Normalus variklio aušinimo skysčio lygis yra tarp aukščiausio ir žemiausio aušinimo skysčio rezervuaro lygio žymų. Transporto priemonės veikimo metu aušinimo skystis gali išsiplėsti dėl variklio įšilimo ir viršyti nustatytą lygį, o perteklius gali pasišalinti per slėgio mažinimo vožtuvą. Nors nedidelis aušinimo skysčio perteklius nėra itin pavojingas, jis gali palikti apnašų ir dėmių ant variklio komponentų. Jei įpylėte per daug aušinimo skysčio, galite naudoti švirkštą, kad atsargiai ištrauktumėte jo perteklių iš rezervuaro, stengdamiesi nenukristi žemiau minimalios žymos.
Kaip tinkamai prižiūrėti aušinimo skystį
Po aušinimo skysčio papildymo rekomenduojama leisti varikliui kurį laiką veikti tuščiąja eiga ir po kelių minučių patikrinti jo lygį rezervuare. Idealiu atveju, papildant aušinimo skystį, reikėtų naudoti tos pačios markės ir spalvos skystį, kad būtų išvengta galimų cheminių reakcijų ir sistemos pažeidimų. Aušinimo skysčio galiojimo laikas paprastai yra apie dvejus metus, nors kai kurių gamintojų skysčiai gali tarnauti ir iki trejų metų. Būtina reguliariai keisti aušinimo skystį, rekomenduojamas maždaug dvejų metų intervalas arba kas keturiasdešimt tūkstančių nuvažiuotų kilometrų.
Jei aušinimo skystis buvo pripiltas šiek tiek daugiau nei iki raudonos linijos (gal minimaliai daugiau ar mažiau), didelės baimės nėra. Galima važiuoti, ypač jei automobilis sunkiai šyla ir nėra problemų su perkaitimu. Kai kurie vairuotojai netgi važinėja porą metų su šiek tiek per dideliu skysčio kiekiu be pastebimų problemų. Tai paaiškinama tuo, kad aušinimo skystis, šildamas nuo variklio, plečiasi, o išsiplėtimo bakelis ir jame numatyta laisva erdvė yra skirti šiam plėtimuisi. Daugumos aušinimo skysčio bakelio kamščių yra įmontuotas išsiorinimo vožtuvėlis, kuris leidžia pertekliui pasišalinti, kai pakyla lygis ar susidaro per didelis slėgis sistemoje. Taigi, net ir su per dideliu skysčio kiekiu, perteklius dažniausiai pasišalina savaime.
Jei siekiate idealios būklės, kai turėsite galimybę, galite švirkštu ar kita tinkama priemone nusitraukti nereikalingą skysčio perteklių. Nors tai nėra kritiškai svarbu, geriausia, kad aušinimo skysčio lygis atitiktų gamintojo nustatytą normą.
Problemos, susijusios su netinkamu aušinimo skysčio naudojimu
Pasenęs ir savo savybes praradęs aušinimo skystis ilgainiui gali sukelti labai didelių nemalonumų. Aušinimo skysčio keitimas yra svarbus periodinės automobilio techninės priežiūros darbas. Rekomenduojama jį keisti bent kas dvejus metus. Visada derėtų naudoti tokį patį aušinimo skystį, koks buvo supiltas anksčiau, papildant trūkstamą jo kiekį. Jei neturite galimybės įsigyti identiško, galima maišyti ir skirtingų spalvų skysčius, nors tai nėra idealus variantas.
Eksploatuojant automobilius su nekokybiškais arba pasenusiais aušinimo skysčiais, dėl susidariusių nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių sutrinka variklio temperatūrinis režimas. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir padidėjus cilindro sienelės darbinės temperatūrai, sumažėja alyvos klampumas ir pablogėja jos plėvelės ant cilindro paviršiaus adsorbcinės savybės, o tai gali lemti variklio gedimus.
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį dedama nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų. Šių priedų gamybos technologija yra sudėtinga ir laikoma komercine paslaptimi. Skystį reikėtų rinktis vadovaujantis automobilio gamintojo instrukcija. Griežtai nerekomenduojama, nebent avarijos atveju, pilti į aušinimo sistemą vandenį, net ir distiliuotą, be jokių priedų.
Automobilio variklio darbinė temperatūra yra svarbus veiksnys, užtikrinantis tvarkingą jo darbą, ekonomiškas sąnaudas, šilumą salone, trauką ir ilgaamžiškumą. Jei pastebite variklio temperatūros anomalijas, patikrinkite aušinimo skystį. Jei variklis kaista, kuo skubiau sustokite ir patikrinkite jo kiekį.
Rinkoje esant dideliam produktų pasirinkimui, svarbu išsirinkti kokybiškiausius ir konkrečiam varikliui tinkamus aušinimo skysčius, jų nemaišant. Netinkamų skysčių naudojimas gali sukelti koroziją siurbliui ar priedų blokavimą.
Vairuotojų mėgstami įvairūs aušinimo sistemos sandarikliai ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių. Greitai sustabdęs nuotėkį, sandariklis kartu su aušinimo skysčiu cirkuliuoja sistemoje, galimai sukeldamas problemų.
Autorius: Donatas Brazdeikis
Pagrindinės antifrizo dingimo priežastys ir požymiai
Antifrizo lygio reguliarus tikrinimas aušinimo skysčio bakelyje yra dažnai pamirštamas dalykas. Nors dauguma automobilių turi indikatorių prietaisų skydelyje, rodantį aušinimo skysčio trūkumą, šis indikatorius kartais gali nesuveikti. Aušinimo skysčio nutekėjimas gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobilio varikliui, nes be tinkamo jo kiekio variklis gali perkaisti arba užšalti žiemą.
Pagrindinės antifrizo dingimo priežastys:
- Aušinimo sistemos nesandarumas: Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba pažeistas radiatorius. Jei po automobiliu pastebite spalvotas dėmes, būtina iš karto patikrinti sistemą.
- Pažeista variklio sandara:Kai variklio galvutės tarpinė praranda funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą. Tai gali pasireikšti baltais dūmais iš duslintuvo ar keistu alyvos atspalviu.
- Netinkamai veikiantys sistemos komponentai:Problemos su termostatu, vandens siurbliu ar aušinimo bakelio dangteliu gali sutrikdyti antifrizo cirkuliaciją ir lemti variklio perkaitimą.
- Atlaisvėjusios sistemos jungtys:Laikui bėgant jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti, ypač aplink žarnas.
- Susidėvėjusios aušinimo žarnos:Guminės žarnos gali įtrūkti ar plyšti dėl amžiaus, temperatūrų pokyčių ir cheminių medžiagų poveikio.
- Radiatoriaus pažeidimai:Įtrūkimai, skylės ar korozija radiatoriuje gali sukelti antifrizo nuotėkį.
- Nesandarus aušinimo bakelio dangtelis:Pažeistas arba netinkamai uždarytas dangtelis gali lemti skysčio garavimą ar nuotėkį, taip pat oro patekimo į sistemą problemas.
- Vandens siurblio gedimas:Sugedęs siurblys gali sukelti netinkamą skysčio cirkuliaciją ar visišką jo nutekėjimą.
- Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas:Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą ir greitą išgaravimą.
- Nuotėkis EGR aušintuve:Antifrizas gali patekti į EGR sistemą ir būti sudeginamas su išmetamosiomis dujomis, sukeldamas nuolatinį antifrizo lygio mažėjimą.
Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai:
- Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas:Jei antifrizo lygis bake sumažėja greičiau nei įprastai.
- Skysčio dėmės po automobiliu:Spalvotos dėmės (žalias, rožines ar oranžines) rodo aušinimo sistemos nuotėkį.
- Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio:Dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės.
- Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva:Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą.
- Variklio temperatūros pakilimas:Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai.
- Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis:Gali sukelti slėgio problemas, dėl kurių skystis pradeda virti arba išgaruoti.
Jei pastebite bent vieną iš šių požymių, nedelskite ir patikrinkite aušinimo sistemą. Laiku nespręstos problemos gali sukelti rimtų gedimų ar net variklio sugadinimą.
Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą ir kaip jos išvengti
Norint išspręsti antifrizo dingimo problemą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę. Jei pastebite greitą skysčio nuostolį, nedelskite ir apsilankykite patikimame autoservise, kur specialistai galės atlikti išsamią diagnostiką. Gedimų šalinimas priklauso nuo konkretaus atvejo ir gali apimti sugedusių komponentų keitimą, sistemos plovimą ar rimtesnius remonto darbus, pavyzdžiui, variklio galvutės tarpinės keitimą.
Prevencinės priemonės apima:
- Reguliari automobilio techninė priežiūra.
- Susidėvėjusių aušinimo sistemos dalių keitimas laiku.
- Kokybiško antifrizo naudojimas ir tinkamas jo maišymas su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas.
- Nuolatinis dėmesys temperatūros svyravimams, kad laiku būtų pastebėtas galimas perkaitimas.
Tinkama priežiūra ne tik užkirs kelią antifrizo dingimo problemoms, bet ir užtikrins aušinimo bei kondicionavimo sistemų efektyvų veikimą.
Ar reikia keisti antifrizą?
Reguliarus antifrizo keitimas yra svarbus automobilio aušinimo sistemos ir variklio būklei. Laikui bėgant aušinimo skystis pablogėja ir nebegali efektyviai reguliuoti variklio temperatūros bei apsaugoti nuo korozijos. Senas antifrizas tampa rūgštus, todėl variklio komponentai greičiau koroduoja ir didėja nuotėkio rizika. Be to, jis praranda gebėjimą sutepti vandens siurblį ir kitas judančias dalis.
Laikydamiesi gamintojo rekomenduojamų antifrizo keitimo intervalų (įprastai kas 2-5 metus), užtikrinsite optimalų variklio aušinimą ir išvengsite sistemos korozijos.
Variklio perkaitimas ir jo pasekmės
Kai variklis perkaista, antifrizas užverda ir virsta garais. Pakilus slėgiui, skystis išsiveržia iš sistemos. Net išjungus variklį, aušinimo skystis, besiliečiantis su įkaitusiomis variklio dalimis, tęsia virimą, kol palaipsniui atvėsta. Tokios būklės skystis, kurio virimo temperatūra priklauso nuo jo sudėties (pvz., vandens ir etilenglikolio mišinio santykio bei priedų), gali užvirti nuo 107°C iki 128°C, o esant tam tikram slėgiui - dar aukštesnėje temperatūroje.
Kai garai išsiveržia iš transporto priemonės, variklis jau būna perkaitęs. Jei nenukrenta ar nesuplėšo žarnos, netrūksta radiatoriaus vamzdeliai, perkaitimo pasekmės iš karto gali būti nepastebėtos. Tačiau dažna perkaitimo pasekmė yra „išdegusi“ tarpinė, kai aušinimo skystyje plaukioja tepalas arba tepale - antifrizas. Kartais antifrizas gali būti išmetamas pro duslintuvą. Neretai perkaitus varikliui tenka jį remontuoti - susiklaipo cilindrų blokas ir/ar cilindrų galvutė, keičiama tarpinė, o kartais net tenka keisti variklį.
Ypač efektyvus sprendimas yra bevandenis antifrizo-aušinimo skystis „Evans“, kuris užverda tik pasiekęs daugiau nei 180°C. Jis cirkuliuoja aušinimo sistemoje, neleidžia susidaryti garų „kišenėms“ ir dėl labai mažo slėgio (vos 4 psi) nepažeidžia transporto priemonės variklio. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl bevandenis antifrizas „Evans“ yra populiarus visame pasaulyje.