Lietuvių kalbos vartosenos ypatumai: "prie vairo" ar "už vairo" ir kitos taisyklės

Lietuvių kalbos vartosena nuolat kelia klausimų, ypač kai kalbama apie niuansus, tokius kaip posakis "prie vairo" ar "už vairo". Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik šį konkretų atvejį, bet ir kitas dažnas kalbos vartosenos klaidas bei taisyklingas formas, atsižvelgiant į įvairias gramatikos kategorijas ir pastaruosius pokyčius, susijusius su vairavimo egzaminų tvarka Lietuvoje.

Vairavimo egzaminų tvarkos pokyčiai ir kalbos barjeras

Nuo 2026 metų Lietuvoje pasikeitė vairavimo egzaminų laikymo tvarka. Daugeliui kyla svarbus klausimas - ar vis dar galima laikyti egzaminą su vertėju arba pasirinkti egzaminuotoją, kalbantį angliškai?

Teorijos egzaminas su vertėju

„Regitra“ informuoja, kad teorijos egzaminą su vertėju gali laikyti tik tie asmenys, kurie turi sensorinių sutrikimų, pavyzdžiui, disleksiją ar klausos problemas. Tokiais atvejais leidžiama dalyvauti su vertėju arba šeimos nariu, kuris padeda perskaityti klausimus. Pasak „Regitros“ atstovų, svarbiausia ne tai, ar žmogus techniškai geba skaityti, bet ar jis iš tiesų supranta kelių eismo taisykles ir geba tinkamai vertinti situacijas kelyje. Teorijos egzaminą galima laikyti anglų arba kita oficialia ES kalba parengtą testą.

Praktikos egzaminas su vertėju

Tuo tarpu praktinio vairavimo egzamino metu, jei asmuo nemoka valstybinės kalbos, jis gali dalyvauti su vertėju, kuris verčia į bet kurią oficialią Europos Sąjungos kalbą. Tokiu būdu užtikrinama, kad visi kandidatai turėtų vienodas galimybes sėkmingai laikyti egzaminus. Ukrainiečiams sudarytos palankesnės sąlygos: jie teorijos egzaminą gali laikyti ukrainiečių kalba, o praktikos egzamino metu išlieka galimybė naudotis vertėjo paslaugomis į ukrainiečių kalbą. Praktikos egzaminą galima laikyti su vertėju, jei egzaminuojamasis nemoka valstybinės kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali aiškiai reikšti minčių.

A kategorijos (motociklo) vairavimo egzaminas

Visi reikiami dokumentai - vairavimo mokyklos baigimo pažymėjimas, asmens tapatybės dokumentas, sveikatos patikrinimo pažyma, pirmosios pagalbos teikimo kursų baigimo pažymėjimas - jau kišenėje. Būsimajam motociklininkui tereikia peržengti egzaminų centro slenkstį. Šią nervingą, bet laukiamą akimirką vėliau labai smagu prisiminti, bet kol ji dar ateityje, daugelis bijo nežinomybės. Būsimuosius vairuotojus konsultuojantys specialistai pasakojo, ką iš tikrųjų reikia mokėti ir kaip atlikti egzaminų užduotis.

Teorijos egzamino specifika

A kategorijos vairavimo egzaminas, kaip ir visi kiti, sudarytas iš dvejų dalių - teorijos ir praktikos. Tiesa, teorijos egzaminas daliai jaunuolių neatrodo toks baisus, jei jie jau turi teisę vairuoti kitokios kategorijos transporto priemones. Skirtingų kategorijų teoriniai egzaminai gana panašūs. 30 iš 35 klausimų būna susiję su bendrais vairavimo principais ir tik likę skiriasi priklausomai nuo laikomos kategorijos.

Praktikos egzamino iššūkiai ir sėkmės rodikliai

Sunkesni iššūkiai būsimųjų motociklininkų laukia aikštelėje ir mieste, čia tenka vairuoti motociklą savarankiškai. Visi AB „Regitra“ egzaminavimo centrai turi motociklų egzaminams, tačiau galingesnių transporto priemonių, skirtų norintiems iš karto įgyti A kategorijos vairuotojo pažymėjimą be apribojimų, yra tik Vilniuje ir Kaune. Kituose miestuose egzaminuojamiesiems patiems reikia pasirūpinti motociklais - patogiausia motociklą išsinuomoti iš vairavimo mokyklos. Tai galioja ir vyresniems nei 21 metų asmenims - jei jie nori pasinaudoti galimybe gauti vairuotojo pažymėjimą be apribojimų, turi laikyti egzaminą galingesniu motociklu. Neturint jokios kitos kategorijos naujai iškepti A kat. vairuotojai, nepaisant amžiaus, gauna dviem metams apribotą vairuotojo pažymėjimą.

A kategorijos egzaminus iš pirmo karto išlaikančiųjų gerokai daugiau, nei iš karto gaunančių B kategorijos teises. Teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaiko 74 proc. būsimųjų motociklininkų ir 64 proc. automobilių vairuotojų, o praktikos egzaminų rezultatai dar labiau skiriasi - 75 proc. prieš 39 proc. B kategorijos nenaudai. Toks skirtumas yra dėl to, kad lengvuosius automobilius vairuoti pageidaujančių yra gerokai daugiau ir ne visi jie laiko egzaminus dėl to, kad iš tikrųjų trokštų vairuoti. Motociklininkų motyvacija visai kitokia. Motociklas nėra tikroji transporto priemonė, laikančiųjų amžiaus vidurkis gerokai didesnis. Norintiems vairuoti motociklą išlaidos tenka ne tik egzaminui, bet ir motociklą išlaikyti reikia, o įsigyti jį taip pat nepigus malonumas. Todėl neįsitikinę, kad iš tikrųjų nori vairuoti plieninį žirgą, nešvaisto laiko. Tuo tarpu B kategorijos vairuotojo pažymėjimą nesunku panaudoti ir neturint automobilio - galbūt jo prireiks darbe arba pavyks automobilį retkarčiais pasiskolinti iš tėvų ar draugų.

Aikštelės užduotys

Užduotys aikštelėje būsimiesiems motociklininkams skiriamos vienodos, nepriklausomai nuo motociklo galios. Aikštelėje reikia sugebėti valdyti motociklą išjungtu varikliu, stumti atbulomis, lėtai važiuoti siaura juosta, apsukti aštuoniukę, gyvatėle apvažiuoti kliūtį, pasukti mažo spindulio posūkyje į kairę, greitai įsibėgėti iki 50km/h ir sustoti tiksliai nurodytoje vietoje. Sunkiausia užduotis egzaminuojamiesiems yra aštuoniukė, o dažniausiai ties šia užduotimi suklumpa merginos, kurioms pasirodo per sudėtinga valdyti daug sveriančią transporto priemonę. Praktinius pratimus verta gerai išmokti, nes jie reikalingi ne tik egzaminui išlaikyti, bet ir pritaikomi vairuojant tikrame eismo sraute. Aštuoniukė yra puikus pratimas išmokti laikyti pusiausvyrą, kad mokinys įgustų skirstyti savo kūno svorį sukdamas iš vieno posūkio į kitą. Važiavimas siaura juosta skirtas išmokti jausti motociklo plotį, nes gyvenime ne kartą susidarys situacija, kai teks pravažiuoti pro siaurą tarpą. Mokiniams sunkiausia yra aštuoniukės užduotis, dauguma vis taikosi pasiremti koja, ko daryti negalima. Išvažiavus į gatves jiems sudėtingiausia persirikiuoti, laiku parodyti posūkių signalus ir pakankamai žvalgytis aplinkui.

Motociklo vairavimo ypatumai

Didelė dalis būsimųjų motociklininkų patys įdeda labai daug pastangų. Jie vairavimo teoriją išmoksta patys iš KET knygelių bei internetinėse vairavimo teorijos mokymo puslapiuose, o į mokyklą atvyksta tik mokytis vairavimo. Tačiau tik mitas, kad A kategorijos vairuotojo pažymėjimo dažniausiai užsigeidžia jau turintys teisę vairuoti automobilį. Apie 80 proc. mokinių, atėjusių į vairavimo mokyklą, nemoka vairuoti jokios transporto priemonės, o kai kurie nėra važiavę net dviračiu. Bet net ir mokantiems vairuoti automobilį pamokos motociklu yra nemenkas iššūkis. Motociklo vairavimas nuo automobilio labiausiai skiriasi tuo, kad reikia balansuoti ant dviejų ratų, o kūno nesaugo joks kėbulas. Todėl visiems mokiniams patariama važiuojant įsivaizduoti, kad jų niekas nemato, nes motociklininkų kiti vairuotojai iš tiesų dažnai nepastebi ir patikimiausia saugotis pačiam. Neretai į mokyklą užsuka ir pernelyg savimi pasitikinčių jaunuolių, aiškinančių, kad jie puikiai moka vairuoti motociklą ir reikia tik parašo, neva jie baigė vairavimo kursus. Tokiems drąsuoliams yra pasiūloma sėsti ant motociklo ir apsukti aštuoniukę. Paprastai pasitikėjimas savimi išgaruoja po pirmo bandymo. Tai bendra problema ir tarp automobilių, ir tarp motociklų vairuotojų. Vos pramokę valdyti transporto priemonę jaunuoliai įsivaizduoja darantys tai nepriekaištingai, daug geriau už visus iš lėto riedančius aplinkinius. Todėl bet koks mokymas prasideda nuo eismo saugumo paskaitų.

Vairavimas šaltuoju metų laiku

Per vasarą vairuotojai pamiršta, ką reiškia valdyti automobilį besikeičiančiomis oro sąlygomis, kai neaišku, ar asfalto paviršius blizga nuo lietaus, ar ant jo jau susidarė klastingi plikledžio plotai. Šaltojo sezono pradžioje įvyksta daugybė eismo nelaimių. Kelių policijos tarnybos duomenimis, vien per lapkritį būna užregistruoti net virš 300 eismo įvykių, vairuotojams dar nepripratus prie slidžių kelių. O smulkių avarijų, kuriose nukenčia tik automobiliai, kiekiu gali įsitikinti patys vairuotojai - spustelėjus pirmiesiems šalčiams miestų sankryžas užkemša susidūrusios transporto priemonės.

Saugus greitis ir automobilio valdymas

Specialistai perspėja, kad yra trys pagrindiniai vairavimo šaltuoju metų laiku principai: saugus greitis, taisyklingas automobilio valdymas ir atsakingas mašinos paruošimas žiemai. Važiuoti taip, kad nepaslystumėte, yra žymiai lengviau, negu suvaldyti jau slystantį automobilį. Saugus greitis ne visada yra toks, koks nurodytas ant greičio ribojimo ženklų. Sningant, naktį nebūtina užmiestyje važiuoti leidžiamu 90 km/h greičiu, jei nebegalite pakankamai aiškiai matyti kelio, o esant plikledžiui net mieste leidžiamas 50 km/h greitis realiai gali būti nebesaugus. Esant plikledžiui asfaltuotos gatvės yra pačios slidžiausios. Itin dažnai eismo nelaimės įvyksta, kai danga yra apledėjusi tik atskirose atkarpose. Tokios netikėtos plikledžio "salelės" dažnai atsiranda ant tiltų, kai ant šaltos konstrukcijos užšąla garuojantis vanduo. Grėsmingiau atrodanti suplūkto sniego danga nėra tokia pavojinga, kol dėl intensyvaus eismo arba nuolat tirpstančio ir užšąlančio paviršiaus ji nenuslidinama.

Stabdymas ir slydimo valdymas

Netikėtai įvažiavęs į slidžios dangos atkarpą vairuotojas turi nepamesti galvos ir elgtis kuo ramiau - jokiu būdu staigiai nesukti vairo bei visa jėga nespausti stabdžių pedalo, nes tai gali išprovokuoti automobilio slydimą ir mašina taps nevaldoma. Kad netektų staigiai stabdyti, reikia nepamiršti, jog stabdymo kelias ant slidžios dangos net kelis kartus ilgesnis nei sausu oru, o jei automobilyje yra stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), stabdymo kelias dar pailgės. Apskritai, vairuotojo elgesys su stabdžio pedalu žiemą labiausiai įtakoja automobilio valdymą. Daug avarijų būtų galima išvengti, jei vairuotojai sugebėtų įveikti nenumaldomą norą užgulti stabdžių pedalą.

Kontroliuojamas slydimas

Ekstremalioje situacijoje instinktyviai norisi stabdyti automobilį, bet stipriai nuspaudus stabdį įvyks priešingai - slystantis automobilis sustos toliau. Jei ėmė slysti priekiniais ratais varomas automobilis, reikia ne tik atleisti stabdį, bet ir išminti sankabos pedalą, nes įjungta pavara blokuotų priekinius, vairuojamus ratus. Sankabos išminti nereikia, jei varomi galiniai ratai. Jeigu automobilis ėmė slysti į šoną, teks padirbėti vairu. Tokioje situacijoje reikia elgtis priešingai nei liepia instinktai ir suktelėti vairą į slydimo pusę. Automobilis gali imti slysti į kitą pusę, bet to nereikia išsigąsti - tada vėl vairą patariama švelniai suktelėti į slydimo pusę. Per keletą tokių ciklų automobilį suvaldysite. Jei automobilis varomas priekiniais ratais, slydimą greičiau sustabdysite lengvai spustelėję akceleratorių, kad vairuojamieji ratai atgautų sukibimą su keliu. Galiniais ratais varomam automobiliui pakaks akceleratorių atleisti. Teoriškai, labai paprasta suvaldyti slystantį automobilį, bet geriausia atėjus žiemai šiuos manevrus išbandyti uždaroje aikštelėje arba kreiptis pagalbos į vairavimo instruktorių, nes pavojaus akivaizdoje praktikuotis bus vėlu.

Žieminis automobilio paruošimas

Patikimiausia užbėgti nelaimei už akių, tai pasirūpinti automobilio technine būkle. Didelę reikšmę automobilio stabilumui turi pakabos ir vairo mechanizmo detalių susidėvėjimas. Bet svarbiausia - geros žieminės padangos. Ar jos bus dygliuotos, ar be dyglių, tai asmeninis kiekvieno vairuotojo pasirinkimas, bet svarbu, kad jos nebūtų pasenusios. Sukietėjusios, sutrūkinėjusios ar vos kelis milimetrus protektoriaus turinčios padangos prastai sukimba su slidžia danga, o jei joms daugiau nei 10 metų, netgi pačios brangiausios yra nebetinkamos naudoti. Labai svarbu tinkamas ir vienodas oro slėgis visose padangose, nes ir nedidelis skirtumas stabdant gali sukelti automobilio slystelėjimą. O važinėti žiemą vasarinėmis padangomis apskritai yra beprotybė.

Vairavimo psichologija: įtampa ir saugumas

Apklausa parodė, jog moterys bene dvigubai dažniau linkusios įsitempti prie vairo nei vyrai, ir dažniausiai, kai pasiklysta ar nežino, kur reikia važiuoti (44 proc. moterų lyginant su 23 proc.). Įdomu tai, jog vyrų kantrybė labiau linkusi išsekti kovojant su intensyvaus eismo sąlygomis. Jeigu jaučiate, kad įtampa apima esant kelyje, o tai nutinka dėl blogų oro sąlygų, intensyvaus eismo ar nežinomo kelio, nepamirškite išlikti susikaupę ir kontroliuoti situaciją - tai gali nulemti, ar pasieksite savo kelionės tikslą saugiai ar ne.

Lietuvių kalbos vartosenos taisyklės ir dažnos klaidos

Apibendrinant kalbos vartosenos principus, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus, kurie padeda išvengti dažnų klaidų ir užtikrinti taisyklingą bei tikslų bendravimą.

Priesagų vartojimas

• Lietuvių kalboje asmenims pagal gyvenamąją vietą pavadinti plačiai vartojama ir priesaga -iškis.
• Klaidos: prie priesagos -inis būdvardžių nededamas priešdėlis be-. Nevartotinos priesagos -alinis, -atinis, -ijinis, -arinis, -orinis.

Priešdėlių vartojimas

Dažniausios priešdėlių vartojimo klaidos apima ir veiksmo trukmės arba pradžios reikšmę. Pavyzdžiui, at- taip pat reiškia grįžimą į buvusią padėtį, pvz.: atstatyti namus.

Sudurtinių žodžių vartojimo klaidos

Lietuvių kalboje paprastai labiau linkstama vartoti priesaginius arba galūninius, o ne sudurtinius vedinius. Dažnesni prie antrojo tarptautinio dėmens jungiami šie tarptautiniai dėmenys: mikro- (mikroautobusas), makro- (makroekonomika), techno- (technocentras), super- (superfosfatas), foto- (fotoaparatas), audio- (audiokasetė).

Giminės ir skaičiaus vartojimas

Daiktą individualizuojant, išskiriant iš kitų daiktų, vartojamos įvardžiuotinės formos, kurių paskirtis - pabrėžti, apibrėžti, išskirti. Pavyzdžiui: susitiksime liepos penkto (=penktą). Nemirtingumas reiškia kažką kitą (=kita). Pasakyk dar nepasakytą (=tai kas nepasakyta). Kartais jaunųjų kūryba lyg ir talentinga madingo (=to, kas madinga) pakartojimas.

Skaitvardžio vartojimas

Skaitvardžiai turi būti vartojami taisyklingomis formomis, vengiant vertalų ir neteisingų konstrukcijų.

Veiksmažodžių laikai ir sangrąžinės formos

Veiksmažodžių laikai sakinyje paprastai turi būti derinami. Vienarūšius tarinius reikia reikšti to paties laiko veiksmažodžiais. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi, suvokiamas kaip procesas. Įvykio veikslo veiksmažodžiai žymi ribotą, nutrauktą veiksmą, yra pradžios ir pabaigos momentas. Sangrąžinių formų nereikėtų vartoti kartu su įvardžio savęs formomis. Sangrąža nevartotina su žodžiais, kuriems ji nebūdinga ar visai šiuose žodžiuose negalima. Pavyzdžiui: knygos parsiduoda (=parduodamos). Stengiausi, bet negerai gavosi (=išėjo). Kur randasi (=yra) Vytauto gatvė? Veiksmažodis negali eiti grynuoju tariniu beasmeniuose sakiniuose.

Padalyvio vartojimas

Padalyvis vartojamas reiškiant to paties veikėjo (arba veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį vienu metu su pagrindiniu veiksmu, arba prieš pagrindinį veiksmą. Taisytinos konstrukcijos su padalyviais nežiūrint, lyginant, palyginus. Nedaromi prieveiksmiai iš veikiamųjų dalyvių, reikia daryti iš neveikiamosios rūšies dalyvių. Padalyvis eidamas aplinkybe, negali būti susijęs su veiksniu (1) ar su sakinio papildiniu (2).

• Pavyzdžiai: Nežiūrint savo mažumo (=nors ir mažas būdamas), jis buvo geras žaidėjas. Išlaidos restauracijai, lyginant su statyba (=palyginti su statyba), yra menkos.
• Klaidingai vartojant padalyvį gali atsirasti dviprasmybių: Studentams skrodžiant lavonus, jie kartais neištveria ir pabėga.

Prieveiksmių vartojimas

Yra prieveiksmių vartojimo klaidų, atsiradusių dėl kitų kalbų įtakos. Prieveiksmiai kažkur, kažkada, kada, kur, kaip ir kt. nevartotini su dalelyte tai. Pavyzdžiui: Gal kažkam tai (=kažkam) ir nepatiks tai, ką pasakysiu. Kada tai (=kažkada) buvom čia atėję. Prieveiksmis ir nevartotinas stiprinamosiose konstrukcijose. Taisytini atliepiamieji jungtukai.

Linksnių vartojimas

Vardininkas

Lietuvių kalboje apibrėžtas daiktų kiekis (kai kiekis pasakytas arba apibrėžtumas numanomas) reiškiamas vardininku. Prie veiksmažodžio tapti einantis būdvardis vartojamas vardininko linksniu. Taip pat taisytina: Gintaras buvo vieninteliu Lietuvos turtu (=vienintelis Lietuvos turtas).

Kilmininkas

Kilmininkas taisytinas pasakymuose: paspaudė draugo (=draugui) ranką, pasižiūrėjo į jo akis (=jam į akis), sukasi mano (=man) galva. Veiksmažodžiai su priešdėliu ne- reikalauja kilmininko. Pavyzdžiui: Kai kurias mašinas (=Kai kurių mašinų) neparuošė darbui. Reiškiant tikslą, prie slankos veiksmažodžių ir bendraties nevartotinas galininkas (taip pat nevartotinas naudininkas). Reikia vartoti kilmininką.

1. Prie veiksmažodžių eiti, prisiliesti.
2. Mėnesio dienai reikšti.
3. Su veiksmažodžiais atitikti, kreipti (dėmesį), kviesti, pasitikėti, tikėti, užjausti. Pavyzdžiui: Bausmė turi atitikti nusikaltimui (=nusikaltimą). Kreipkite dėmesį tarimui (=į tarimą). Kviečiu šokiui (=šokti, pašokti). Aš tau (=tavimi) nepasitikiu.
4. Naudininkas nevartojamas, kai žymima laiko riba, iki kurios kas nors atliekama, bei kai reiškiant laiką, nėra tikslo reikšmės. Pavyzdžiui: Bulvės pasodintos gegužės 15 dienai (=iki gegužės 15 dienos). Nesustojo nė valandėlei (=nė valandėlės).
5. Reiškiant paskirtį, abstrakčiųjų daiktavardžių naudininkas keistinas bendratimi. Pavyzdžiui: Išėjo poilsiui (=poilsio).

Galininkas

Galininkas (kaip ir vardininkas) nevartojamas, kai kalbame apie neapibrėžtą daiktų kiekį. Taisytina: Leiskite padėkoti rektoratą (=rektoratui). Reikia ieškoti talentu (=talentų). Aš klausau jus (=jūsų). Daug reikia laiko gėlyną (=gėlynui) prižiūrėti. Trūksta vietos įmonę (=įmonei) plėsti.

Įnagininkas

Nevartotinas įnagininkas šiais atvejais: Kelmo vidurį pripildyk žemėmis (=žemių). Tai galima išspręsti biocheminių metodų pagalba (=biocheminiais metodais). Įnagininkas netinka neveikiamojo dalyvio veiksmo atlikėjui reikšti; reikia vartoti kilmininką. Pavyzdžiui: Pavogtų pinigų suma nustatyta tardymo organais (=tardymo organų). Ledas tebėra prislėgtas stora ledo danga (=storos ledo dangos).

Vietininkas

Lietuvių kalboje vietininkas dažniausiai pasako vietą (pvz.: kibire, name), rečiau laiką (pvz.: vakare, amžiuje). Taisomi šie vietininkai: Visumoje (=apskritai, iš viso) pažeidimų nedaug. Šias pareigas daugumoje (=daugiausia, paprastai) atlieka moterys. Planas įvykdytas pilnumoje (=visiškai, visas). Sutartus pastatyme (=Sutkaus pastatyta) komedija buvo labai lankoma. Sutartis sudaryta dviejuose egzemplioriuose (=dviem egzemplioriais). Pasą sutvarkys savaitės bėgyje (=per savaitę).

Prielinksnių vartojimas

Prielinksnių vartojimas yra viena sudėtingiausių lietuvių kalbos sričių, kurioje dažnai pasitaiko klaidų. Toliau pateikiami dažniausi prielinksnių vartojimo atvejai ir taisyklingos formos.

Ant

• Nevartotina: Barasi ant vaikų (=ant vaikų), nerėk ant jo (=nerėk ant jo). Uždavė ant rytojaus (=rytdienai). Pareik ant šešių (=šeštą valandą). Buvau ant susirinkimo (=susitikime). Vaistai geriami po vieną šaukštelį ant pusės (=pusei stiklinės vandens). Parvažiuok ant švenčių (=šventėms). Sėdžiu ant dietos (=laikausi dietos). Išėjo ant pensijos (=į pensiją). Godus ant svetimo gero (=svetimo gero). Turtingas ant mašinų (=mašinų).

Apie

• Naudojama: pranešimas apie eismo įvykį, pažyma apie šeimos pajamas.
• Nevartotina: Domėjosi apie darbo sąlygas (=darbo sąlygomis). Nesirūpinkit apie mane (=manimi). Nesiskųsk apie gyvenimą (=gyvenimu). Jam priminė apie pasiūlymą (=priminė pasiūlymą). Pažymėjo apie būtinumą (=būtinumą). Nutarimas apie lėšų paskirstymą (=dėl lėšų paskirstymo). Sutartis apie tolesnį bendradarbiavimą (=dėl tolesnio bendradarbiavimo).

Dėl

• Naudojama: neatvyko dėl ligos, stengiuosi dėl Tavęs, susipešė dėl vietos.
• Nevartotina: Lėšos dėl mokyklos statybos (=mokyklos statybai). Arbata dėl kosulio (=nuo kosulio). Kas dėl lėšų, tai jų rasime (=O lėšų rasime). Svarstyta dėl lėšų skyrimo (=Svarstytas lėšų skyrimas).

Į

• Nevartotina: vaistus gerk tris kartus į dieną (=per dieną). rinkimės vieną kartą į (=per) mėnesį. kartą į savaitę (=per savaitę) einu į masažo kabinetą. blogas elgesys atsiliepia į pažangumą (=turi įtakos pažangumui). Į tave (=tave) įsimylėjo. paskyrė vaistus į akis (=akių; akims; lašinti į akis).

Iki (ligi)

• Nevartotina: Man dabar ne iki (ligi) juokų (=ne juokai galvoje; ne juokai rūpi).

Iš

• Nevartotina: Gautas raštas iš kovo 3 d. (=kovo 3 d. raštas). Į jūsų raštą iš š. m. (=Į š. m. liepos 5 d.). Iš jų pusės nusiskundimų nėra (=Jie niekuo nesiskundžia). Apie jį galima kalbėti iš teigiamos pusės (=teigiamai). Nuobaudų iš administracijos pusės (=Administracijos nuobaudų) neturi. Viename iš pasitarimų (=Viename pasitarime) buvo pasakyta, kad svarstome, su kuriais iš konkurentų pasirašyti sutartį. Nuo (=Iš) mūsų darbo grupės kalbės Petraitis.

Nuo

• Nevartotina: Perdavė linkėjimų nuo Tomo.

tags: #prie #vair #ar #uz #vairo