Ralio varžybos, nors ir įspūdingos, kartais baigiasi tragiškai. Lietuvoje yra buvę ne vienas incidentas, kai ralio avarijos pareikalavo aukų ar baigėsi sunkiomis traumomis. Šiame straipsnyje analizuojamos pagrindinės ralio avarijų priežastys, remiantis konkrečiais įvykiais ir ekspertų nuomonėmis.
Tragiškos avarijos Visagino ralyje: žiūrovų saugumo iššūkiai
Visagino ralyje įvyko kelios skaudžios avarijos, kurių metu nukentėjo ir žuvo žiūrovai. Pirmoji avarija, pranešta LTV žinių tarnybos, įvyko dešimtą valandą ryto Pasodės greičio ruože. Arūno Vaičiūno ir Dariaus Keraičio vairuojama „Subaru Impreza“, posūkyje trenkėsi į medį, perskriejo apsauginę juostą ir kliudė žiūrovą. Nukentėjusiajam buvo diagnozuotas blauzdos šeivikaulio lūžimas, o varžybos laikinai nutrauktos.
Po pietų tame pačiame Pasodės greičio ruože įvyko dar skaudesnė nelaimė, kai du nedrausmingi žiūrovai bandė perbėgti uždarytą trasą prieš pat atlekiantį Sauliaus Petreikio ir Arnoldo Goštauto vairuojamą „Volkswagen Golf“. Vieną žiūrovą kliudė automobilis, jam diagnozuota galvos smegenų trauma. Lenktynės vėl buvo sustabdytos.
Skaudžiausia, aukų pareikalavusi avarija, įvyko jau daugumai ralio meistrų įveikus paskutinį „ARX-Baltica“ greičio ruožą. Tomo Baltramiejūno ir Valdemaro Savicko valdomas „Opel Kadett“ po šuolio nuo tramplino, peršokęs griovį, rėžėsi į žiūrovų būrį ir sužeidė net šešis ralio aistruolius, tris iš jų - sunkiai. Vienas iš sužeistųjų, 46 metų vilnietis, dar tą pačią dieną mirė ligoninėje. Po šios tragedijos ralis buvo galutinai sustabdytas.
Avarijų priežasčių tyrimas ir saugumo priemonės
Ralio spaudos centro vadovo Juozo Mažeikio teigimu, avarijų priežastys bus nustatytos atlikus tyrimą, tačiau jau dabar galima teigti, kad ne visi žiūrovai laikėsi drausmės ir paisė specialiose atmintinėse surašytų reikalavimų. Neatmetama galimybė, kad įtakos turėjo ir alkoholis, nes šaltomis oro sąlygomis vykstančiuose žiemos raliuose žiūrovai nevengia tokiu būdu „pasišildyti“. Tiriant skaudžiausios avarijos priežastis, gali paaiškėti, kad ir lenktynininkas pervertino savo galimybes.
Dar gerokai prieš ralį jo organizatoriai nuogąstavo dėl neprognozuojamų žiūrovų, kuriuos net ir labai gausioms trasos saugos darbuotojų pajėgoms nelengva sutramdyti beveik 100 kilometrų nusidriekusiose greičio ruožų prieigose. Buvo imtasi konkrečių veiksmų: sustiprinta apsauga, apeliuota į pačių žiūrovų sąmoningumą. Prieš ralį dideliu tiražu išleista spalvinga atmintinė žiūrovams ir solidus ralio gidas. Šiame gide buvo išspausdintos ne tik privažiavimo prie ralio trasų schemos ir kita informacija, bet ir nurodyta, kur saugu ir kur pavojinga, tiesiog draudžiama stebėti lenktynes.
Informacija buvo platinama greičio ruožų prieigose, seniūnijose, viešbučiuose ir kaimo turizmo sodybose. Saugumo klausimai buvo akcentuojami spaudos konferencijose, specialiose TV laidose automobilininkams, rajonų spaudoje. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo daugelis interneto svetainių lankytojų, prie kiekvieno žiūrovo policininko nepastatysi. Rengėjų pastangas pastebėjo ir teigiamai įvertino Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas, Estijos ralistas Markko Murakkas, Latvijos automobilių sporto federacijos ralio komiteto pirmininkė Irena Krastine ir vienas pagrindinių ralio varžybų organizatorių Janis Krastinis. Nepaisant to, žiūrovai ir toliau lieka didžiausias varžybų organizatorių galvos skausmas.
Skaudžias avarijas Visagino ralyje tyrė policijos bei prokuratūros atstovai. R. Austinskas pažadėjo, kad šios problemos sprendimo būdų nedelsdama kartu su sportininkais, teisėjais, varžybų ir saugos komisarais ieškos ir federacija.
Greičio viršijimo klausimas ir trasos ypatumai
Kai kurie žiūrovai buvo linkę manyti, kad trasose sportininkai važiavo pernelyg dideliais greičiais. Pagal Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) nuostatus, ralio rengėjams rekomenduojama taip parinkti ralio trasas, kad jose nebūtų galima važiuoti didesniu kaip 120 + 10 procentų kilometrų per valandą vidutiniu greičiu. Taigi, vidutinis greitis neturėtų viršyti 132 km/val. Visagino ralio nugalėtojai visus greičio ruožus įveikė važiuodami vidutiniu 119.080 km/val. greičiu. Suprantama, kitų prizininkų bei pretendentų į jų gretas vidutiniai greičiai buvo dar mažesni.
Avarijos Elektrėnų ralyje ir lenktynininkų patirtis
Elektrėnuose vykusiame ralyje tradiciškai neišvengta įspūdingų avarijų. Bene skaudžiausiai varžybos baigėsi dviem Lietuvos ekipažams, netikėtai nuo kelio nuskriejusiems ir apsivertusiems toje pačioje vietoje. Trečiame greičio ruože pirmieji suklydo Justas ir Titas Simaškos, atstovaujantys Mažeikių automobilių sporto klubą ir vairuojantys BMW. Netrukus toje pačioje vietoje suklydo ir patyrusio ralisto Giedriaus Firanto ir Manto Valiulio ekipažas. Jų BMW taip pat išskriejo iš trasos ir apsivertęs nusileido ant stogo. Ekipažas socialiniuose tinkluose suskubo pranešti, kad po avarijos jiems nieko blogo nenutiko ir visi sveiki.
Elektrėnai Rally 2025. GR4. Crash D.Stašaitis/M.Ližaitis
Tragedija Utenoje: ekipažo klaidos ir meteorologinės sąlygos
Ralio šventė Utenoje virto tragedija, kai lenktyninis automobilis rėžėsi į žiūrovų būrį. Žuvo 21-erių vyras, 14 žmonių buvo sužaloti. Ralio organizatoriai sako, kad avariją galėjo sukelti ekipažo klaida, šiam prieš posūkį nesulėtinus greičio.
Automobilių sporto ekspertas Arnas Paliukėnas sako, kad dalyvių ir žiūrovų saugumui tamsa nedaro įtakos, nes ralyje svarbiausia - šturmano skaitoma stenograma. Tačiau varžybose dalyvavęs lenktynininkas Giedrius Notkus pažymi, kad saugumas trasoje buvo užtikrintas. Anot jo, lenktynininkai tokius posūkius pasižymi, todėl jiems nebūtini papildomi ženklai.
G. Notkus svarstė, kad avariją galėjo lemti tai, jog ekipažas, kadangi varžybos vyko naktį, neturėjo papildomų žibintų, prasčiau matė ir neįvertino situacijos, kad jau artėja posūkis. „Paprasčiausiai ar tai padarė klaidą, o galbūt buvo ir techninis gedimas“, - svarsto jis.
Kol vyksta tyrimas, ralio organizatoriai nuo plačių komentarų susilaiko. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
Lenktynininkų ir ekspertų įžvalgos apie Utenos tragediją
Profesionalus lenktynininkas Benediktas Vanagas pabrėžia, kad „profesionaliose varžybose, kaip ir aviacijoje, retai būna viena tragedija tapusio įvykio priežastis“. Pasak jo, dažnai tai būna daugelio sudėtinių klaidų pasekmė. „Ekipažas akivaizdžiai padarė klaidą. Tačiau turime žinoti, kad lenktynininkai negali būti kalti dėl tragedijos, jei tai nėra tyčinis veiksmas“, - rašo B. Vanagas.
Jis pasidalijo faktoriumi, kuris galėjo lemti tragišką incidentą: „Svarbiausia - žiūrovų ten būti negalėjo. Automobilių sporto bendruomenės laukia sunkus moralinis etapas. Daugeliui dalyvių, sprendimų priėmėjų - ilgas teisinis procesas. Turime nepamiršti - automobilių sporte negali būti kompromisų su saugumu. Tuomet jis gali būti pavojingas.“
Lenktynininkas Vaidotas Žala neslepia, kad skaudu matyti tokias žinias apie mirtiną avariją „Samsonas Rally Utena“. „Žiūrovai neturėtų tapti pavojaus smaigaliu - jie neturi šalmų, saugos diržų ir saugos lankų“, - feisbuke skelbia V. Žala.
Šiame ralyje startavęs ir dešimtį minučių prieš nelaimę šiuo naktiniu miesto ruožu važiavęs lenktynininkas Artūras Daunoravičius pateikė savo įžvalgas: „Didelė klaida, kad miesto greičio ruožas buvo surengtas naktį. Visų pirma, žiūrovus akina ryškios šviesos, jiems sunkiau vertinti situacijos pavojingumą. Antra, meteorologinės sąlygos. Jau mes važiuodami gerokai posūkyje slystelėjome - vėstant orui susidarė rasos taškas, danga tapo slidi. Todėl, net ir pamačius šiaudų kūgį, buvo sunku laiku sustabdyti automobilį, vienu ratu nuslydome nuo kelio. Tai - labai pavojinga vieta, tiesiai už posūkio akligatvyje tikrai neturėjo būti žiūrovų. Tie, kas vertino saugumą, padarė klaidą.“
A. Daunoravičius taip pat akcentavo, kad pilotas galimai nepamatė šiaudų kūgio, nes jį nustūmė prieš tai slystelėję ekipažai. „Išvada - negalima naktį rengti greičio ruožo mieste, jei negali užtikrinti žiūrovų saugumo. Jei GR būtų vykęs dieną, nelaimės buvo galima išvengti“, - įsitikinęs A. Daunoravičius.
„Samsonas Rally Utena“ organizatoriai išsakė savo oficialią poziciją, teigdami, kad buvo imtasi visų aukščiausio lygio saugumo priemonių. Anot organizatorių, tragediją galėjo lemti paties latvių ekipažo klaida.
„Sėlių aikštė“ patikslino, kad lenktyninis automobilis „Ford Focus“, vairuojamas Latvijos ekipažo vairuotojo, posūkyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio kliudė šalikelėje stovinčius žiūrovus. Žuvo renginį stebėjęs jaunuolis, gimęs 2002 metais, sužalota 14 žiūrovų. Policija pranešė, kad dėl šios avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Benedikto Vanago patirtis Dakaro ralyje: nepažymėtų griovių pavojus
Benediktas Vanagas ir A. Paliukėnas patyrė rimtą avariją, kurios metu jų „Hilux“ vertėsi. Incidentas įvyko ekipažui nuklydus nuo trasos arba važiuojant per nepažymėtą, pavojingą vietą. „Likus 16 km iki greičio ruožo pabaigos, atvažiavome į vietą, kur buvo nepažymėti pavojingi du išplauti bėgančio vandens grioviai. Greitis buvo tikrai didelis (apie 160 km/h), kažkiek nusimetėme, bet iš esmės tapome keleiviais“, - pasakojo B. Vanagas.
Nors patys sportininkai jautėsi gerai, automobiliui padaryta didelė žala - buvo stipriai pažeistas galinis dešinysis automobilio kampas. Šią vietą A. Paliukėnas apibūdino kaip nepažymėtą, bet ir neturinčią būti kelio knygoje, nes kelias eina šiek tiek kairiau. Tačiau tie, kas atidarinėjo kelią, padarė vėžę į dešinę. Po avarijos ekipažas liko stabdyti kitus automobilius, nes pagrindas važiavo pro čia. „Buvo ir žiūrovų, kurie matė mūsų avariją, sakė, kad ir lyderiai čia važiavo. Vieniems labiau pasisekė, mums - mažiau, bet padėjome kitiems. Ir „Ford“ ir „Mini“ čia galėjo turėti labai didelių bėdų“, - pasakojo A. Paliukėnas.
Ralio direktorius David’as Castera sraigtasparniu atskridęs padėkojo, kad ekipažas stabdė dalyvius ir padėjo išvengti daugiau didelių avarijų.