles, būtina patikrinti jų švarą. Neturi likti jokio purvo ar akmenukų, kurie galėtų paveikti sukimą ar pažeisti varžto sriegį. Veržlę pradėkite sukti ranka, nenaudodami didelės jėgos. Jei nesilaikysite šios tvarkos, ratlankis gali sugadinti automobilį, nes ratas bus netinkamai pritvirtintas prie ašies. Nesistenkite stipriai priveržti veržlių koja bandydami pasukti raktą ar veržliaraktį! Jei per stipriai priveršite, galite sugadinti ašies varžto sriegį. Nepamirškite, kad ašies remontas gali brangiai kainuoti. Pritvirtinę veržles, galite drąsiai tęsti kelionę, tačiau nuvažiavę 50-100 km, patartina patikrinti veržlių priveržimą.
Ratų montavimo staklės Nortec PRO MO405
Svarbūs aspektai renkantis ratlankius:
Jūs galite pasirinkti ratlankius, kurių matmenys skiriasi nuo originalių, tačiau privalote atsižvelgti į šiuos parametrus:
- Vienodas veržlių skaičius ir atstumas tarp jų.
- Identiška arba didesnė centrinė anga: Centrinėje ratlankio angoje tvirtinama automobilio ašies stebulė, todėl ši anga turi būti didesnė arba lygi stebulės diametrui, kitu atveju ratlankis neprisitvirtins. Kartais, jei anga didesnė nei nurodo gamintojas, važiuodami galite jausti įkyrią vibraciją.
- Vienodas „offset“ arba „ET“: Tai labai svarbu, nes jis nusako ratlankio padėtį ašies atžvilgiu. Jei „ET“ per didelis, ratlankis gali liesti vidinę ašies dalį, stabdžių sistemą ar važiuoklės elementus.
Žiemos poveikis ratlankiams
Žiema Lietuvoje atneša ne tik vaizdingus snieguotus kraštovaizdžius, bet ir sudėtingas kelių sąlygas. Ant automobilių paviršių kaupiasi purvas, kelio druska ir smėlis, palikdami negražias žymes, o ratams tenka didžiausia šių nešvarumų našta. Aliumininiai ir chromuoti ratlankiai, ypač žiemą, gali būti pažeisti kelio druskos ir purvo. Plieniniai ratlankiai, jei nepaisoma reguliaraus valymo, gali pradėti koroduoti. Šie teršalai gali susilpninti ratų apsauginę dangą ir ją visam laikui sugadinti. Ratų šveitimas šepečiais gali atrodyti veiksmingas, tačiau kyla pavojus subraižyti paviršių ar net nuplėšti apsaugines dangas, todėl metalas gali būti paveiktas korozijos.
Padangų utilizavimas ir aplinkosauga
Pasibaigus automobilių, sunkvežimių, orlaivių ir sunkiasvorių transporto priemonių padangų eksploatacijai, jos tampa viena iš problemiškiausių ir sunkiausiai perdirbamų atliekų rūšių. Kasmet gamtoje surenkama apie 1000 tonų įvairių šiukšlių, įskaitant padangas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, į mūsų šalį padangas įveža daugiau nei 300 įmonių.
Baudos už netinkamą utilizavimą
Pirkdamas naujas padangas, vartotojas iš anksto sumoka ir už utilizavimą. Todėl gyventojai neturėtų kaupti padangų savo namuose ar garažuose, o dar blogiau - palikti šias pavojingas atliekas neleistinose vietose, tokiose kaip pamiškės ar apleisti pastatai, nes gresia didelės baudos. Senas padangas privalo paimti servisai, kuriuose jos yra keičiamos.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, baudos už netinkamai utilizuotas padangas gali svyruoti labai skirtingai, priklausomai ne tik nuo pažeidimo pobūdžio, bet ir nuo aplinkai padarytos žalos. Bauda fiziniams asmenims dažniausiai siekia nuo 30 iki 90 Eur, o maksimali - nuo 2300 iki 2900 Eur. Jos dydis tiesiogiai susijęs su pašalintų atliekų kiekiu. Juridiniams asmenims dažniausios baudos - nuo 300 iki 850 Eur, o maksimalios - nuo 1700 iki 6000 Eur. Vis dėlto, Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda privačiam asmeniui gali būti paskirta net iki 4300 eurų ir daugiau.
Padangų žala aplinkai
Svarbu žinoti, kad automobilių atliekos kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Gamtoje jos suyra tik per 120-140 metų. Pasitaiko, jog gyventojai senas padangas neteisėtai degina, ir tai tampa netgi gaisrų priežastimi. Stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelėse nemokamai galima priduoti iki 5 naudotų padangų per metus. Jei padangos tiesiog atsiduria aplinkoje, jos gali užteršti dirvožemį, vandenį ir orą. Kadangi padangos natūraliai sunkiai skaidomos, išmetimas į vandens telkinius ar šalia turi ilgalaikių pasekmių. Nelegalus atsikratymas visais atvejais sukelia rimtų padarinių aplinkai, sveikatai ir ekonomikai.
Tinkamai perdirbtos padangos ne tik tausoja gamtą, bet ir mažina planetos išteklių naudojimą. Gaminiai iš perdirbtų padangų vėl tarnauja žmonėms arba bent jau tampa energijos šaltiniu. Tačiau visas procesas turi prasidėti nuo labai svarbaus žingsnio - nebetinkamos naudoti padangos turi būti paliktos tik tam skirtose vietose ir niekur kitur.
tags: #ratlankio #naudojimo #gamintojo #rekomendacijoms #neatitinkanciam #automobiliui