Išsami informacija apie EGR vožtuvą

EGR (angl. Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas - tai svarbus automobilio variklio komponentas, kurio pagrindinė funkcija yra išmetamųjų dujų recirkuliacija. Šis procesas leidžia sumažinti kenksmingų azoto oksidų (NOx) išmetimą į aplinką ir taip prisidėti prie ekologinių normų laikymosi. Kasmet didėjant spaudimui pasaulyje mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, EGR vožtuvas vaidina itin svarbų vaidmenį. Svarbu žinoti, ką jis daro, kodėl genda ir kaip jį prižiūrėti ar pakeisti. Daugelis bando gaivinti neveikiantį EGR vožtuvą jį valydami, tačiau dažnai tokia procedūra mažai kada gelbsti, nes dažniausiai sugenda jo elektroninė dalis.

EGR sistemos plačiai naudojamos automobiliuose jau nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio. Siekiant atitikti vis griežtesnius išmetamųjų teršalų standartus, automobilių gamintojams tenka griebtis vis išradingesnių būdų. Vidaus degimo variklis išmeta daug kenksmingų medžiagų. Be to, priklausomai nuo temperatūros ir apkrovos jam veikiant susidaro įvairių cheminių junginių, o jų proporcijos išmetamosiose dujose kinta. Nepavyktų sukurti katalizatoriaus, kuris gebėtų sulaikyti kenksmingas daleles iškart paleidus variklį, net esant žemai temperatūrai, todėl EGR vožtuvo pasirinkimas buvo natūralus žingsnis.

EGR vožtuvo paskirtis yra vienintelė, kuri turi šiokią tokią naudą - tai sumažinti azoto oksidų skaičių. Transporto priemonių gamintojams, pradėjus naudoti EGR vožtuvus dyzeliniuose varikliuose, šiek tiek labiau pradėta saugoti gamtą. Pačiam varikliui nuo jo buvimo yra jei ne blogiau, tai ir ne geriau, o nenaujam varikliui jis sukelia daugiau bėdų nei naudos - mažėja variklio galia, išmetamosios dujos, sugrąžintos į įsiurbimo kolektorių, teršia jį, kartais užkemša vos ne aklinai.

EGR vožtuvo veikimo principas ir konstrukcija

EGR vožtuvas veikia nukreipdamas tam tikrą dalį jau sudegusių išmetamųjų dujų atgal į įsiurbimo kolektorių, kur jos sumaišomos su šviežiu oro ir kuro mišiniu. Tai sumažina deguonies kiekį mišinyje ir, atitinkamai, degimo temperatūrą, kas tiesiogiai lemia mažesnį azoto oksidų susidarymą. Svarbu pabrėžti, kad EGR vožtuvas nėra skirtas pagerinti variklio veikimo našumą, o jo pagrindinis tikslas - išmetamųjų dujų toksiškumo mažinimas.

Konstrukcijos pagrindiniu elementu yra pats EGR vožtuvas, kuris reguliuoja į recirkuliaciją nukreipiamų išmetamųjų dujų kiekį. Jo veikimas priklauso nuo valdymo būdo. Vožtuvas atidaromas remiantis daviklio, stebinčio slėgį įsiurbimo kolektoriuje, bei masės srauto indikatoriaus parodymais. Kai kurie EGR vožtuvai turi papildomą išmetamųjų dujų atvėsinimo funkciją, kas dar labiau prisideda prie NOx emisijų mažinimo.

EGR vožtuvo veikimas tiesiogiai priklauso nuo automobilio variklio tipo:

• Benzininiuose varikliuose EGR vožtuvas paprastai neįjungiamas pasiekus maksimalias sukimo momento apsukas ir varikliui dirbant tuščiąja eiga.
• Dyzeliniuose varikliuose EGR vožtuvas atidaromas esant tuščiai eigai ir palaipsniui uždaromas didėjant apkrovai.

Šviežias oras iš oro filtro per droselinę sklendę patenka į įsiurbimo kolektorių ir variklį. Dalį atidirbusių dujų, per EGR vožtuvą, variklio valdymo kompiuteris grąžina atgal į įsiurbimo kolektorių, kur jos susimaišo su šviežiu oru. Atidirbusių dujų ir švaraus oro santykį reguliuoja variklio valdymo kompiuteris (ECU) priklausomai nuo variklio darbo sąlygų. Pavyzdžiui, tam tikruose varikliuose EGR vožtuvas yra pilnai uždarytas, kai variklio apsukos viršija 3400 RPM arba paduodamas kuro kiekis viršija 37.5 mg/str. Visa žemesnė diapazono riba yra EGR vožtuvo darbo zona.

Benzininis variklis aukščiausioje EGR sistemos veikimo fazėje gali grąžinti į degimo kamerą net 25 procentus išmetamųjų dujų tūrio. Dyzelinių variklių atveju šis kiekis siekia net iki 50 procentų, tačiau iš pradžių išmetamosios dujos turi būti atvėsintos: benzininiuose varikliuose - iki apie 650 °C, dyzeliuose - maksimaliai iki 450 °C. Būtent dėl to šiuolaikiniuose varikliuose naudojami specialūs radiatoriai, dažniausiai varikliuose su turbokompresoriais. Naudojant šiuos variklius, dujos, patenkančios į išmetimo sistemą, gali būti įkaitusios net iki 1000 °C.

Išmetamosios dujos, patenkančios į degimo kamerą, netampa oro ir degalų mišinio elementu. Jos tarsi užpildo erdvę, be to, pašildo degimo kamerą ir dėl to degalai greičiau garuoja. Jos taip pat inicijuoja kenksmingų junginių, susidarančių vykstanti degimui, oksidaciją.

EGR vožtuvų tipai

EGR vožtuvai yra įvairių tipų, priklausomai nuo automobilio konstrukcijos ir valdymo sistemos. Nors jų funkcija - mažinti išmetamųjų dujų emisijas - yra bendra, veikimo principai ir naudojimo ypatybės skiriasi. Toliau pateikiami pagrindiniai EGR vožtuvų tipai ir jų savybės:

• Vakuuminiai EGR vožtuvai: Šiuos vožtuvus valdo variklio vakuumas. Jie dažniausiai naudojami senesniuose automobiliuose ir yra paprastos konstrukcijos. Nors vakuuminiai vožtuvai yra patikimi, jų veikimas priklauso nuo vakuumo sistemos būklės.
• Skaitmeniniai EGR vožtuvai: Šiuos vožtuvus kontroliuoja elektroninis valdymo blokas (ECU), leidžiantis tiksliai reguliuoti dujų srautą pagal variklio apkrovą ir darbo sąlygas. Jie yra dažniausiai naudojami moderniuose automobiliuose dėl jų efektyvumo ir tikslumo.
• Dyzeliniai aukšto slėgio EGR vožtuvai: Šie vožtuvai yra pritaikyti dyzeliniams varikliams ir dirba su didesnio slėgio išmetamosiomis dujomis. Jie naudojami norint maksimaliai sumažinti azoto oksidų (NOx) emisijas ir dažnai yra derinami su kita išmetimo sistemos įranga.
• Dyzeliniai žemo slėgio EGR vožtuvai: Šie vožtuvai taip pat naudojami dyzeliniuose varikliuose, tačiau veikia su žemo slėgio dujomis, kurios grąžinamos iš išmetimo sistemos gale. Jie užtikrina papildomą emisijų mažinimą ir padeda pasiekti griežtus ekologinius standartus.
• Benzininiams varikliams skirti EGR vožtuvai: Šie vožtuvai naudojami benzininiuose varikliuose ir dažnai yra mažesni bei paprastesnės konstrukcijos nei dyzeliniai. Jie efektyviai mažina NOx emisijas esant vidutinei ir didelei apkrovai.

Renkantis EGR vožtuvą, būtina atsižvelgti į automobilio modelį ir vožtuvo suderinamumą, kad būtų užtikrintas efektyvus veikimas ir ilgaamžiškumas. Kiekvienas vožtuvo tipas turi savo privalumus ir reikalavimus priežiūrai, todėl svarbu žinoti, kuris variantas tinkamiausias jūsų automobiliui.

EGR vožtuvo gedimai ir jų atpažinimas

EGR vožtuvas yra vykdantysis visos sistemos komponentas. Tai variklio valdymo bloko kontroliuojamas elektrinis vožtuvas, kuris leidžia ir stabdo išmetamųjų dujų tiekimą į įsiurbimo kolektorių. Jis veikia sunkiomis sąlygomis. Maža to, kad išmetamosios dujos yra karštos, jose yra suodžių, nesudegusio dyzelino ar variklio alyvos dalelių; šios medžiagos kartu su išmetamosiomis dujomis patenka ant vožtuvo ir ant jo nusėda. Dėl to mechanizme kaupiasi degėsiai, kurie laikui bėgant stabdo jo veikimą arba sumažina tikslumą ir efektyvumą. Vožtuvas turi patikimai atsidaryti ir sandariai užsidaryti, pagal variklio poreikį įleisdamas išmetamąsias dujas atgal į degimo kamerą. Dėl tokių nepalankių sąlygų, kuriomis veikia, po tam tikro laiko ir nuvažiuotų kilometrų, EGR vožtuvas beveik garantuotai suges. Dažniausiai jis užstringa būdamas atviros padėties ir tada pasireiškia būdingi jo gedimo požymiai.

Pagrindiniai EGR vožtuvo gedimo požymiai:

• Sumažėjusi variklio galia arba trūkčiojimas: tai gali būti jaučiama važiuojant ar staigiai akceleruojant.
• Padidėjęs degalų suvartojimas: variklis negali efektyviai sudeginti degalų.
• Padidėję dūmai iš išmetimo vamzdžio: gali būti juodi arba balti, nurodantys degimo proceso problemas. Lengviausiai atpažįstamas požymis, be abejo, automobiliui su dyzeliniu varikliu staigiai greitėjant iš išmetimo vamzdžio besiveržiantys juodi dūmai.
• Užsidegusi „Check Engine“ lemputė: rodo galimą vožtuvo ar kitos išmetimo sistemos dalies gedimą.
• Nelygus variklio darbas ar užstrigimas: ypač esant mažai apkrovai.

Simptomai, susiję su EGR vožtuvo gedimu, yra panašūs į daugelio kitų variklio valdymo komponentų simptomus, todėl daugeliui technikų EGR gedimai ir toliau kelia galvos skausmą. Variklio veikimo problemos: jei vožtuvas užstringa, transporto priemonės oro ir degalų santykis bus netinkamas, o tai sukels variklio veikimo problemas, pvz., sumažėjusią galią, prastą greitėjimą ir netolygų veikimą tuščiąja eiga. Padidėjęs NOx išmetimas: kai EGR vožtuvas lieka (užstringa) uždarytas, dėl to aukšta temperatūra degimo kameroje palieka daug nesudegusio kuro išmetamosiose dujose, todėl padidėja NOx išmetimas ir sumažėja degalų naudojimo efektyvumas.

Pastebėjus šiuos požymius, rekomenduojama kuo greičiau atlikti diagnostiką ir, jei reikia, kreiptis į specialistus, kad būtų išvengta didesnių problemų ir užtikrintas automobilio eksploatacijos patikimumas. Laiku pašalinus EGR vožtuvo gedimus, galima užtikrinti efektyvų automobilio veikimą ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

EGR vožtuvo įtaka variklio agregatams

Egzistuoja netiesioginis ryšys tarp turbinos gedimo ir EGR vožtuvo. Automobilyje veikiančio EGR vožtuvo poveikis turbokompresoriui yra netiesioginis ir pasireiškia turbinos geometrijoje. Kuo blogiau sudega kuras degimo kameroje, tuo daugiau suodžių susidaro išmetimo sistemoje. Dėl to gali nukentėti turbinos geometrija, o vėliau - ir visas turbokompresorius. Tokiu atveju turbinos remontas ar restauracija gali kainuoti nuo 150 eurų ir daugiau.

Didelis suodžių kiekis išmetimo sistemoje taip pat kenkia katalizatoriui ir suodžių filtrui (DPF/FAP). Suodžiai užkemša šiuos elementus taip, kad net intensyvus važiavimas negali jų pašalinti. DPF filtrai dažnai kainuoja tris kartus brangiau nei katalizatoriai, o šių papildomų išlaidų kaltininku gali būti netinkamai veikiantis EGR vožtuvas.

Jeigu turbina nėra nauja, per ilgą laiką įsiurbimo kolektoriuje atsiranda nemažai tepalo nuosėdų. Kai prie viso to dar paduodamos ir išmetamosios dujos per EGR vožtuvą į įsiurbimo kolektorių, susidaro mišinys, kurio sudėtis paprasta: truputis suodžių, truputis tepalo, truputis nesudegusių angliavandenilių. Ši „košė“ pagal kai kuriuos „didelius žinovus“ yra labai geras priedas į degimo kamerą. Pasirodo, kuo daugiau košės, tuo geriau sudega mišinys degimo kameroje. Akivaizdu, kad tokiam teiginiui trūksta logikos, nes tai neigiamai veikia variklio agregatų ilgaamžiškumą.

Vienas sugedęs EGR dažnai „nusitempia“ kitus mazgus paskui save. Pavyzdžiui, jei EGR vožtuvas lieka dalinai atviras, DPF filtras nuolat kimšasi ir gali būti perkaitintas, kas reikalauja papildomo filtro valymo ir EGR vožtuvo keitimo.

EGR problemos pagal automobilių markes

EGR problemos dyzeliniuose automobiliuose beveik niekada nebūna „atsitiktinės“. Kiekviena markė turi savo silpnąsias vietas:

• VW (Volkswagen) TDI: Dažniausia problema - EGR + įsiurbimo kolektoriaus užsikimšimas suodžiais. Dažnai padeda pilnas EGR + įsiurbimo valymas, tačiau vien tik EGR valymas - laikinas sprendimas.
• Audi TDI: Dažniausia problema - elektrinio EGR mechanizmo strigimas, aušinamo EGR radiatoriaus problemos. Valymas nepadeda, dažniausiai reikalingas EGR keitimas arba restauravimas.
• BMW dyzeliniai varikliai: Dažniausia problema - EGR aušintuvo pratekėjimas, suodžių ir kondensato kaupimasis. Būtinas ne tik EGR, bet ir aušintuvo patikrinimas.
• Ford TDCi: Dažniausia problema - EGR greitas užsikimšimas, netikslus EGR darbas dėl programinių ribų. Profilaktinis valymas ir ECU atnaujinimas - veiksmingi.
• Opel CDTI: Dažniausia problema - EGR užstringa atviroje padėtyje. Pigūs analoginiai EGR - trumpalaikis sprendimas, geras valymas - ilgesnis rezultatas.
• Toyota D-4D: Dažniausia problema - užsikimšęs, bet techniškai tvarkingas EGR. Toyota EGR dažnai puikiai atsigauna po kokybiško valymo.
• Volvo D3, D4, D5: Dažniausia problema - EGR + įsiurbimo sistema pilna suodžių, vožtuvo strigimas. Būtinas kompleksinis valymas.
• Mazda dyzeliniai varikliai: Dažniausia problema - greitas EGR ir kolektoriaus užsiteršimas. Prevencija yra kritiškai svarbi.

EGR vožtuvo gedimų šalinimo metodai

Dažnai susiduriant su EGR gedimu, variklis pereina į avarinį režimą, kurio metu ribojamos variklio apsukos ir atjungiama turbina, todėl normaliai važiuoti tampa neįmanoma. Kompiuterinė diagnostika dažnai parodo klaidos kodą P0400.

Galimi EGR gedimų šalinimo būdai:

1. EGR vožtuvo keitimas nauju: Tai pats geriausias, tačiau ir pats brangiausias būdas. Naujas vožtuvas gali kainuoti nuo 20 iki net 1800 EUR. Gera žinia ta, kad daugumos populiarių automobilių vožtuvo kaina neturėtų viršyti 200 EUR.
2. Emuliatoriaus įmontavimas: Šie įrenginiai „apgauna“ variklio kompiuterį, kad šis manytų, jog EGR vožtuvas veikia. Tačiau tai nėra optimalus sprendimas, nes gali sutrikdyti automobilio laidyną ir net šiek tiek sumažinti trauką. Emuliatorius išsprendžia tik avarinio režimo problemą, bet nekompensuoja oro, kuris turėtų patekti per veikiantį EGR vožtuvą.
3. EGR vožtuvo užaklinimas ir atjungimas: Tai pigiausias būdas, tinkantis senesniems varikliams su vakuumine EGR valdymo sistema. Tačiau variklio darbui turi tokį patį minusą kaip ir emuliatoriaus pastatymas - variklis negauna pilno oro kiekio, kurio jam reikia.
4. EGR vožtuvo valymas: Jei EGR vožtuvas yra tik užsikimšęs suodžiais, jį galima bandyti valyti. Remontas apima elemento išmontavimą, kruopštų išvalymą (naudojamos suodžių degėsius tirpdančios cheminės priemonės arba ultragarsinės plovyklos), vožtuvo stūmoklio tepimą ir sumontavimą atgal. Paslauga kainuoja nuo 60 iki 140 EUR.
5. Programinis EGR vožtuvo išjungimas (išprogramavimas): Tai naujausias ir efektyviausias metodas, kai pakeičiama variklio valdymo programa taip, kad joje „nebeliktų vietos“ EGR vožtuvui. Šis metodas teisingai suprogramavus ECU, koreguoja oro ir kuro santykį, todėl variklis dirba optimaliai.

EGR vožtuvo valymo ir remonto niuansai

Nors EGR vožtuvo valymas kartais gali padėti, ypač jei vožtuvas užsikimšęs, bet mechaniškai sveikas ir nėra pažeista elektronika, dažnai tai tėra laikinas sprendimas. Elektriniuose EGR vožtuvuose dažnai sugenda pats mechanizmas ar elektronika, todėl valymas gali padėti tik trumpam. Tokiu atveju vienintelis patikimas sprendimas - vožtuvo keitimas arba profesionalus išprogramavimas. Dažna pasitaikanti klaida - išvalyti EGR, bet nevalyti įsiurbimo kolektoriaus, kuris būna pilnas tų pačių suodžių. Todėl kompleksinis valymas yra daug efektyvesnis.

Jeigu turite pakankamai įgūdžių, galite bandyti išimti ir patikrinti EGR būklę patys. Pakanka turėti mechaninių žinių, raktų komplektą ir garažą. Be to, pravers teptukas, truputis ekstrakcinio benzino arba tirpiklio ir naujų tarpinių komplektas. Išmontavus vožtuvą, iš pradžių jį būtina gerai išmirkyti benzine arba tirpiklyje. Verta leisti jam pagulėti tokioje vonelėje keletą valandų. Tada jį nuvalyti bus daug lengviau, nes dalis nuosėdų ištirpsta. Deja, pačiam valant EGR vožtuvą kyla tam tikra rizika. Išvalytas paprastas pneumatinio valdymo mechanizmas, sumontuotas automobilyje, tiesiog pradės veikti. Tačiau ta pati taisyklė neveikia elektroniniams vožtuvams. Juos sumontavus būtinas kompiuterinis suderinimas, kuriam reikia specialaus diagnostikos kompiuterio. Labai dažnai būtent dėl kompiuterinio derinimo EGR vožtuvo valymo paslauga yra brangesnė.

Programinis EGR vožtuvo išjungimas

Programinis EGR išjungimas yra laikomas geriausiu sprendimu šiuolaikiniame pasaulyje. Jo privalumai - teisingai suprogramavus ECU, yra koreguojamas oro:kuro santykis, todėl variklis dirba taip, kaip turėtų. Kadangi nėra intervencijos į elektrines grandines, variklio valdymo sistema gauna teisingą informaciją iš daviklių. Nors trumpalaikėje perspektyvoje EGR išprogramavimas gali atrodyti patrauklus dėl galimo nedidelio variklio galios padidėjimo ir degalų sąnaudų sumažėjimo, ilgainiui tai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių. Didžiojoje daugumoje Europos Sąjungos šalių, įskaitant Lietuvą, griežtai reguliuojamos transporto priemonių išmetamųjų teršalų normos, o bet kokie bandymai manipuliuoti išmetamųjų teršalų kiekiais gali būti laikomi neteisėtais ir turėti rimtų pasekmių (pvz., transporto priemonė negali praeiti techninės apžiūros).

Svarbu žinoti, kad išprogramavus EGR, transporto priemonė gali neatitikti išmetamųjų dujų emisijos normų, kas gali sukelti problemų techninės apžiūros metu ar pažeisti aplinkosaugos įstatymus. Be to, gali būti galimas neigiamas poveikis variklio veikimui ilgainiui, nes EGR sistema taip pat mažina degimo temperatūrą. Išprogramavus EGR, gali kilti problemų dėl perkaitimo arba vadinamojo užkalimo. Taip pat prarandama garantija, jei automobilis vis dar yra gamintojo garantijos laikotarpyje.

Renkantis tarp EGR vožtuvo remonto ar išprogramavimo, svarbu atsižvelgti į individualius poreikius, automobilio būklę ir naudojimo sąlygas.

Ar galima važiuoti su blogu EGR vožtuvu?

Trumpai tariant - galima, bet labai nerekomenduojama. Ilgainiui tai sukelia:

• DPF filtro problemas
• Turbinos apkrovimą
• Netolygų degimą
• Padidėjusią variklio temperatūrą
• Brangesnius remontus

Jeigu atjungsite EGR, išspręsite tik tai, kad jis neva nekels galvos skausmo. Bet tokiu atveju kuro mišinys taps nekontroliuojamas, ko pasekoje padidės temperatūra degimo kameroje. O kaip jau supratome, EGR tikslas atvirkščiai - temperatūrą mažinti. Taigi, atjungus EGR, temperatūra bus didesnė, o dėl aukštesnės temperatūros ir azoto oksido dujų poveikio variklio tepalui, motorui teks dirbti daug sudėtingiau/ekstremaliau (ne tokiais parametrais, kaip turėtų). Todėl siūlome gerai pagalvoti prieš nusprendžiant panaikinti EGR.

Problemos atliekant techninę apžiūrą

Kišimasis į elementus, turinčius įtakos teršalų išmetimui, reiškia techninės apžiūros galiojimo nutraukimą ir leidimo dalyvauti viešajame eisme praradimą. Iš pirmo žvilgsnio EGR vožtuvo atjungimas nėra matomas. Tačiau techninės apžiūros centro darbuotojas gali tuo įsitikinti atlikęs išmetamųjų dujų patikrą. Jis pastebės nukrypimus nuo leidžiamų normų. Dėl šių neatitikimų techninės apžiūros galiojimas nebus pratęstas. Norėdami pereiti techninę apžiūrą, privalėsite sutvarkyti išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemą.

Problemų atliekant techninę apžiūrą - tai tik optimistiškas scenarijus. Yra tikimybė, kad policijos pareigūnas atkreips dėmesį į netinkamai veikiantį EGR vožtuvą. Kaip patikrins, ar jis veikia? Iš tikrųjų jis neprivalo to daryti. Pagal taisykles, jam pakanka pagrįstos prielaidos. Pagrįstos prielaidos pagrindas gali būti, pavyzdžiui, aiškus dūmijimas iš išmetimo vamzdžio. Aptikęs problemą, policininkas gali sustabdyti Jūsų automobilio techninės apžiūros galiojimą ir skirti iki 600 EUR baudą. Be to, jis turi teisę uždrausti toliau eksploatuoti transporto priemonę. Jūs negalėsite tęsti kelionės. Automobilis pajudės tik su tralu. Nemalonumų mastas turėtų priversti susimąstyti, todėl nerekomenduojama bandyti optimizuoti EGR vožtuvo remonto sąnaudų.

Kaip išvengti EGR vožtuvo gedimų?

Norint išvengti EGR vožtuvo gedimų, svarbu reguliariai atlikti variklio priežiūros darbus - laiku keisti alyvą, naudoti kokybiškus degalus ir dažnai tikrinti variklio būklę. Kuo švaresnė degimo sistema, tuo mažesnė tikimybė, kad EGR vožtuvas užsiterš ar praras efektyvumą. Ypač svarbu rūpintis vožtuvo švara, jei automobilis dažnai naudojamas mieste arba važiuojant trumpais atstumais. Naudokite kokybiškus degalus, kurie mažina nuosėdų susidarymą, ir periodiškai atlikite vožtuvo valymą, siekiant išlaikyti jo funkcionalumą. Jei vožtuvas tampa pernelyg pažeistas ar užsiteršęs, gali prireikti EGR vožtuvo keitimo. Specialistai rekomenduoja kas 60-120 tūkstančių kilometrų atlikti EGR vožtuvo valymą.

Naudojant prastesnės kokybės arba užterštus degalus, variklyje ir EGR vožtuve padidėja tikimybė, kad atsiras anglies sankaupos. Dažnai važiuodami trumpus atstumus, ne tik akumuliatorių sekinate. Ypač žiemą, trumpos išvykos metu varikliui nepavyksta pasiekti optimalios darbinės temperatūros. Tai gali prisidėti prie nuosėdų kaupimosi EGR sistemoje. Iš esmės, prevencija ir apsauga paremtos atidžiu transporto priemonės eksploatavimu ir savalaike technine priežiūra. Taip pat profilaktiškai rekomenduojama naudoti kuro priedus, kurie padės tinkamai prižiūrėti ir apsaugoti EGR nuo suodžių.

tags: #apsitepalaves #egr #vostuvas