Norint užtikrinti komfortišką temperatūrą automobilio salone ir išvengti variklio perkaitimo, būtina tinkamai prižiūrėti automobilio aušinimo sistemą. Ši sistema atlieka esminį vaidmenį reguliuojant variklio temperatūrą, o jos pagrindinis komponentas - termostatas.
Termostato funkcija ir svarba
Termostato paskirtis - užtikrinti, kad paleistas variklis greičiau sušiltų iki normalios darbinės temperatūros ir automatiškai ją palaikytų optimalią. Sugedus termostatui, variklis gali nepasiekti reikiamos temperatūros, dėl ko salone bus šalta, arba, priešingai, variklis gali perkaisti. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl vairuotojai dažniausiai nusprendžia pasikeisti termostatą, ypač užėjus stipresniems šalčiams.
Mažasis ir didysis aušinimo skysčio ratai
Esant šaltam varikliui, termostatas reguliuoja aušinimo sistemą taip, kad aušinimo skystis cirkuliuotų tik variklyje. Termostato vožtuvas būna uždarytas, todėl siurblio varomas aušinimo skystis negali tekėti į radiatorių ir priverstas grįžti į variklio bloką. Šis skysčio cirkuliacijos ratas vadinamas mažuoju ratu. Jis užtikrina, kad šaltas variklis greičiau įšiltų.
Kai variklis sušyla iki maždaug 80-90 laipsnių Celsijaus, atsidaro termostatas ir įkaitęs aušinimo skystis teka per radiatorių, kur jis atvėsinamas oro srauto. Šis skysčio kelias vadinamas didžiuoju ratu. Jei variklis turi temperatūros jutiklį ir viršijama maksimali leistina temperatūros riba (maždaug 100-105 laipsniai), jutiklis duoda signalą veikti ventiliatoriui, kuris padeda efektyviau aušinti skystį. Atvėsęs skystis grįžta į cilindrų bloką.
Esant žemai temperatūrai, termostatas kontroliuoja aušinimo sistemą taip, kad ji greitai prisitaikytų prie norimos salono temperatūros.
Termostato gedimo požymiai ir pasekmės
Sugedus termostatui, pakinta automobilio variklio darbo temperatūra. Galimi du pagrindiniai scenarijai:
- Variklis neįšyla arba įšyla per lėtai: Temperatūra niekada nepasiekia variklio reikiamos ribos, ir automobilio variklis dirba nenormaliu režimu. Tai padidina degalų sąnaudas, o automobilio salone būna šalta. Vairuotojai gali pastebėti, kad įveikus daugiau nei dešimt kilometrų, salonas šyla lėtai, o aušinimo skysčio temperatūros rodyklė tepakyla iki 40-50 laipsnių. Tai reiškia, kad aušinimo skystis, nespėdamas įšilti, visą laiką cirkuliuoja didžiuoju aušinimo sistemos ratu, nes termostato sklendė yra susidėvėjusi ir įstrigusi atviroje padėtyje. Paleidus šaltą variklį, abi radiatoriaus žarnos (viršutinė ir apatinė) šyla vienu metu ir vienodai. Dėl ilgai neįšylančio variklio jis greičiau dėvisi ir padidėja degalų sąnaudos.
- Variklis perkaista: Variklis pradeda sparčiai kaisti ir jo temperatūra viršija leistiną. Tai sukelia grėsmę varikliui perkaisti ir gali pareikalauti nemažai išlaidų remontui. Dažnai nutinka taip, kad nuvažiavus trumpą atstumą pakyla aušinimo skysčio temperatūros rodyklė. Tai rodo, kad aušinimo skystis greitai įšyla, nes visą laiką cirkuliuoja mažuoju ratu - termostatas būna visiškai uždarytas dėl susidėvėjusios ir įstrigusios sklendės. Palietus radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas, viršutinė šyla greičiau nei apatinė. Perkaitintas variklis dėl sugedusio termostato gali sukelti neigiamų pasekmių, tokių kaip variklio galvutės, stūmoklių perkaitimas, o padidėjus aušinimo sistemos slėgiui gali trūkti guminės žarnos, jungiamieji vamzdžiai, radiatoriai.
Termostato keitimas 2018 m. „Range Rover Sport“
Aušinimo skysčio svarba
Vidaus degimo varikliai generuoja šilumą deginant degalus, dalis kurios paverčiama į kinetinę energiją, o likusi energija yra šilumos nuostolis. Šis šilumos perteklius gali būti naudojamas salono šildymui šaltuoju sezonu. Tačiau perteklinė šiluma turi būti išsklaidyta, ir tam naudojami aušinimo skysčiai, kurie geba absorbuoti, transportuoti ir perduoti didelį šilumos energijos kiekį.
Aušinimo skystis varikliui yra toks pat svarbus kaip ir tepalas. Daugelis vairuotojų susirūpina aušinimo sistema tik atėjus žiemai. Griežtai nerekomenduojama pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą vandens, net jei tai distiliuotas vanduo, nebent kraštutiniu atveju. Taip yra todėl, kad variklio aušinimo skystis neužšąla esant minusinei temperatūrai ir turi antikorozinių bei tepimo savybių, kurios reikalingos apsaugoti aušinimo siurblį.
Jeigu reikia važiuoti ir nėra aušinimo skysčio, galima įpilti vandens, tačiau pasibaigus kelionei būtina nuvykti į autoservisą ir pakeisti aušinimo skystį. Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus. Aušinimo sistemos lygį reikėtų stebėti ir pasitikrinti prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Paprastai aušinimo sistemos lygis matuojamas išsiplėtimo bakelyje, kuriame turėtų būti MIN ir MAX žymės. Patartina, kad aušinimo skysčio būtų ties MAX žyma.
