Radiacinės avarijos ir jų padariniai

Branduolinės ir radiologinės avarijos skiriasi savo sunkumu ir poveikio mastu žmonėms bei aplinkai. Šių avarijų sunkumui įvertinti ir visuomenei informuoti naudojama Tarptautinė branduolinių ir radiologinių įvykių skalė (INES).

Tarptautinė branduolinių ir radiologinių įvykių skalė (INES)

INES skalė padeda paaiškinti branduolinių ir radiologinių įvykių, susijusių su radioaktyviųjų šaltinių naudojimu pramonėje, medicinoje, radioaktyviųjų medžiagų vežimu, atominių elektrinių ir kitų branduolinių reaktorių eksploatavimu, sunkumą.

INES skalės lygiai ir jų reikšmės

• 1 lygis - anomalija: Sutrinka įprastinė radioaktyvųjį šaltinį turinčio objekto ar įrenginio veikla, tačiau pavojaus darbuotojams nėra.
• 2 ir 3 lygiai - incidentai: Smarkiai sutrinka saugos sistemų darbas arba įvykis turi nedidelį poveikį darbuotojams ir objekto aplinkai.
• 4 lygis - lokalaus pobūdžio avarija: Avarijos pasekmės žmonėms už objekto teritorijos ribų, tikėtina, neturės.
• 5 lygis - didesni padariniai: Į aplinką išmetami didesni radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, reikia imtis įvairių apsaugomųjų veiksmų. Pavyzdžiui, 1979 m. Trijų Mylių salos atominėje elektrinėje JAV įvykęs sunkus reaktoriaus šerdies pažeidimas ir 1987 m. Gojanijos mieste Brazilijoje įvykusi radiologinė avarija dėl pažeisto cezio (137Cs) radioaktyviojo šaltinio.
• 6 lygis - sunkios avarijos: Į aplinką išmetami dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai. Pavyzdys - 1957 m. Kyštyme, Rusijoje, po sprogimo radioaktyviųjų atliekų rezervuare.
• 7 lygis - didelės avarijos: Pavyzdžiui, 1986 m. Černobylio atominėje elektrinėje Ukrainoje ir 2011 m. Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje įvykusios avarijos, kurių metu radioaktyviosios medžiagos pasklido didelėse teritorijose ir sukėlė reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai.

Branduolinės ir radiologinės avarijos: skirtumai

Avarijos skirstomos į branduolines ir radiologines. Pirmosios susijusios su nevaldoma branduolių dalijimosi grandinine reakcija atominių elektrinių, moksliniuose, atominių laivų ir kituose reaktoriuose. Radiologinės avarijos įvyksta vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje, mokslo srityse arba kai radioaktyviosios medžiagos aplinkoje paskleidžiamos terorizmo tikslais.

P. Ruželė, Radiacinės saugos centro (RSC) Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas, paaiškina, kad „paprastai branduolinės avarijos metu paveikiamos didelės (šimtai kilometrų) teritorijos, užteršiami nemaži žemės plotai, kyla pavojus gyventojų sveikatai, dalis jų yra evakuojami, daliai gali būti taikomi kiti apsaugomieji veiksmai (slėpimasis uždarose patalpose, skydliaukės blokavimas jodu, lauke augančio maisto vartojimo apribojimai ir pan.)“. Černobylio ir Fukušimos atominių elektrinių avarijos rodo didžiules tokių avarijų pasekmes. Tuo tarpu „radiologinės avarijos yra kur kas mažesnio masto, nėra didelių radioaktyvių medžiagų išmetimų į aplinką, todėl radiologinės avarijos dažniausiai yra lokalaus pobūdžio: jos gali apsiriboti patalpa, pastatu arba nedidele teritorija (iki vieno ar kelių kilometrų)“, - sako P. Ruželė.

Radioaktyvusis užterštumas ir apšvita

Radioaktyvusis užterštumas - tai nenumatytas ar nepageidaujamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje: ant paviršių, kietosiose medžiagose, skysčiuose, ore arba ant žmogaus kūno. Radioaktyviosios medžiagos skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, kuri yra nematoma, nejuntama, neužuodžiama, bet veikia gyvus organizmus. Jonizuojančioji spinduliuotė, praeidama pro ląsteles, jas jonizuoja, sukeldama cheminius procesus, kurių metu susidaro laisvieji radikalai. Didelis jų kiekis organizme gali sukelti ląstelių destrukciją, onkologines ar paveldimas ligas.

Apšvita reiškia, kad žmogus veikiamas jonizuojančiosios spinduliuotės, tačiau nėra užteršiamas radioaktyviosiomis medžiagomis. Atsitraukus nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio saugiu atstumu, žmogus yra saugus. Žmogus užteršiamas radioaktyviosiomis medžiagomis, kai jos nusėda ant kūno ar drabužių paviršiaus arba patenka į organizmą.

Radiacija nesukelia gyvybei pavojingų ankstyvų simptomų, tiesioginės mirties ar tiesioginių nudegimų, o vien tik radiacijos poveikis nėra medicininė pagalba. Tačiau radioaktyviosios medžiagos gali sukelti žmogaus išorinį ar vidinį užteršimą ir turėti rimtų pasekmių organizmui tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje.

Branduolinių avarijų priežastys ir pavyzdžiai

Branduolinių avarijų priežastys gali būti įvairios. Štai keletas pavyzdžių:

• 1957 m. Didžioji Britanija: „Windscale“ plutonio gamybos reaktoriuje užsidegė grafitas.
• 1979 m. JAV: Trijų Mylių salos atominėje elektrinėje dėl aušinimo problemų išsilydė 50 proc. branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos.
• 1986 m. Ukraina: Černobylio atominės elektrinės IV bloke įvyko sprogimas, visiškai sunaikinęs reaktorių. Pagrindinės priežastys buvo konstrukciniai reaktoriaus trūkumai ir operatorių klaidos, sukėlusios nekontroliuojamą reaktoriaus galios augimą.
• 2011 m. Japonija: Fukušimos atominės elektrinės aikštelę užliejo 15 metrų aukščio cunamio banga, sutrikdžiusi reaktorių aušinimą.

Galimas branduolinės avarijos poveikis Lietuvai

Baltarusijos atominė elektrinė (Baltarusijos AE)

Didelę branduolinės ar radiologinės avarijos grėsmę kelia Baltarusijoje, Astravo rajone, 20 km nuo Lietuvos sienos pastatyta Baltarusijos atominė elektrinė. Lietuvos radiacinės saugos specialistams nerimą kelia su nepašalintais rimtais trūkumais pradėjusi veikti nesaugi Baltarusijos AE. Nuo Baltarusijos AE eksploatavimo pradžios įvyko nemažai incidentų, apie kuriuos informacija slepiama, kas dar labiau mažina pasitikėjimą šios elektrinės saugumu.

2020 m. rugpjūčio 7 d. į pirmojo Baltarusijos AE bloko reaktorių pradėtas krauti branduolinis kuras. 2020 m. spalio 11 d., lapkričio 3 d., lapkričio 7 d., lapkričio 8 d., lapkričio 19 d., gruodžio 3 d. ir gruodžio 21 d. buvo atlikti įvairūs etapai, kol pirmasis reaktorius buvo įjungtas į energetikos sistemą. 2021 m. sausio 12 d. pirmasis reaktorius pradėjo dirbti visu pajėgumu (šiluminė galia - 3200 megavatų, elektros galia - 1170 megavatų).

Poveikis Lietuvos gyventojų sveikatai

Įvykus sunkiai branduolinei avarijai Baltarusijos AE, avarijos poveikį pajustų visi Lietuvos gyventojai, ypač gyvenantys iki 100 km atstumu nuo šios elektrinės (apie trečdalis visų šalies piliečių).

RSC specialistė D. Šidiškienė teigia: „Černobylio AE avarijos patirtis rodo, kad sunkūs sveikatos pažeidimai, tokie kaip ūmus radiacinis sindromas (spindulinė liga), radiaciniai nudegimai, sunkūs organų pažeidimai ir pan. atsiranda tada, kai avarijos metu žmonės būna labai arti avarijos vietos - atominės elektrinės aikštelėje ir apie 5 km spinduliu aplink avarijos židinį. Nors Baltarusijos AE yra arti Lietuvos, tačiau pats pavojingiausias žmonių sveikatai atstumas (5 km) į Lietuvos teritoriją nepatenka. Tikėtina, kad sunkių sveikatos pažeidimų Lietuvos žmonės dėl avarijos nepatirtų, tačiau neigiamą psichologinį poveikį (stresą, nerimą, baimę dėl galimų pasekmių ir pan.) po avarijos pajustų didžioji dalis gyventojų.“

Avarinės parengties zonos ir apsaugomieji veiksmai

Planuojant pasirengimą galimoms avarijoms Baltarusijos AE, Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju išskiriamos šios avarinės parengties zonos ir atstumai, remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis:

• Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona (30 km atstumas nuo Baltarusijos AE): Į šią zoną patenka septynios Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių seniūnijos, kuriose gyvena apie 20 tūkst. gyventojų. Avarijos metu čia planuojama taikyti skubiuosius apsaugomuosius veiksmus - skubiai evakuoti ir dezaktyvuoti gyventojus. Gyventojus gali tekti skubiai evakuoti per parą laiko po avarijos.
• Išplėstinio planavimo atstumas (100 km atstumas nuo Baltarusijos AE): Į šį atstumą patenka 17 savivaldybių, taip pat Vilniaus miestas. Šiame atstume planuojama rekomenduoti gyventojams slėptis ir blokuoti skydliaukę stabiliuoju jodu. Jei išaiškėtų, kad tam tikra teritorija yra smarkiai užteršta, būtų sprendžiamas klausimas dėl laikino žmonių perkėlimo į kitas saugias teritorijas po savaitės, mėnesio ar dar vėliau, priklausomai nuo radiacinės žvalgybos matavimų rezultatų.
• Maisto bei kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas (300 km atstumas nuo Baltarusijos AE): Apima beveik visą Lietuvos teritoriją. Joje gali tekti taikyti atvirai auginamų maisto produktų vartojimo apribojimus. Po avarijos visų maisto produktų (taip pat ir importuojamų) kontrolė dėl užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis būtų vykdoma beveik visoje Lietuvos teritorijoje.

Radiacinės saugos centro modeliavimas

Radiacinės avarijos metu labai daug kas priklauso nuo meteorologinių sąlygų: vėjo greičio, krypties, kritulių, kurie greičiau nusodina radioaktyviąsias medžiagas ant žemės paviršiaus. Radiacinės saugos centre kiekvieną dieną modeliuojama, kaip pasiskirstytų radioaktyvusis užterštumas, jei avarija įvyktų dabar. Tokie modeliai leidžia vertinti įvairius galimus avarijos scenarijus.

P. Ruželė atskleidžia, kad „vertindami galimas radiologines pasekmes, simuliuojame įvairius avarijos Baltarusijos AE scenarijus su skirtingais išmetamų į aplinką radioaktyviųjų medžiagų kiekiais realiomis oro sąlygomis ir pagal gaunamus šalies teritorijos radioaktyviojo užterštumo rezultatus bei dėl to prognozuojamą gyventojų apšvitą planuojame reagavimo veiksmus“.

Didžiausia radiologinė avarija: Gojanijos atvejis

Pati didžiausia radiologinė avarija įvyko Brazilijos mieste Gojanijoje 1987 m. Metalo vagys išardė be priežiūros paliktą medicininę įrangą ir atvėrė kapsulę su didelio aktyvumo radioaktyviojo cezio (137Cs) šaltiniu. Išardę kapsulę, vagys ją pridavė į metalo laužo supirktuvę. Supirktuvės savininkas, pamatęs mėlynai švytinčius miltelius, parsinešė radinį į namus ir pakvietė kaimynus, giminaičius bei draugus pasižiūrėti. Šiais milteliais buvo trinama oda, jie buvo dovanojami kitiems, ir taip radioaktyvusis užterštumas sparčiai plito, užteršdamas nemažas miesto teritorijas ir pastatus. Kiekvieną dieną su radioaktyviuoju ceziu kontaktavo vis daugiau žmonių, nė vienas iš jų nesuvokė apie pavojų.

Vėliau buvo nustatyta, kad 249 gyventojai buvo apšvitinti, o 46 žmonės gavo didelę apšvitos dozę - keturi iš jų mirė. Radioaktyviuoju ceziu buvo užteršti 85 namai, septynis iš jų teko nugriauti ir tvarkyti kaip radioaktyviąsias atliekas, nes jų dezaktyvuoti buvo nebeįmanoma. Gojanijos avarija sulaukė didelio tarptautinio dėmesio ir atskleidė, kad taisyklės, reglamentuojančios medicinoje ir pramonėje naudojamų radioaktyviųjų medžiagų kontrolę, buvo nepakankamai griežtos. Po šio incidento požiūris į saugos klausimus iš esmės pakito visame pasaulyje.

„Gojanijos avarija - pati didžiausia radiologinė avarija. Mažesnio masto radiologinių avarijų įvyksta įvairiose pasaulio šalyse, tačiau jų pasekmės nebūna tokios tragiškos, nėra daug nukentėjusiųjų, neužteršiamos didelės teritorijos“, - sako RSC Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas P. Ruželė.

Radiaciniai incidentai Lietuvoje

Lietuvoje didelių radiologinių avarijų, kurių metu būtų nukentėję žmonės, nebuvo. Tačiau pasitaiko incidentų.

„Lietuvoje užfiksuotus atvejus galima vadinti incidentais, pavyzdžiui, kas nors suranda išmestą šaltinį, pabūna prie jo ar pan. Tokį incidentą 2012 m. turėjome Panevėžio rajone, Gitėnų miške, kai metalo ieškikliu žmonės rado neaiškų metalinį daiktą, bet, pamatę jonizuojančiosios spinduliuotės ženklą, pranešė policijai. Tai buvo gana didelio aktyvumo cezio (137Cs) radioaktyvusis šaltinis. Laimei, žmonės buvo supratingi, neardė, nedaužė šaltinio, todėl radioaktyvusis užterštumas aplinkoje nepasklido ir Gojanijos avarijos scenarijaus buvo išvengta“, - pastebi RSC Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus specialistė D. Šidiškienė.

Radioaktyvieji šaltiniai aplinkoje

D. Šidiškienė teigia, kad radioaktyvieji šaltiniai, randami miškuose ar apleistuose pastatuose, yra sovietmečio palikimas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo vykdomos paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių paieškos programos, tikrinamos buvusios sovietų kariuomenės bazės ir kitos vietos. „Pastaraisiais metais tokių pavojingų šaltinių žmonės neberanda. Tad greičiausiai jau išsivalėme nuo sovietinio palikimo. Aišku, niekas nežino, kur ir kas gali būti užkasta ar kitaip paslėpta. Vis dar aptinkame senesnius dūmų detektorius, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, bet labai mažai - jie surandami remontuojant senus viešuosius pastatus. Dabartiniai dūmų detektoriai visiškai nepavojingi žmonėms - tai visai kita technologija“, - pasakoja P. Ruželė.

Radiologinių avarijų prevencija ir tinkama priežiūra

„Geriausia radiologinių avarijų prevencija - visų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apskaita, veiklos su jais licencijavimas, registravimas bei darbuotojų mokymas. Taip pat nustatyti reikalavimai, kaip tokie šaltiniai turi būti gabenami į Lietuvą“, - teigia RSC specialistai.

Dažniausiai Lietuvoje įvykstantys incidentai susiję su žmogiškuoju faktoriumi: kažkas kažko nepastebėjo, kažką supainiojo. Pavyzdžiui, suleido ligoninėje radiofarmakologinį preparatą ne tam pacientui, kuriam reikėjo, ir nors apšvita nebuvo didelė, tačiau žmogus apskritai neturėjo jos gauti. Arba suleido radioaktyviųjų medžiagų turinčio preparato, tačiau sugedo tyrimo įranga. Tai irgi incidentas, nes žmogus patyrė apšvitą, tačiau tyrimas nebuvo atliktas.

Lietuvoje yra apie 13,5 tūkst. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Atvirieji šaltiniai naudojami branduolinėje medicinoje įvairių ligų diagnostikai ir gydymui bei moksliniuose tyrimuose, o uždarieji - įvairiuose matuokliuose, spektrometruose, krovinių ir bagažo kontrolės, kalibravimo įrangoje, medicinoje - spindulinėje terapijoje, kraujui švitinti.

Apsisaugojimo nuo radiacinės avarijos būdai

Sužinojus apie radioaktyvią taršą arba išgirdus kaukiančią sireną, svarbiausia yra eiti į vidų, į sandarias patalpas ir ten likti, kol bus pranešta, ką daryti. Svarbu nuolat sekti informaciją.

Pagrindiniai apsaugomieji veiksmai

• Būti kuo toliau: Žmogaus apšvita yra atvirkščiai proporcinga atstumo nuo šaltinio kvadratui. Atsistojus du kartus toliau nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, apšvita sumažėja keturis kartus.
• Būti kuo trumpiau: Apšvita yra tiesiog proporcinga laikui, per kurį jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogų.
• Slėptis už priedangos: Tai padeda sumažinti apšvitą.
• Neįkvėpti radioaktyvių dulkių: Be reikalo neikite į lauką. Prireikus išeiti, saugokite kvėpavimo takus: užsidenkite vienkartine kauke, keliais sluoksniais sulankstyta nosine ar rankšluosčiu.
• Nepraryti radioaktyvių dulkių: Lauke nevalgykite, negerkite, nerūkykite, nelieskite rankomis veido.
• Vartoti tik švarų vandenį ir maisto produktus: Geriamąjį vandenį saugokite sandariai uždarytuose induose. Maisto produktus saugokite sandariai uždaromuose induose, stiklainiuose, polietileniniuose maišeliuose. Vandens, kuriame yra radionuklidų, virinimas nesumažina radioaktyviosios taršos.
• Saugoti žaizdas, odos įbrėžimus nuo išorės dulkių.
• Dezaktyvacija: Radioaktyviosios dulkės nuo kūno paviršiaus gana lengvai pašalinamos plaunant tekančiu šiltu arba kambario temperatūros vandeniu su muilu (taip pašalinama iki 95 proc. radioaktyviųjų medžiagų). Grįžę į namus, atsargiai nusirenkite viršutinius drabužius, jų nepurtykite ir nevalykite. Sudėkite juos į plastikinį maišelį. Nusiprauskite po tekančiu šiltu vandeniu su muilu, plaukus plaukite tik šampūnu.
• Naminiai gyvūnai: Laikykite naminius gyvūnus namuose, o galvijus suvarykite į tvartą ir jį uždarykite.

Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema RADIS

Lietuvoje veikia Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema RADIS - gama radiacijos monitoringo stočių tinklas, veikiantis nenutrūkstamu režimu. Visoje Lietuvos teritorijoje išdėstytos 43 stotys, matuojančios jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) lygį ore, ir 3 stotys, matuojančios Neries ir Nemuno vandens radioaktyvųjį užterštumą. RADIS stočių tinklas yra sutankintas šalia sienos su Baltarusijos Respublika, siekiant užfiksuoti galimą JS lygio pokytį dėl galimos avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje.

RADIS stočių teikiamus duomenis nuolat (24/7) stebi Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai. Foninės vertės Lietuvos teritorijoje paprastai siekia nuo 50 nSv/h iki 150 nSv/h. Jei fonas viršija 200 nSv/h, jau reikėtų imtis priemonių fonui mažinti.

Skydliaukės blokavimas jodu

Branduolinės avarijos atveju aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje. Apsaugoti ją galima laiku ir tinkamai vartojant stabiliojo jodo preparatus - kalio jodido (KI) 65 mg tabletes. Kalio jodido tabletėse yra stabiliojo jodo, kuris prisotina skydliaukę ir neleidžia patekti į ją radioaktyviajam jodui, taip sumažindamas skydliaukės ligų riziką.

Tais atvejais, kai į aplinką prognozuojama išmesti arba yra išmesta radioaktyviojo jodo ir numatomoji dozė gali viršyti 50 mSv per pirmąsias 7 paras, gyventojams, patenkantiems į galimą užterštą zoną, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu nurodoma naudoti kalio jodido tabletes. Optimalus laikas blokuoti skydliaukę jodu (išgerti jodo tabletes) yra likus 6 valandoms iki galimos apšvitos radioaktyviuoju jodu, bet ne anksčiau nei prieš 24 valandas.

tags: #radiacines #avarijos #ir #ju #padariniai