Saugos diržai yra viena iš svarbiausių, paprasčiausių ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Nors dauguma žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės. Juos būtina segėti visiems keleiviams, visose sėdynėse ir bet kokiu greičiu. Saugos diržai yra viena svarbiausių transporto priemonės saugos priemonių, skirta apsaugoti vairuotoją ir keleivius nuo sužeidimų eismo įvykio metu. Tinkamas jo naudojimas gali žymiai sumažinti kritinių sužalojimų riziką.
Saugos diržų evoliucija ir reikšmė
Saugos diržai jau daugelį metų yra privaloma automobilių įranga. Jie išgelbėjo šimtų tūkstančių žmonių gyvybes ir gerokai padidino saugumą vairuojant. Trijų taškų saugos diržą išrado Nilsas Bohlinas, o jį automobiliuose įdiegė „Volvo“ bendrovė. Vokietijos patentų biuras pripažino Bohlino sukurtus trijų taškų diržus vienu iš 8 svarbiausių patentų automobilių istorijoje. Pirmą kartą jie buvo panaudoti 1959 m. „Volvo PV544“ modelyje.
Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje. Kartu su oro pagalve jos 50% sumažina mirties riziką. Prisegtas saugos diržas apsaugo nuo mirties 40-60% vairuotojų ir keleivių. Saugos diržų naudojimas kartu su oro pagalve 63 proc. apsaugo nuo sunkių sužalojimų, sumažindamas mirtinų atvejų skaičių beveik 50 proc. Saugos diržai padeda išvengti ne tik staigaus stabdymo, bet ir susidūrimo metu ar apvirtus.
Saugos diržų veikimo principai
Net ir važiuojant, atrodytų, saugiu greičiu, staigus stabdymas ar susidūrimas sukuria milžinišką smūgio jėgą. Saugos diržai yra svarbiausia automobilio saugos priemonė. Juosmens diržas turi būti žemiau pilvo, padedant išvengti vidinių pažeidimų avarijos metu, o peties diržas turi būti įstrižai per liemenį. Saugos diržas užsifiksuoja ir jo negalima ištraukti staiga stabdant, spaudžiant akceleratorių ar automobiliui pasvirus į priekį. Oro pagalvės yra papildoma, bet ne savarankiška saugos priemonė. Jos veikia tinkamai tik tada, kai keleivis yra prisisegęs saugos diržą. Ne visuose automobiliuose oro pagalvės suveikia automatiškai: kai kuriuose modeliuose priekinio keleivio oro pagalvė aktyvuojama tik tada, kai užsegtas saugos diržas.
Saugos diržų konstrukcija skirta apsaugoti nuo kritimo iš aukščio, kai aukštis viršija 1,5 metro ir nėra kitų kritimą stabdančių priemonių. Iš pradžių saugos diržai buvo gaminami iš odos, drobės ar cheminio pluošto medžiagų, tačiau šiuolaikiniai diržai dažniausiai gaminami iš poliamido. Pagal paskirtį jie skirstomi į įvairius tipus, pavyzdžiui, skirtus oro darbams, lentynų darbuotojams ar elektrikams.
Saugos diržai su pirotechniniais įtempikliais yra dar viena saugos priemonė, kuri padeda apsaugoti vairuotoją ir keleivius nuo sužalojimų. Kai įvyksta avarija, signalas siunčiamas į įtempiklių valdymo sistemą, kuri akimirksniu sukuria įtempimo efektą, kad keleivis būtų tvirtai pritvirtintas prie sėdynės. Tuo pat metu suveikia priekinės oro pagalvės modulis. Šie įtempikliai yra labai patikimi ir naudojami daugumoje naujų automobilių. Visi saugumo elementai veikia kartu ir labai darniai. Saugos diržas ir lynas turi turėti pakankamą mechaninį stiprumą, būti atsparūs dilimui, o žiedas (kabliukas) privalo turėti draudimo įtaisą. Saugos diržo ir lyno ilgis turėtų būti ne mažesnis kaip 3 metrai, o taip pat būtina pridėti buferį.
Mitai apie saugos diržus ir jų paneigimas
Nepaisant akivaizdžios saugos diržų naudos, vis dar netrūksta žmonių, kurie neigia jų naudojimo pagrįstumą. Panagrinėsime dažniausius mitus:
- Mitas: Saugos diržai neleidžia išlipti iš degančio automobilio.
Realybė: Eismo įvykių statistika aiškiai rodo, kad tik 0,5% eismo įvykių yra susiję su automobilio gaisru. Žūti dėl diržų, o ne dėl paties gaisro, tikimybė yra itin maža.
- Mitas: Per avariją geriau iškristi iš automobilio, nei likti jame įkalintam.
Realybė: Tai yra absoliučiai klaidinga prielaida. Išmestas iš automobilio žmogus patiria daug sunkesnius sužalojimus ir kur kas dažniau žūsta. Automobilis susidūrimo metu įgyja tokią energiją, lyg svertų kelias tonas. Taigi, neprisisegę saugos diržų, keleiviai tampa mirtinu pavojumi ne tik sau, bet ir kitiems. Kūnas išslysta 2,5 tonos jėga.
- Mitas: Nedideliu atstumu ir nedideliu greičiu važiuojant automobilyje be saugos diržų važiuojantis asmuo avarijos metu nebus rimtai sužeistas.
Realybė: Pasirodo, kad net ir važiuojant nedideliu greičiu veikia jėgos, kurių keleivis negali kontroliuoti. Pavyzdžiui, jau važiuojant 14 km/val. greičiu ir atsitrenkus į nejudamą kliūtį, smūgio jėga yra 8 kartus didesnė už kūno svorį. Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkęs į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga. Remiantis JAV statistiniais duomenimis, dauguma mirtinų eismo įvykių įvyksta 40 km atstumu nuo namų ir važiuojant mažesniu nei 65 km/val. greičiu. Keleivis su baisia jėga trenktųsi į priekinę sėdynę ar net nuskristų į priekį. Neįtikėtina, tačiau 50 km/val. greičiu neprisisegęs žmogus susidūrimo atveju tampa gyva raketa, keliančia mirtiną pavojų kitiems keleiviams.
- Mitas: Važiuojantieji gale gali nesegėti saugos diržų.
Realybė: Tyrimai rodo, kad beveik pusė gale sėdinčių keleivių nesinaudoja saugos diržais. Jie gali būti sužeisti lygiai taip pat, kaip ir priekyje važiuojantys keleiviai. Gale sėdintis neprisisegęs keleivis susidūrimo metu įgyja tokią energiją, lyg svertų kelias tonas. Jis ne tik kelia pavojų sau, bet ir priekyje sėdintiems keleiviams. Priekinės sėdynės atlošas yra pakankamai minkštas, tačiau priekinė panelė nėra. Oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas. Jos skirtos apsaugoti priekyje sėdinčius keleivius, tobulėjo sparčiau nei saugos diržai galinėse sėdynėse.
- Mitas: Saugos diržai kelia pavojų vaisiui nėštumo metu.
Realybė: Iš tikrųjų saugos diržai yra vienintelis dalykas, galintis išgelbėti nėščios moters gyvybę nelaimingo atsitikimo atveju. Tai pasakytina net ir apie pažengusias nėščiąsias, kurioms gali būti netaikomas reikalavimas segėti saugos diržą, tačiau geriau jį naudoti. Tuomet reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų.
Tinkamas saugos diržų naudojimas ir priežiūra
Tinkamas prisegimas automobilyje
Saugos diržai turi būti užsegami kiekvieną kartą, kai žmogus sėda į automobilio sėdynę. Tai yra svarbiausias dalykas, kurio reikia laikytis, kad būtų užtikrinta maksimali apsauga eismo įvykio metu.
- Lėtai patraukite saugos diržą ir įsitikinkite, kad jis nėra susuktas ar pažeistas.
- Prisegti saugos diržą reikia įkišant užsegimo ąselę į tam skirtą sagtį. Spragtelėjimas reiškia, kad saugos diržas užsifiksavo.
- Visada įkiškite saugos diržo liežuvėlį į jam skirtos pusės sagtį, kitaip susidūrimo atveju saugos diržai ir sagtys gali nesuveikti kaip numatyta, sukeldami rimtų sužalojimų.
- Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių. Peties saugos diržas negali būti dedamas po ranka, jis turi būti pakabintas įstrižai prieš krūtinę.
- Juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Trijų taškų juosmens saugos diržas turėtų būti rišamas kuo žemiau, geriausia ant klubų, o ne ant juosmens.
- Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Diržas turi būti kuo arčiau kūno.
Sėdynės ir diržo aukščio reguliavimas
Norint tinkamai sureguliuoti saugos diržus, reikia atlikti šiuos veiksmus:
- Sureguliuokite sėdynes (sėdynės padėtį ir, jei įmanoma, sėdynės atlošo kampą).
- Atsisėskite taip, kad jūsų nugara būtų prigludusi prie sėdynės atlošo.
- Patraukite viršutinį saugos diržą kuo arčiau kaklo, tačiau jis neturi priglusti prie kaklo.
- Jei reikia, sureguliuokite saugos diržo aukštį ir užtikrinkite, kad krūtinę juosiantis saugos diržas liestų petį. Priekinėse sėdynėse galima reguliuoti saugos diržo aukštį. Suspauskite sėdynės tvirtinimą ir pakelkite arba nuleiskite saugos diržą. Nustatykite diržą kaip įmanoma aukščiau, tačiau jis neturi trintis į gerklę. Saugos diržas turi gulėti ant peties, o ne žemiau ant rankos.
- Sureguliuokite kelių diržą taip, kad jis plokščiai priglustų prie šlaunų ir dubens.
Saugos diržų patikra ir keitimas
Saugos diržų patikra prasideda nuo jų vizualinio patikrinimo. Prieš naudojant saugos diržą būtina atlikti išvaizdos patikrą:
- Patikrinti, ar visi komponentai yra sukomplektuoti, ar nėra trūkumų, sužeidimų ar pažeidimų.
- Apžiūrėti virvę ir pintą diržą, ar nėra trapių įtrūkimų, nutrūkusių sruogų ar įlinkimų.
- Patikrinti metalines jungiamąsias detales, ar nėra įtrūkimų, suvirinimo defektų, rimtos korozijos.
- Įvertinti kablio liežuvio įkandimą, ar jis plokščias ir vietoje, ar draudimo įtaisas yra pilnas ir patikimas.
- Patikrinti kniedes, ar nėra akivaizdaus nuokrypio ir ar paviršius yra plokščias.
Jei pastebėjote bet kokių pažeidimų, turite nedelsdami pakeisti saugos diržus. Saugos diržų patikra taip pat yra atliekama techninės apžiūros metu. Technikas taip pat patikrina, ar diržai yra tinkamai sureguliuoti. Jie neturėtų būti per arti ar per toli nuo kūno. Rekomenduojama reguliariai keisti saugos diržus kas 6-8 metus, net jei jie atrodo tinkamai.
Saugos diržų naudojimo išimtys ir baudos
Išimtys
Nors saugos diržą paprastai privalu segėti, yra tam tikrų aplinkybių, kuriomis vairuotojui leidžiama vairuoti neprisisegus saugos diržo. Tai apima važiavimą atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje arba manevravimą atgal gyvenamųjų namų gatvėje, taip pat važiavimą nedideliu greičiu stovėjimo aikštelėje.
Vairuotojai, turintys sunkią sveikatos būklę (pvz., tam tikrus krūtinės ar stuburo sužalojimus), gali būti atleisti nuo pareigos segėti saugos diržą, jei turi galiojančią medicininę pažymą. Asmeniui, kuriam dėl rimtų medicininių priežasčių kompetentingos institucijos išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama nedėvėti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
Vaikai, jaunesni nei 135 cm, turi būti pritvirtinti tinkamose vaikų apsaugos sistemose, pritaikytose pagal vaiko svorį ir ūgį. Motociklininkai, įskaitant mopedų ir triračių motociklų vairuotojus, privalo dėvėti tinkamas apsaugos priemones, pavyzdžiui, šalmus.
Baudos už nesilaikymą
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 134 straipsnis numato baudas už saugos diržų, atitinkamos grupės sėdynių ir motociklininkų šalmų naudojimo tvarkos pažeidimą. Vairuotojams ir (arba) keleiviams gali būti skiriama nuo 28 iki 57 eurų bauda. Pakartotinai padarius šį pažeidimą, bauda gali siekti nuo 57 iki 86 eurų. Šios baudos gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, tačiau jos gali siekti nuo 20 iki 60 eurų.
Vairuotojai privalo užtikrinti naminių gyvūnėlių saugumą transporto priemonėje ir kad jie netrukdytų vairuoti, nesužalotų eismo dalyvių ar nesusižeistų.
Ateities saugos diržų technologijos ir švietimas
Nors saugos diržai yra privalomi jau daugelį metų, ateityje jie tikrai taps dar efektyvesni ir saugesni. Pasaulio automobilių gamintojai nuolat tobulina savo automobilių saugos sistemas, kad sumažintų eismo įvykių skaičių ir padidintų jų keleivių saugumą. Galimos naujovės:
- Saugos diržai su įmontuotais jutikliais - šie diržai sugeba nustatyti, ar keleivis yra tinkamai užsisegęs ir pranešti apie tai vairuotojui.
- Saugos pagalvės, kurios apsaugo nuo smūgių iš kelių pusių - šios pagalvės yra skirtos apsaugoti keleivius nuo smūgių iš šonų, kurie yra dažna mirties priežastis eismo įvykiuose.
- Saugos diržai su automatinėmis reguliavimo sistemomis - šie diržai gali automatiškai reguliuoti savo ištempimą, kad būtų patogiau ir saugiau keleiviams.
- Saugos diržai, kurie automatiškai užsisega - šie diržai gali automatiškai užsisegti, kai keleivis sėda į automobilio sėdynę.
Visos šios naujovės yra skirtos padidinti keleivių saugumą ir sumažinti eismo įvykių skaičių. Tačiau, kaip visada, svarbu prisiminti, kad saugos diržai ir pagalvės yra tik dalis automobilio saugos sistemos.
Saugos diržų naudojimo švietimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti saugų eismą. Viena iš efektyviausių švietimo kampanijų yra socialinė reklama. Tai yra reklama, kuria siekiama pakeisti žmonių požiūrį ar elgesį. Pavyzdžiui, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) vykdo socialinę reklamą, kurioje primenama apie saugos diržų naudojimą. Ši reklama skelbiama per televiziją, radiją ir internetą.