Keliuose kasdien susiduriame su įvairiausiais vairuotojais. Vieni kelionę vertina kaip malonumą ir galimybę atsipalaiduoti, kitiems ji tampa nuolatiniu stresu. Kaip vairavimas gali tapti malonumu, o kada jis virsta iššūkiu? Apie tai kalbamės su psichoterapeutais Olegu Lapinu ir Genovaite Petroniene.
Vairavimas kaip malonumas ir psichoterapija
Pasak G. Petronienės, viena iš vairavimo teikiamų malonumų yra galimybė kelionės metu apmąstyti daugelį dalykų ir pabūti su savimi. Šiuolaikiniame, nuolat skubančiame pasaulyje tai yra ypač vertinga, nes retai kada turime galimybę tiesiog pabūti su savo mintimis.
O. Lapinas teigia, kad vairavimas gali būti ne tik malonumas, bet ir savotiška psichoterapija. Daugybė neurotiškų žmonių vairuodami jaučiasi geriau, nes automobilio valdymas juos ramina.
Vyrų ir moterų vairavimo skirtumai
Nėra paslaptis, kad vyrų ir moterų vairavimo įpročiai skiriasi. O. Lapinas pastebi, kad moterys vairuoja atsargiau, dažniau abejodamos, geriau pažindamos savo būsenas ir galimybes. Vyrai, anot jo, išsiskiria didesniu nerūpestingumu ir pasitikėjimu savimi, dėl ko jų avarijos dažniau įvyksta dėl greičio viršijimo.
Kai kurie vyrai, ypač linkę į narcisizmą, kiekvieną aplenkimą priima kaip pažeminimą ir nuolat stebi, ar niekas jų nepažemino. Tačiau ne visi vyrai keliuose elgiasi nutrūktgalviškai. Konservatyvesni vairuotojai labiau linkę laikytis taisyklių ir į vairavimą žiūri pragmatiškai, pirmenybę teikdami saugumui.
Kita vertus, kai kuriems vairuotojams kelia pasitenkinimą aplenkimai ir greitas važiavimas. Pasak psichoterapeuto, šios savybės gali būti nulemtos mūsų fiziologijos ir smegenyse esančių zonų, atsakingų už didesnės rizikos priėmimą. Tokie žmonės siekia daugiau jaudulio, kurį dažnai pajunta pažeisdami taisykles. Nors dalis vairuotojų yra lankstūs ir prisitaiko prie situacijos, kitiems gali prireikti rimtų įvykių, kad pakeistų savo elgesį.
Agresija kelyje: psichopatai ir narcizai
Pomėgis rizikuoti gali būti susijęs ir su testosterono poveikiu, kuris suteikia agresijos ir noro kovoti. Nors tikslingai nukreiptas ryžtingumas yra teigiamas bruožas, agresija kaip nervingumas ar pranašumo įrodymas nieko gero neduoda.
G. Petronienė išskiria kelis agresyvaus elgesio vairuojant tipus: psichopatiškas ir narcisistiškas asmenybės. Narcizas bet kokį automobilio aplenkimą ar nepraleidimą priima kaip asmeninį įžeidimą, manydamas, kad kitas vairuotojas jam norėjo pakenkti. Psichopatai, anot psichoterapeutės, yra žmonės, visiškai nevaldantys savo emocijų; tarp jų emocijos ir veiksmo nėra jokio tarpelio. Jie lengvai apimti pasiutimo ir gali persekioti kitus automobilius.
Tiek narcizai, tiek psichopatai yra labai pavojingi keliuose, nes neturi stabdžių ir yra visiškai valdomi emocijų. Jie gali elgtis nelogiškai, siekdami pademonstruoti savo galią, nes giliai viduje jaučiasi bejėgiai. Kiti žmonės, kasdieniame gyvenime būdami geranoriški, už vairo tampa ypatingai nervingi. Tai gali būti dėl sukaupto pykčio, kurio neturi kur išlieti. Tokiu atveju psichoterapeutė pataria pyktį išreikšti toje vietoje, kur jis ir kyla, o ne transporto priemonėje.
Bandos jausmas ir stereotipai
Nors Lietuvos vairavimo kultūra skiriasi nuo kitų šalių, pastebimas lietuvių polinkis viršyti greitį. O. Lapinas pastebi, kad lietuviai linkę daryti tai, ką daro kiti - jei kiti pradeda važiuoti greitai, tai tarsi ir tu turi taip daryti, instinktyviai, be realaus poreikio ar taisyklių leidimo.
Kalbant apie vairavimo kultūrą, dažnai susiduriame su stereotipais apie tam tikrų automobilių savininkus. G. Petronienė mini, kad BMW vairuotojai dažnai laikomi nemandagiais keliuose, nors ne kiekvienas BMW savininkas yra „erelis“, tačiau šio automobilio mėgsta pirkti būtent tokie vairuotojai.
Ar automobilio elgesys kelyje atspindi žmogaus elgesį gyvenime? Iš dalies taip, tačiau automobilio salone žmonės jaučiasi labiau anonimiški ir gali parodyti savo slepiamą asmenybės dalį. Kai kurie vairuotojai kelyje elgiasi priešingai nei kasdieniame gyvenime, todėl tiesiogiai sieti šių elgesių ne visada galima.
Kaip išvengti streso spūstyse?
Didžiuosiuose miestuose spūstys yra neišvengiamos. O. Lapinas pastebi, kad vairuotojai spūstyse užsiima įvairia veikla: rašo SMS žinutes, valgo, dažosi. Su telefonais rankose sėdi kas ketvirtas ar penktas vairuotojas.
G. Petronienė pabrėžia, kad SMS žinučių rašymas vairuojant prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, nes tai kelia didelį pavojų. Ji rekomenduoja rinktis audio knygas ar klausytis muzikos, nes tai mažiau atitraukia dėmesį nuo vairavimo.
Geriausias būdas nesinervinti spūstyse, pasak G. Petronienės, yra sąmoningo įsisąmoninimo (angl. „mindfulness“) kvėpavimo meditacija. Ji apima kūno, emocinės būsenos ir minčių įsisąmoninimą, susikaupimą į dabartinį momentą ir kvėpavimą. Toks ritmas padeda nusiraminti ir neskubėti, net jei ir vėluojate.
Streso ir nerimo valdymas: kaip susigrąžinti ramybę?
"Toyota Prius" stereotipo kaita
„Toyota Prius“ ilgą laiką turėjo aiškų stereotipą - tai ekonomiškas automobilis, dažnai naudojamas taksi, bet retai siejamas su emocija ar prestižu. Tačiau laikui bėgant modelio įvaizdis pasikeitė. Šiandien „Prius“ laikomas hibridų technologijos etalonu ir racionaliu pasirinkimu miesto vairuotojui.
Pirmųjų „Prius“ kartų sėkmė rėmėsi mažesnėmis degalų sąnaudomis, mažesne tarša ir patikimumu. Jų hibridinė sistema (benzininis variklis + elektros variklis) užtikrino gerus rezultatus mieste, ypač ten, kur dažnai tenka sustoti ir pajudėti. Dėl šios priežasties „Prius“ tapo populiariu taksi pasirinkimu daugelyje Europos miestų.
Tačiau kartu su populiarumu atėjo ir „etiketė“: masinis taksi pasirinkimas suteikė automobiliui „darbinio įrankio“ įvaizdį. Vienas svarbiausių reputacijos pokyčių veiksnių - dizainas. Naujesnės kartos „Prius“ vis drąsiau atsisako „neutralaus“ taksi įvaizdžio, siekdamas atrodyti moderniai ir dinamiškai.
„Įvaizdis pasikeitė tada, kai „Prius“ nustojo būti tik taupymo simboliu. Nors dizainas pakeitė emocinę modelio pusę, reputacijos pagrindas vis tiek yra technologija. Tai aktualu ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose, kur kasdienė rutina apima daug stabdymo ir lėto judėjimo. Hibridinė sistema ypač efektyvi tokiomis sąlygomis. Pliusų sąrašą papildo ir tai, kad nereikia specialios įkrovimo infrastruktūros, kaip elektromobiliams.
Paradoksalu, bet „taksi automobilio“ įvaizdis ne visada yra minusas. Taksi verslas renkasi modelius, kurie atlaiko dideles ridas ir intensyvų darbą. Vis dėlto, tai reiškia, kad į Lietuvą kartais patenka automobiliai su dideliu kilometražu arba intensyviai eksploatuoti. Naudotų automobilių pirkėjams „Prius“ dažnai atrodo kaip logiškas pasirinkimas: ekonomiškas, patikimas, gerai pažįstamas servisams. Svarbiausia - nebijoti patikrinti hibridinės sistemos diagnostika.
Pastaraisiais metais keitėsi ir pati rinka: griežtėjant taršos reikalavimams, augant degalų kainoms ir didėjant elektrifikacijos tempui, hibridai tapo ne kompromisu, o norma. Tuo pat metu dalis vairuotojų dar nėra pasiruošę elektromobiliui dėl įkrovimo infrastruktūros, įpročių ar kainos. Be to, naujesnis „Prius“ dizainas ir įranga leidžia jam konkuruoti su modernesniais modeliais ne tik pagal ekonomiją, bet ir pagal pojūtį: jis atrodo šiuolaikiškai, važiuoja tyliau, siūlo daugiau technologijų.
Trumpas atsakymas - taip, ypač tiems, kurie nori mažesnių sąnaudų be „įkrovimo streso“. „Prius“ stiprybės išryškėja ir toliau. Verta atsiminti, kad hibridas nėra „stebuklas“: geriausiai jis atsiskleidžia mieste ir mišriuose maršrutuose, o pasirinkto egzemplioriaus būklė (ypač baterijos) yra kritinis veiksnys.
Eismo įvykiai ir KET pažeidimai
Vienas sostinės vairuotojų pasidalijo vaizdo registratoriaus įrašu, kuriame matyti, kaip „Toyota Prius“ automobilis, išvažiuodamas iš kiemo, susiduria su paspirtukininku. Vairuotojai diskutavo, kuris yra neteisus.
Pagal Kelių eismo taisykles (KET), įvažiuodamas ar išvažiuodamas į kelią iš greta esančių teritorijų (gyvenamosios zonos, kiemo), vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms ir dviračiams. 60 KET punktas patvirtina, kad kirtus išvažiavimus iš greta esančių teritorijų, dviračių vairuotojai neturi nulipti nuo dviračio. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai priskiriami prie dviratininkų ir jiems galioja tos pačios taisyklės.
Dviratininkams skirtame KET taisyklių skyrelyje (59 punktas) numatyta, kad artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį. Be to, paspirtuku negalima važiuoti didesniu nei 25 km/val. greičiu. Šiuo atveju vairuotojas, matydamas kliūtį kelyje, nespėjo sustabdyti savo transporto priemonės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo panašų atvejį, kai autobusas susidūrė su elektrinio paspirtuko vairuotoju. Kasacinis teismas konstatavo, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis buvo paspirtukininko, o ne autobuso vairuotojo padaryti KET pažeidimai.
Šiame įvykyje taip pat pastebėta ir kita KET pažeidimo vieta - stovintis „Škoda“ automobilis. KET numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant pėsčiųjų, dviračių takų, arčiau kaip 5 m atstumu prieš kelio susikirtimą su pėsčiųjų ar dviračių taku. Šis automobilis galėjo blokuoti „Toyota“ automobilio matomumo lauką, todėl pastarasis ir nepastebėjo atskriejančio paspirtukininko.
Paspirtukininkas buvo apsirengęs tamsiai, nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės ar šalmo. Nors šie atributai yra rekomenduojami, bet ne privalomi (šalmai privalomi nepilnamečiams, liemenė - važiuojant tamsiu paros metu ar važiuojamąja kelio dalimi). Nuo kitų metų tvarka keisis - visi paspirtukininkai privalės dėvėti šalmus.
tags: #prius #vairuotojas #keikiasi