Užsienio kalbų mokymosi privalumai ir efektyvūs metodai

Daugelis svajoja apie gebėjimą laisvai kalbėti keliomis užsienio kalbomis, tačiau šis noras dažnai lieka neįgyvendintas, išsigandus sunkaus ir daug atsidavimo reikalaujančio darbo. Vis dėlto, išmokti svetimą kalbą - ne tokia jau lengvai įkandama užduotis, reikalaujanti keleto metų.

Anglų kalba: nebe užsienio kalba, o įrankis

Ilgą laiką vyresnioji karta Lietuvoje rusų kalba kalbėjo idealiai, o štai anglų kalba buvo ta, kuria susikalbėti jiems kildavo sunkumų. Tačiau situacija keičiasi. 2022-aisiais atliktas „EF English Proficiency Index“ tyrimas rodo, kad lietuvių, kuriems virš 40 metų, anglų kalbos žinios vertinamos kaip vidutinės. Pagal anglų kalbos žinojimą Lietuva yra 19-oje vietoje iš 111 šalių pasaulyje ir 20-oje Europos Sąjungoje. Tai gera žinia - žmonės mokosi ir kalbas išmoksta.

Pasak E. Kesylienės, vyresnio amžiaus žmonės mokosi anglų kalbos dėl dviejų pagrindinių priežasčių: norėdami susikalbėti su anūkais, kurie nekalba lietuviškai, ir norėdami laisvai naudotis įvairiomis technologinėmis priemonėmis. Anglų kalba šiandien yra nebe užsienio kalba - tai yra įrankis bet kokiai veiklai. Ją turime mokėti, norėdami veikti šiuolaikinėje visuomenėje.

Vis dėlto, kalbininkai situaciją vertina šiek tiek kitaip. Nors lietuviai puikiai žino „kelioninę“ anglų kalbą ir kasdienybėje susikalba, profesiniame ir akademiniame lygmenyje to nepakanka. Reikia suprasti kalbos niuansus, panaudoti įdomesnius išsireiškimus, gebėti argumentuoti, o tai reiškia - ir mąstyti ta kalba. Pavyzdžiui, IT specialistai puikiai žino profesinę kalbą ir terminus, bet jiems trūksta socialinių įgūdžių bendrauti angliškai neformaliose situacijose, pavyzdžiui, restorane su kolegomis.

Mokantis užsienio kalbų, ugdomas kūrybiškumas ir analitiniai sugebėjimai, gerinama atmintis, plečiasi pasaulėžiūra ir lavinama tolerancija.

Technologijų vaidmuo kalbų mokymesi

Vis sparčiau pritaikant dirbtinį intelektą (DI) įvairiose srityse, ne išimtis ir DI paremti kalbos įrankiai. Jie padeda ne tik išversti mums nesuprantamas kalbas, sugeneruoti sklandų tekstą, atsakyti į klausimus, bet ir sparčiau bei efektyviau išmokti užsienio kalbų. Anot E. Kesylienės, pastaroji šių įrankių funkcija yra didžiulė pagalba mokymosi procese, kuris DI dėka gali būti labiau personalizuotas.

Jeigu laikomas užsienio kalbos egzaminas ar žinių patikrinimo testas, sistema, paremta DI algoritmu, labai greitai atpažįsta stipriąsias ir silpnąsias puses, atitinkamai formuluoja klausimus ir randa atsakymą, kuriose vietose reikėtų tobulinti žinias. Tačiau kyla didelis klausimas, ar technologijos sugebės visiškai pakeisti tradicinį mokymą. Per 30 metų dėstymo nebuvo nė vieno žmogaus, kuris tik technologijomis būtų išmokęs užsienio kalbą ir dabar laisvai bendrautų. Tai turbūt neįmanoma, nes tikslas yra bendrauti ir susikalbėti ne su technologijomis, o mums dviese suprasti vienas kitą.

Šiandien visi sutinka, kad negalima nuneigti DI svarbos - tai yra labai svarbios technologijos, kurios padės geriau mokytis ir įsisavinti medžiagą, bet tai yra tik priemonė ir ji, turbūt, liks tik priemone, nes galutinis tikslas yra bendravimas, o tą geriausiai padeda įtvirtinti specialistai mokytojai.

Iššūkiai lietuvių kalbai

Keičiasi tendencijos ne tik mokantis kalbų, bet ir jas vartojant kasdienybėje. Vis sparčiau anglų kalbai įsitvirtinant pasaulyje, jaunoji Z karta šią kalbą pradeda vartoti net ir tada, kai bendrauja lietuviškai. Bendraudami su bendraamžiais, sakiniuose jie nevengia įterpti angliškų žodžių, kuria naujadarus, daugėja ir anglicizmų.

E. Kesylienė svarsto, kad jaunimas dažnai naudoja anglų kalbą ne todėl, jog neranda atitikmens savo gimtąja kalba, bet dažnai tai yra tiesiog tam tikras būdas išsiskirti, atrodyti gudriau. Kita vertus, specialistė pastebi, kad geriausiai savo gimtąją kalbą išmokstame tada, kai mokomės užsienio kalbų - pradedame atrasti skirtumus, suvokti turtą, kurį turime.

Geroji žinia yra ir ta, kad turime vis daugiau besimokančių lietuvių kalbos. Šiandien lietuvių kalba yra antroji užsienio kalba, kurią mokosi į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai, ne tik ukrainiečiai ir rusakalbiai, bet ir įvairiausių tautybių žmonės. Manoma, kad jaunimas ne tik atras užsienio kalbų privalumus, bet ir grįš prie savo gimtosios kalbos.

Poliglotų sėkmės paslaptys ir mokymosi principai

Naujos užsienio kalbos mokymasis dažnai prilyginamas stebuklui ar ypatingam talentui. Tačiau tiesa yra ta, kad kalbų mokymasis yra ne mistinis procesas, o techninis įgūdis, kurį galima ištobulinti taikant tinkamas strategijas. Daugelis poliglotų - žmonių, kalbančių keliomis kalbomis - nėra gimę genijais; jie tiesiog atrado metodus, kurie optimizuoja smegenų veiklą ir atminties procesus. Sėkmė priklauso ne nuo to, kiek valandų praleisite palinkę virš vadovėlių, o nuo to, kaip efektyviai išnaudosite laiką ir kokius įrankius pasitelksite.

Verslininko D. Bayley patirtis

Tinklalapis Time.com aprašė verslininko D. Bayley patirtį: jis savarankiškai išmoko net kelias užsienio kalbas. Susikalbėti prancūziškai D. Bayley‘is išmoko vos per 17 dienų!

• Kas rytą po 1,5-2 val. skirdavo taisyklingų ir netaisyklingų veiksmažodžių perrašymui į lentelę. Po dviejų savaičių buvo užpildytas visas sąsiuvinis.
• Klausė įrašų su kalbos pamokomis. Per 2 savaites D. Bayley‘is net dukart išklausė prancūzų kalbos.
• Per pietus bėgiodavo, drauge pasiimdamas ausinuką, kad galėtų pasiklausyti nuotaikingų prancūziškų dainų. Klausant muzikos, įsisavinamos intonacijos, tarimas, bandant atkartoti lavėja veido raumenys.
• Po pietų verslininkas skaitydavo prancūzišką knygą. Jis pasirinko vaikišką literatūrą, nes joje mažiau sudėtingų žodžių, naudojamos paprastesnės gramatinės konstrukcijos: tai puikus būdas mokytis kalbos.
• Kasdien apie 4 val. skirdavo rašinėlių prancūzų kalba rašymui, o jo bičiulė taisė klaidas.
• Mokėsi svarbiausių užsienietiškų frazių, tokių kaip „Iš kur atvykote?“, „Kuo esate vardu?“, „Kaip nuvykti į autobusų, geležinkelio stotį, oro uostą“.

Po 17 dienų D. Bayley‘is išvyko į Paryžių, ir pašnekovė labai nustebo, nes verslininkas kalbėjo taip, tarsi Prancūzijoje būtų praleidęs mažiausiai metus.

Trys pagrindiniai principai

5 kalbas mokanti „AMES Education“ kalbų akademijos Mokymo dalies vedėja Marija Klečkovska sako, kad nėra stebuklingų metodų, kurie leidžia išmokti kalbą labai greitai, tam reikia minimaliai laiko ir pastangų. Yra daug įvairių priemonių bei įrankių, kurie padeda mokymuisi tapti malonesniu, įdomesniu. Tačiau bendra praktika rodo, kad nepriklausomai nuo pasirinktų metodų ar priemonių, reikia vadovautis tais pačiais 3 principais:

1. Sistemingumas

„Repetitio mater studiorum est“ (kartojimas - mokymosi motina) - sena lotyniška frazė, bylojanti, kad kartojimas padeda mokytis. Užsienio kalbų mokymasis ne išimtis - mokytis reikia nuolat, reguliariai. Reikia nusimatyti konkrečias savaitės dienas bei valandas ir suplanuoti, kiek galima skirti laiko. Taip pat, norint palaikyti turimą kalbos lygį, turimos žinios turi būti aktyvuojamos reguliariai, o ne tik pasitaikius progai.

Reguliarus kartojimas yra svarbus, nes norint prisiminti naują žodį visiems laikams, jį reikia aktyviai ar pasyviai panaudoti kontekste bent 6-7 kartus. Be to, neužtenka tik reguliariai žiūrėti filmus ir skaityti tekstus, reikia tarti žodžius, kurti sakinius, lavinti kalbos laisvumą. Kaip sako britai: „You can learn speaking by speaking, writing by writing“ (Jūs galite išmokti kalbėti kalbėdami, rašyti - rašydami).

2. Įvairovė

Sėkmingas kalbų mokymasis turi du didelius priešus: per didelis stresas ir nuobodulys. Nereikia galvoti apie tai, kad nebemokame mokytis, gal esame per seni, nepatogu klysti - tai yra tiesiog nereikalingas stresas. Kalba yra tarpasmeninio bendravimo priemonė. Reikia pabandyti įsivaizduoti galutinį rezultatą - geras kalbos mokėjimas leis maloniai praleisti laiką, bendraujant su žmonėmis, daugiau skaityti, žiūrėti filmų, keliauti, siekti karjeros ir daugelio kitų dalykų.

Mokantis labai svarbu integruoti visus kalbos įgūdžius, tai yra klausymą, skaitymą, kalbėjimą ir rašymą, kas užtikrins įdomesnį paskaitų turinį. M. Klečkovska pateikia žinomų poliglotų, tarp jų Steve'o Kaufmanno iš Kanados ar Luca Lampariello iš Italijos taikomą veiksmingą kalbos praktiką, pagrįstą įvairovės principu:

• Vieną dieną perskaitoma įdomų tekstą.
• Antrą - žiūrima vaizdo įrašą su subtitrais.
• Trečią - rašomas tekstas dominančia tema.
• Ketvirtą dieną susitinkama su mokytoju ir kuo daugiau dėmesio skiriama kalbėjimui, o po to gaunamas grįžtamasis ryšys tiek apie kalbėjimą, tiek rašymą.

3. Balansas

Kalbų mokymasis gali būti apibrėžtas kaip sportas. Yra du skirtingi sportavimo būdai. Pirmas - treniruotės: tai sąmoningas mokymas, kurio tikslas yra pasiekti kokį nors tikslą. Antrasis yra poilsis: tai veikla, kuri pirmiausia yra maloni ir palyginti nereikalaujanti pastangų. Panašiai, mokydamiesi kalbų, turite šias dvi galimybes.

• Kalbos treniruotė - tai fonetinė ir gramatinė analizė bei žodyno papildymas. Tai apima paaiškinimų skaitymą, specializuotos medžiagos naudojimą, vertimą ir panašiai.
• Kalbinis poilsis ugdo pomėgius žiūrint filmus užsienio kalbomis, skaitant tinklaraščius, straipsnius ar el. knygas. Be to, grynas malonumas klausytis muzikos užsienio kalba ar susitikti su užsieniečiais visiškai neformaliame kontekste ir kita.

Mokymosi efektyvumo ir tuo pačiu malonumo paslaptis yra šių dviejų mokymosi tipų integravimas. Treniruotės reikalingos, tačiau pamiršus apie poilsį gali atsirasti nuobodulys ir praeiti noras mokytis. Deja, daugelis žmonių mokykloje tiki, kad kalbos mokymasis turi būti 100 proc. treniruotė. Balansas reiškia šių veiklų ne 50/50, o kiek kitokios proporcijos: 30 proc. laiko praleidžiama mankštinantis, 70 proc. laiko skiriama poilsiui.

Norintiems išmokti kalbų yra svarbus išmintingas sistemingumo, įvairovės ir pusiausvyros taikymas, kuris nuves ten, kur norite būti. Pirmasis žingsnis galėtų būti atsakymai į šiuos klausimus:

• Kiek tiksliai kartų per savaitę ir po kiek laiko galiu skirti laiko savo užsienio kalbai?
• Kas mane domina ir kaip šį pomėgį perkelti į kalbų mokymąsi?
• Kokį mokymosi būdą pasirinksiu (individualiai, grupėje, savarankiškai)?

Kaip efektyviai mokytis naujos kalbos

Prieš atsiverčiant pirmąjį puslapį ar atsisiunčiant populiarią programėlę, būtina atlikti namų darbus su savo psichologija. Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji, yra abstraktus tikslas. Noras „išmokti ispanų kalbą“ yra per daug platus ir neapibrėžtas. Kad procesas būtų sėkmingas, turite paversti savo norą SMART tikslu (specifiniu, išmatuojamu, pasiekiamu, aktualiu ir apribotu laiku). Turėdami aiškų tikslą, jūs sukuriate dopamino sistemą savo smegenyse - kiekvienas mažas pasiekimas suteikia malonumo jausmą ir motyvuoja judėti toliau.

Taip pat svarbu suprasti savo „kodėl“. Ar tai daroma dėl karjeros, kelionių, ar norima skaityti literatūrą originalo kalba?

Nereikia gyventi užsienyje, kad išmoktum kalbą

Vienas gajausių mitų yra tas, kad norint išmokti kalbą, būtina gyventi toje šalyje. Žinoma, tai padeda, tačiau daugybė žmonių gyvena užsienyje dešimtmečius ir vis tiek neprabyla vietine kalba. Paslaptis slypi ne geografinėje vietoje, o jūsų kasdienėje aplinkoje. Pradėkite nuo paprasčiausių veiksmų. Pakeiskite savo telefono, kompiuterio ir socialinių tinklų nustatymų kalbą į tą, kurią mokotės. Iš pradžių tai gali erzinti, tačiau tai priverčia jūsų smegenis nuolat matyti naujus žodžius ir susieti juos su veiksmais.

Klausymo įgūdžių lavinimas

Klausymas yra vienas svarbiausių įgūdžių:

• Foninis klausymas: Įsijunkite radiją ar tinklalaidę (podcast) ta kalba, kol plaunate indus ar vairuojate.
• Aktyvus turinio vartojimas: Žiūrėkite filmus ar serialus, kuriuos jau esate matę, bet dabar - užsienio kalba. Pradedantiesiems rekomenduojama naudoti subtitrus ta pačia kalba, kurią mokotės (ne lietuviškus!). Filmai ir serialai - vienas efektyviausių metodų, kaip įsisavinti naują kalbą. Dažnai girdima, kaip vaikai netikėtai puikiai prabyla anglų kalba, nors aplinkui visi kalba lietuviškai - įvairi kasdien juos lydinti vaizdo medžiaga bei socialiniai tinklai skatina greičiau įsisavinti nepažįstamą kalbą.

Ką ir kaip mokytis?

Vilfredo Pareto principas teigia, kad 20% pastangų duoda 80% rezultatų. Kalbų mokymesi tai reiškia, kad nereikia išmokti viso žodyno, kad galėtumėte susikalbėti. Tyrimai rodo, kad apie 1000-2000 dažniausiai vartojamų žodžių sudaro apie 80-90% kasdienės kalbos. Svarbi taisyklė - niekada nesimokykite pavienių žodžių. Žodžiai be konteksto greitai pasimiršta. Mokykitės frazes arba ištisus sakinius. Pavyzdžiui, užuot mokęsi žodį „sąskaita“, išmokite frazę „Ar galiu gauti sąskaitą?“. Pasak kalbos specialistų, iš pradžių verta atkreipti dėmesį į žodžius ir frazes, kurių prireiks pirmuosiuose pasikalbėjimuose, apsiperkant parduotuvėje, kreipiantis dėl paslaugų. Žinoma, svarbu pagalvoti ir apie tai, kam pirmiausia naudosite šią kalbą - vyksite pasisvečiuoti į šalį, kurioje kalbama jūsų pasirinkta kalba, o galbūt ji bus reikalinga tik dėl darbo?

Mokantis naujos kalbos, kalbininkai rekomenduoja pasitelkti 95/5 taisyklę. Ji reiškia, jog 95 proc. kalbos gali būti įsisavinti, mokant vos 5 proc. visų žodžių. Taip pat bendraujant užsienio kalba dažnai pasitarnauja tarptautiniai žodžiai, kurie dažniausiai sutampa daugelyje kalbų.

Atminties gerinimas

Ar kada nors uoliai mokėtės žodžius vakare, o ryte pusę jų jau buvote pamiršę? Tai natūralus procesas, vadinamas „užmaršties kreive“. Norint perkelti informaciją iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, būtina naudoti intervalinio kartojimo metodą (angl. spaced repetition). Šio metodo esmė paprasta: žodį reikia pakartoti būtent tada, kai esate ties riba jį pamiršti. Šiuolaikinės programėlės, tokios kaip „Anki“ ar kitos skaitmeninių kortelių sistemos, naudoja algoritmus, kurie automatiškai apskaičiuoja, kada jums parodyti tam tikrą žodį. Jei žodį atsimenate lengvai, programėlė jį parodys po savaitės, jei sunkiai - po 10 minučių.

Kalbėjimo įgūdžių ugdymas

Daugelis besimokančiųjų puikiai supranta tekstą skaitydami, bet sutrinka, kai reikia kalbėti. Taip yra todėl, kad burnos raumenys nėra pripratę tarti naujus garsus. Čia į pagalbą ateina „šešėliavimo“ (angl. shadowing) metodas - pakartokite tai, ką girdite, vos su kelių sekundžių vėlavimu, stengdamiesi kuo tiksliau atkartoti intonaciją ir tarimą. Didžiausias barjeras yra psichologinis - baimė pasirodyti kvailai. Perfekcionizmas yra didžiausias kalbų mokymosi priešas.

Kalbėjimas yra praktinis įgūdis. Pradėkite kalbėti su savimi namuose. Komentuokite savo veiksmus: „Dabar aš geriu kavą“, „Aš einu atidaryti lango“. Vėliau ieškokite kalbos partnerių. Internete gausu platformų (pvz., „Tandem“ ar „HelloTalk“), kur galite rasti žmonių, norinčių išmokti jūsų gimtąją kalbą mainais į pagalbą mokantis jų kalbos. Nauja kalba geriausiai įsisavinama ją vartojant. Išvykite pakeliauti į šalį, kurioje kalbama ta užsienio kalba, su mokytoju ar mokytoja bendraukite tik naująja kalba, o gal net pavyks susirasti draugą, kuris taptų nuolatiniu pašnekovu ir su kuriuo galėtumėte bendrauti ne gimtąja kalba?

Reguliarus tvarkaraštis - būtinybė

Kalbos mokymasis yra niekada nesibaigiantis procesas. Visuomet atsiras žodžių užsienio kalboje, kurių nesi girdėjęs ir norint palaikyti užsienio kalbos įgūdžius, svarbu nuolat ja komunikuoti. Reguliarus tvarkaraštis - būtinybė, svajojantiems įvaldyti naują užsienio kalbą. Padarius ilgesnes pertraukas tarp pamokų, nauja informacija pasimirš ir gali tekti viską pradėti iš pradžių, o tam prireiks dar didesnio rezervo valios ir motyvacijos. Tiesa, formuoti naujus įpročius ir pasiekti užsibrėžtų tikslų - užduotis ne iš lengvųjų. Pasak „Įpročių akademijos“ įkūrėjo James Clear, naują įprotį paversti pastoviu, beveik automatiškai atliekamu veiksmu užtrunka maždaug 66 dienas. 15-30 minučių kasdien yra daug efektyviau nei 5 valandos vieną kartą per savaitę. Trumpos sesijos neapkrauna smegenų ir padeda išlaikyti informaciją ilgalaikėje atmintyje.

Mokymosi proceso paįvairinimas

Sėdėti prie žodyno ir „kalti“ naujus žodžius arba gramatikos taisykles - tikrai neskamba, kaip įdomus laisvalaikio užsiėmimas. Galima išbandyti ir kitas mokymosi priemones - žaidimus, asociacijas, telefono programėles. Siekiant lengviau išmokti užsienio kalbos žodžius, galima juos asocijuoti su spalvomis, istorijomis, gyvūnais ar kitais reiškiniais, tuo pačiu ir lavinant vaizduotę, ir lengviau išmokstant sudėtingus žodžius. Siekiant, kad naują kalbą išmokti būtų dar įdomiau, galima tai apjungti su savo hobiu. Galbūt laisvalaikiu mėgstama siuvinėti ar domimasi menu? Tad laisvu nuo mokslų metu galima žiūrėti siuvinėjimo vaizdo įrašus, kuriuose, pavyzdžiui, apie siuvinėjimo raštus kalbama švediškai, arba pasidomėti šiuolaikiniu prancūzų menu ir šia tema paklausyti interviu su menininkais.

Lengviausios kalbos anglakalbiams

Angliškai kalbantiems žmonėms vienas užsienio kalbas išmokti yra kur kas lengviau nei kitas:

1. Norvegų kalba. Ji priklauso germanų kalbos šeimai - taip pat, kaip ir anglų, todėl jos turi panašių žodžių, pavyzdžiui, „vinter“ ir „sommer“. Verta paminėti ir tai, kad šios kalbos gramatika gana paprasta, o žodžių tvarka sakinyje - labai panaši į anglų. Be to, Norvegijoje yra ganėtinai daug dialektų - tai reiškia, kad kai kuriais atvejais nėra vieno teisingo būdo, kaip ištarti žodžius.
2. Švedų kalba. Pagrindinė priežastis, kodėl ji kalbantiems angliškai yra viena iš lengviausiai išmokstamų - daug etimologiškai giminingų, t. y. kilusių iš tos pačios protėvių kalbos ir labai panašiai atrodančių ar skambančių, žodžių. Švedų gramatikos taisyklės ganėtinai paprastos, taip kaip ir norvegų.
3. Ispanų kalba. Vartojama visame pasaulyje. Ją pakankamai lengva išmokti, nes tai - viena iš romanų kalbų, kilusi iš lotynų - taip pat, kaip ir daugelis angliškų žodžių. Panašumus puikiai atspindi tokie žodžiai kaip „correcto“, „delicioso“ ar „pizza“.
4. Italų kalba. Nors ji nėra tokia paplitusi kaip ispanų, nustatyta, kad ją kaip gimtąją vartoja daugiau nei 63 milijonai žmonių. Lotyniška jos kilmė padeda angliškai kalbantiems atpažinti tokius žodžius kaip „futuro“, „lotteria“ ar „controllare“.
5. Prancūzų kalba. Šią žavingą kalbą verta įtraukti į savo planų sąrašą. Tiesa, ją išmokti gali būti šiek tiek sunkiau, tačiau pasistengti išties verta: visame pasaulyje prancūziškai kalba beveik 76 milijonai žmonių. Angliškų ir prancūziškų žodžių panašumus lemia ne tik bendros lingvistinės šaknys, bet ir istoriniai įvykiai.

Asmeninės patirtys ir nuomonės

Daugelis žmonių Lietuvoje, kaip ir prof. dr., mokykloje išmoko lietuvių ir rusų kalbas, o vėliau dėl darbo - anglų kalbą. Kai kurie skaito baltarusių kalba, kalbėti mažiau gali, bet tai, ką kiti kalba, supranta. Anglų kalba yra pripažinta tarptautinio bendradarbiavimo kalba. Ji yra gana universali, savo laiku supaprastinta, kad būtų prieinama. Žinomas teiginys, kad žmogus, mokantis 500 anglų kalbos žodžių, bet kurį tekstą supranta 80 proc.

Kokią kitą kalbą žmogus turėtų mokytis, priklauso nuo to, kur jis nukreipia savo interesus. Tai gali būti ispanų kalba, kuri dabar darosi labai populiari. Vokiečių kalba po Antrojo pasaulinio karo buvo nubausta - jos populiarumas sumažėjo. Kai kurie asmenys, vaikystėje gyvenę Kuboje, mokėsi ispanų kalbos ir laiko ją labai gražia, be to, viena seniausių pagrindinių Europos kalbų.

Jūrininkai dažnai išmoksta šalies, kurioje dirba, kalbos. Pavyzdžiui, jeigu dirba laive su lenkais, natūraliu būdu bendraudami išmoksta lenkų kalbą. Kaip pasakojo vienas asmuo, jo tėvas, būdamas komandiruotas į Kubą ir Mauritaniją, prieš kelis mėnesius pradėdavo mokytis tos šalies kalbos. Jis kalbėjo ispaniškai, bet kadangi paskui tos kalbos nevartojo, primiršo ją.

Daugelis ano laikmečio žmonių rusų kalbos išmoko natūraliai. Anglų kalbos mokomasi nuolat nuo mokyklos ir studijų metų, lankant daug kursų ir naudojantis programėlėmis kaip „Duolingo“. Lygiagrečiai šiek tiek mokomasi ispanų kalbos. Latvius suprantama kaip tos pačios baltų grupės kalbų atstovus - eina suprasti, apie ką jie kalba. Jaunoji karta domisi netgi korėjiečių kalba ir jos mokosi. Kaip teigia vienas pašnekovas, nors korėjiečių kalba skamba gražiai ir muzikalai, sunku pasakyti, kiek ji lengva išmokti ir ar jam būtų prasmės tai daryti. Jaunimui taip, bet jis jau nebenorėtų pradėti mokytis naujos kalbos.

Daugelis mano, kad mokykloje išmoko anglų kalbą, bet ištobulino emigravę į Airiją, o vokiečių kalbą - išvykę į Vokietiją. Anglų vienareikšmiškai reikia mokėti, nes ja pasaulyje dažniausiai galima susikalbėti. Bet gal dar reikėtų ir ispanų kalbos. Kai kuriems vokiečių kalba nebuvo tikslinis pasirinkimas, tai lėmė gyvenimas. O jeigu reikėtų rinktis dabar, tai greičiausiai rinktųsi ispanų, nes ispanakalbių pasaulyje daug, be to, gražiausia klausantis yra ispanų kalba.

Užsienio kalba reikalinga ir kelionėms, ir darbui, ir akiračiui praplėsti. Kiek teko keliauti, visada buvo galimybė susišnekėti. Darbe, jeigu pasitaiko žmogus, kalbantis rusiškai, klausimas išsprendžiamas. Dar reikalinga būtų mokėti vokiečių kalbą, o graži yra italų kalba.

Mokytis niekada nevėlu, todėl, kad ir kurią kalbą pasirinktumėte, darykite tai su malonumu. Kalbų mokymasis nėra tik žodžių kaupimas - tai naujo pasaulio pažinimas ir savo asmenybės plėtimas. Kiekviena nauja kalba suteikia prieigą prie kitokios kultūros, humoro, literatūros ir mąstymo būdo. Svarbiausia šiame kelyje yra neprarasti smalsumo ir leisti sau būti netobulam. Klaidos yra ne nesėkmės ženklas, o įrodymas, kad jūs bandote ir tobulėjate.

tags: #privalumai #mokant #kelias #uzsienio #kalbas