Automobilis tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi sparčiai besivystančiame pasaulyje. Dažnai prisisegame diržus ir išvažiuojame, net nesusimąstydami apie paties veiksmo svarbą gelbstint gyvybę. Šiame straipsnyje nagrinėsime mokslinius saugos diržų pagrindus, paneigsime paplitusius mitus ir pabrėšime saugos diržų naudojimo svarbą įvairioms amžiaus grupėms. Nuo pagrindinių saugos diržų veiksmingumą lemiančių mechanizmų iki įstatymų ir taisyklių, įpareigojančių juos naudoti, siekiame išsamiai apžvelgti, kodėl saugos diržai yra daugiau nei tik automobilio interjero dalis - jie, be abejonės, yra svarbiausia saugos priemonė.
Saugos diržų esmė ir veikimo principai
Saugos diržai ir oro pagalvės yra svarbiausios priemonės, kurios padeda išvengti skaudžių traumų ar net išsaugoti gyvybę. Saugos diržai jau daugelį metų yra privaloma automobilių įranga. Jie avarijos atveju apsaugo žmogų nuo stiprių smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi pro langą arba iš besiverčiančio automobilio.
Saugos diržai veikia pagal fizikos ir mechanikos inžinerijos principus. Kai transporto priemonė juda, tuo pačiu greičiu juda ir joje esantys keleiviai. Jei transporto priemonė staiga sustotų, pavyzdžiui, susidūrimo atveju, joje esantys žmonės dėl inercijos vis tiek judėtų toliau, o tai gali sukelti sunkius sužalojimus ar net mirtį. Saugos diržai neutralizuoja šią inerciją, paskirstydami staigaus lėtėjimo jėgą didesnėms ir stipresnėms žmogaus kūno dalims, tokioms kaip krūtinė, dubuo ir pečiai. Toks jėgos pasiskirstymas padeda sumažinti bendrą smūgį bet kuriai kūno daliai.
Saugos diržų sistemą sudaro įvairios sudedamosios dalys, įskaitant diržą, įtraukiklį ir sagtį. Diržai pagaminti iš didelio atsparumo medžiagų, skirtų atlaikyti dideles jėgas. Įtraukimo mechanizmas suvynioja perteklinę diržo juostą ir, užfiksavęs staigų judesį ar susidūrimą, užsifiksuoja, kad keleivis nenugarmėtų į priekį. Sagtis saugos diržą fiksuoja vietoje.
Kodėl būtina segėti saugos diržus?
Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje. Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, saugos diržai 45 % sumažina mirties riziką ir 50 % - sunkių sužalojimų riziką.
Fizinės žalos prevencija
Saugos diržai ne tik sumažina mirtinų nelaimingų atsitikimų riziką, bet ir atlieka svarbų vaidmenį apsaugant nuo galvos, kūno ir galūnių sužalojimų susidūrimo metu. Jie tvirtai laiko jus vietoje ir apsaugo nuo bukos jėgos traumos, kuri gali sukelti rimtus vidaus organų sužalojimus ar organų pažeidimus. Be to, saugos diržai gali gerokai sušvelninti galvos sumušimo ir kitų su kaklu susijusių sužalojimų padarinius, todėl avariją išgyvensite tik minimaliai nukentėję.
Saugos diržo mechanizmas
Suderinamumas su oro pagalvėmis
Oro pagalvės sukurtos taip, kad veiktų kartu su saugos diržais, o ne juos pakeistų. Neprisisegę saugos diržo keleiviai gali būti nublokšti link besipučiančios oro pagalvės, kuri išsiskleidžia dideliu greičiu ir gali sužaloti. Prisisegę saugos diržą keleiviai užima tinkamą padėtį, kad galėtų saugiai pasinaudoti oro pagalvės išsiskleidimu. Priešinga situacija: oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas.
Saugos diržų veiksmingumas skaičiais
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis siūlo palyginti tris atvejus, kai vairuotojas ar keleivis segi įprastą saugos diržą su įtempimo mechanizmu, segi paprastą saugos diržą be įtempimo mechanizmo ir visiškai nesegi saugos diržo. Jeigu automobilis 50 km/val. greičiu trenkiasi į stacionarią kliūtį, tai 75 kg masės žmogus viduje atskirais atvejais patiria labai skirtingas apkrovas. Pirmuoju atveju žmogaus kūnas (galva ir krūtinė) patirs kiek didesnį nei 20 g pagreitį, antruoju atveju daugiau nei 30 g ir trečiuoju atveju daugiau nei 150 g! Geresniam įsivaizdavimui tyrimuose įprastai naudojamą pagreitį pakeitus labiau suprantamu dydžiu gaunamos 1,5; 2,25 ir 11,25 tonos apkrovos. Taigi skirtumas tarp apkrovų, patiriamų segint įprastą automobilio saugos diržą ir nesegint jokio siekia daugiau nei 7 kartus.
Svarbiausi mitai ir jų paneigimas
Mitas: Saugos diržai yra nepatogūs ir varžantys
Nors gali prireikti šiek tiek laiko priprasti prie saugos diržų, šiuolaikinės konstrukcijos pirmenybė teikiama ne tik saugumui, bet ir patogumui. Saugos diržą galima reguliuoti, kad jis geriau jums priglustų, o tai gali padėti užtikrinti patogumą. Be to, svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės, nes tai gali sumažinti jo efektyvumą ir patogumą.
Mitas: Man nereikia saugos diržo trumpoms kelionėms arba važiuojant lėtai
Nelaimingų atsitikimų gali įvykti bet kada, net ir trumpų kelionių kaimynystėje ar važiuojant nedideliu greičiu. KTU Transporto inžinerijos katedros docentas Darius Juodvalkis teigia, kad net ir abiem automobiliams važiuojant nedideliu greičiu, susidūrimas gali būti mirtinai pavojingas. Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkęs į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga. Dauguma mirtinų eismo įvykių įvyksta 40 km atstumu nuo namų ir važiuojant mažesniu nei 65 km/val. greičiu.
Mitas: Jei mano automobilyje yra oro pagalvės, saugos diržo man nereikia
Kaip minėta anksčiau, oro pagalvės sukurtos taip, kad veiktų kartu su saugos diržais, o ne kaip jų pakaitalas. Neprisisegę saugos diržo galite būti nublokšti į greitai besipučiančią oro pagalvę, o tai gali sukelti rimtų sužalojimų.
Mitas: Jei užsisegsiu saugos diržą, galiu įstrigti gaisre arba po vandeniu
Incidentai, susiję su ugnimi ar vandeniu, sudaro tik nedidelę automobilių avarijų dalį. Be to, saugos diržas gali apsaugoti jus nuo sąmonės netekimo ir taip padidinti jūsų galimybes išsigelbėti.
Saugos diržų vaidmuo užtikrinant vaikų saugumą
Vaikų sauga transporto priemonėse yra labai svarbi, o saugos diržai - esminis aspektas. Tačiau standartiniai saugos diržai yra skirti suaugusiesiems ir gali netinkamai apsaugoti vaikus dėl jų mažesnio dydžio ir kitokių proporcijų. Todėl reikia naudoti vaikams skirtas apsaugos priemones, pavyzdžiui, automobilines kėdutes.
- Kūdikiams ir mažiems vaikams: reikėtų sodinti į galine kryptimi atsuktas automobilio sėdynes, nes jos geriausiai apsaugo jų galvą, kaklą ir stuburą avarijos metu.
- Išaugus iš kėdučių: vaikai turėtų persėsti į į priekį atsuktas automobilio kėdutes su saugos diržais.
- Augantiems vaikams: jie turėtų persėsti į kėdutę su stiprintuvu. Šios sėdynės paaukština vaiką, kad diržas tinkamai priglustų prie stipresnių kūno dalių, t. y. krūtinės, raktikaulio vidurio ir klubų, o ne prie kaklo ir pilvo.
Šie vaikams skirti saugos diržai yra labai svarbūs apsaugant vaikus nuo rimtų sužalojimų avarijos atveju, nes jie tolygiau paskirsto smūgio jėgą ant viso kūno ir apsaugo nuo jautrių vietų. Taip pat labai svarbu, kad vaikai segėtų saugos diržą naudojant specialų sėdynės paaukštinimą, nes kitu atveju įstrižoji diržo dalis gali pavojingai traumuoti kaklą.
Saugos diržų patikra ir priežiūra
Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, juk svarbiausia kiekvienam yra automobilio veikimas, o ne saugos diržo ar oro pagalvės būklė. Iš tikrųjų saugos diržai ir pagalvės mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis. Mes dažniausiai apie juos nemąstome ir atrodo jie mums nereikalingi.
Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos. Diržai dėvisi ilgainiui. Kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą; jeigu ten kažkas juda blogai (dėl įtrūkimų, įplyšimų), techninės apžiūros nepraeisite. Darnus saugos diržo veikimas svarbus keleivių ir vairuotojų saugumui. Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai. Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti.
Renaldas Gabartas, asociacijos „Transeksta“ atstovas, pastebi, kad automobilio prietaisų skydelyje saugos diržai neturi atskiro indikatoriaus, informuojančio apie sistemos būklę (tiksliau, toks indikatorius užsidega, jei saugos diržų pirotechniniai įtempikliai incidento metu suveikia). Tad techninės apžiūros metu diržai vertinami vizualiai: ar neturi plika akimi matomų pažeidimų, nėra suplyšę, ar nepažeistos sagtys, ar užrakto mechanizmas nėra atviras, ar veikia diržo įtraukiklis su automatiniu fiksatoriumi. Itin senose transporto priemonėse saugos diržai gali būti neįrengti, tačiau jei diržai įrengti - jų techninė būklė turi atitikti saugos diržams taikomus reikalavimus.
2018-aisiais, tarp visų į techninę apžiūrą atvykusiųjų M1 klasės transporto priemonių, tokių problemų (tiksliau, „didelių trūkumų“) turėjo 13 000 arba 1,83 proc. visų pirminei patikrai pateiktų automobilių.
Naujos saugos diržų technologijos
Nors iš pirmo žvilgsnio saugos diržo technologija ir veikimas yra gana paprastas, tačiau automobilių gamintojai ir saugumo ekspertai šioje srityje dar tikrai nededa taško. VGTU docentas V. Žuraulis primena, kad net keli gamintojai jau paruošė technologijas, kai smūgio metu iš krūtinę juosiančios diržo dalies išsiskleidžia oro pagalvė, kuri ne tik sumažina smūgį, bet ir išsklaido kūnui tenkančią apkrovą. Taip krūtinė nepatiria gana didelės apkrovos, sukoncentruotos ties juosiančio diržo vieta.
Dar viena šiuo metu tiriama saugos diržų technologija yra keturių tvirtinimo taškų diržas. Ši technologija 5-10 proc. sumažina kūno patiriamą deformaciją bei užtikrina simetrišką išskirstytą apkrovą, tačiau platesnį pritaikymą dar riboja nepatogi tokių diržų užsegimo technologija.
Saugos diržų istorija
Europos ir JAV istorikai stengiasi prisiimti nuopelnus kiekvienas savo žemynui, kalbėdami apie tai, kas išrado, išbandė ar pirmas patentavo saugos diržus ar jų prototipus. Beveik visi sutinka, kad XIX a. saugos diržus išrado britas inžinierius George'as Cayley; jie buvo naudojami sklandytuvuose. Tačiau pirmasis automobilių saugos diržus patentavo amerikietis Edwardas J. Claghornas: 1885 m. jais pradėti segti Niujorko taksi automobilių keleiviai. Vėliau panašūs išradimai ne kartą patentuoti abiejose Atlanto pusėse.
Manoma, kad saugos diržai pirmą kartą automobilių sporte panaudoti 1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke. Inžinierius Walteris Berkeris, vairavęs elektromobilį „Torpeda“, nusprendė dėl atsargumo prisirišti prie sėdynės diržais. Jis ir jo kolega taip išsigelbėjo nuo mirties. Lenktynių trasoje jų automobilis užsikabino už geležinio strypo, kyšojusio iš žemės, ir įsirėžė į publiką. Du žmonės žuvo, keli buvo sužeisti, o elektromobilio įgula net nenukentėjo - išgelbėjo diržai.
Pirmasis automobilio saugos diržo patentas Europoje užregistruotas 1907 metais (prancūzas Giustavas Libau). Tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios jie buvo dažniausiai naudojami tik aviacijoje.
Trijų taškų saugos diržai
Automobiliuose „Y“ formos trijų taškų saugos diržai atsirado tik 1959 m. Juos sukūrė inžinierius Nylsas Bolinas ir užpatentavo „Volvo“ kompanija. Pirmiausia jie buvo įdiegti „Volvo P120 Amazon“ ir PV544 modeliuose. Nuo 1967 m. saugos diržai pradėti montuoti ir galinėse automobilių sėdynėse. 1968 m. „Volvo“ trisagčiam saugos diržui įtaisė inercinę ritę.
JAV saugos diržus priėmė be entuziazmo. Labai svarbu, kad 1967 m. „Volvo“ paskelbė Švedijoje per metus įvykusių 28 tūkst. avarijų ataskaitą: saugos diržai 50-60 proc. sumažino traumų galimybę. 1968 m. JAV buvo paskelbta, kad saugos diržai privalo būti kiekviename automobilyje, o dar po ketverių metų priimtas įstatymas, kad saugos diržai važiuojant turi būti užsegti. 1974 m. „Mercury“ kompanijos automobiliuose (JAV), priklausančiuose draudimo kompanijai „Allstate“, buvo sumontuotos pirmos saugos oro pagalvės, kartu su diržais padedančios apsaugoti automobilio keleivius susidūrimo atveju.
Statistiniai duomenys apie saugos diržų naudojimą ir autoįvykius
Apskaičiuota, kad visame pasaulyje saugos diržus naudoja didžioji dalis transporto priemonių keleivių. Pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjį, JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) pranešė, kad 2020 m. saugos diržų naudojimas sudarė apie 90,3 proc. Nepaisant tokio aukšto naudojimo lygio, milijonai vairuotojų ir keleivių vis dar neprisisega diržų, todėl kyla pavojus jų gyvybei.
Saugos diržų naudojimo ir išgyvenamumo autoįvykiuose ryšys yra stiprus ir gerai dokumentuotas. NHTSA duomenys rodo, kad tarp 2019 m. žuvusių keleivinių transporto priemonių keleivių 47 % nebuvo prisisegę saugos diržų. Apskaičiuota, kad 2017 m. saugos diržai išgelbėjo beveik 15 000 gyvybių. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) teigia, kad saugos diržai maždaug perpus sumažina su avarijomis susijusių sunkių sužalojimų ir mirčių skaičių.
10 žingsnių, kas nutinka automobiliui atsitrenkus į kliūtį
Renaldas Gabartas vardija, kas nutinka automobiliui 80 km/val. greičiu atsitrenkus į kliūtį, jei vairuotojas neprisisegęs diržo:
- Praėjus 0,026 sek. po smūgio, deformuojamas automobilio buferis. Jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, sustabdo jį. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau juda į priekį automobilio greičiu.
- Po 0,039 sek. vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį apie 15 centimetrų.
- Po 0,044 sek. vairuotojas krūtine sulaužo vairą.
- Po 0,050 sek., sumažėjus automobilio greičiui, jį (automobilį) ir keleivius pradeda veikti inercijos jėga 80 kartų didesnė už jų svorio jėgą.
- Po 0,068 sek. vairuotojas 9 tonų jėga atsitrenkia į prietaisų skydelį.
- Po 0,092 sek. vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis galvomis trenkiasi į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinas traumas.
- Po 0,100 sek., atsitrenkęs į vairą, vairuotojas nubloškiamas atgal.
- Po 0,110 sek. automobilis palengva pradeda judėti atgal.
- Po 0,113 sek. už vairuotojo sėdintis keleivis, jei jis taip pat neužsisegęs saugos diržo, atsiduria vienoje linijoje su vairuotoju, t. y. trenkiasi į vairuotojo sėdynę ar patį vairuotoją ir susižeidžia (dažniausiai mirtinai arba patiria sunkias traumas).
- Po 0,150 sek. viskas baigiasi. Metalo nuolaužos ir stiklų šukės krenta ant žemės. Eismo nelaimės vietą apgaubia dulkių debesis...
Saugos diržo mechanizmas
Saugos diržai ir teisė
Daugelyje šalių taikomos didelės baudos už saugos diržo nenaudojimą vairuojant. Kai kuriais atvejais už tai gresia didelės baudos ar net įkalinimas. Taigi, jei norite išvengti tokių teisinių pasekmių, išmintingiausia strategija - prisisegti saugos diržą prieš vairuojant.
Administracinių nusižengimų kodekse labai aiškiai parašyta, kad bauda skiriama vairuotojams ir keleiviams. Nors pareigūnai dažniausiai nuolaidžiauja ir pagrūmoja pirštu, kartais tai geriau nei bauda. Tačiau iš vairuotojų neretai girdima nuomonė, kad jei keleivis neprisisegė, tai jis ir mokės baudą. Nieko panašaus.
Išimtys ir specialūs reikalavimai
Vis dėlto yra žmonių ir profesinių grupių, kurie neprivalo segėti saugos diržų automobilyje. Pavyzdžiui, neprisisegti galima tik vairuotojui, tik gyvenvietėje ir tik tuo atveju, jei važiuojama atbulomis arba stovėjimo aikštelėje. Dar yra išlyga, kad jei medikai išdavė specialią pažymą, kad dėl kažkokių priežasčių prisisegti yra pavojinga, tačiau tokių pažymų yra vienetai. O daugiau jokių išlygų nėra.
Nėščiosioms reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų.
Saugos kultūros skatinimas
Saugos diržų naudojimas skatina saugos kultūrą, kuri gali apimti ne tik vairavimą. Jis skatina rūpintis asmeniniu ir kitų žmonių saugumu, o tai gali turėti įtakos sprendimams dėl alkoholio vartojimo ir vairavimo, trumpųjų žinučių rašymo vairuojant ar kitokio rizikingo elgesio.
Lietuvos kelių policijos tarnybos statistika rodo, kad per pastaruosius kelerius metus išaiškinama vis mažiau saugos diržų nesegėjimo atvejų, tačiau skaičiai vis dar įspūdingi. Per 2012 m. nustatyti 23 496 saugos diržų nesegėję automobilių vairuotojai ir keleiviai, iki šių metų spalio 20 d. tokių atvejų nustatyta 17 573.
Saugos diržus privaloma segėti ne tik važiuojant automobiliu, bet ir autobusu, tačiau 4 iš 10 autobusu keliaujančių lietuvių jų niekada ar beveik niekada nesisega, parodė „Lux Express" keleivių apklausa. Daugiau kaip pusė keleivių skundžiasi, kad jiems, prisisegus saugos diržus autobuse, yra nepatogu.
Saugos diržai yra gyvybiškai svarbios saugos priemonės kiekvienam automobilio vairuotojui ir keleiviui. Jų tinkama būklė ir veikimas gali išgelbėti gyvybes avarijos metu. Todėl būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti saugos diržus, o jei pastebima bet kokia problema ar įtarimas dėl jų būklės, nedelsiant juos pakeisti. Tai yra maža kaina, kurią reikia sumokėti už saugumą ir gyvybės išsaugojimą kelyje.