Automobilių gaisrai Lietuvoje yra dažnas reiškinys, keliantis nuostolius ir grėsmę gyvybei. Analizuojant pastarųjų metų statistiką, matyti, kad gaisrų skaičius transporto priemonėse išlieka gana aukštas, o tam yra įvairių priežasčių. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias automobilių gaisrų priežastis, atsakomybę, prevencijos priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis užsidegus automobiliui.
Automobilių gaisrų statistika ir tendencijos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, transporto priemonių gaisrų skaičius Lietuvoje išlieka panašus pastaruosius penkerius metus. Pavyzdžiui, 2025 metais Lietuvoje užfiksuoti 845 transporto priemonių gaisrai, kurie sudarė 10,6 proc. visų gaisrų. Per tą patį laikotarpį gaisrų metu buvo sunaikintos ar apgadintos 693 transporto priemonės, iš jų net 74,3 proc. sudarė lengvieji automobiliai.
Šiemet (iki vasario 19 d.) transporto priemonėse jau kilo 141 gaisras (sausį - 78, vasarį - 63), kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 105 - beveik 34 proc. mažiau. Toks statistikos padidėjimas rodo, kad problema tampa vis aktualesnė.

Dažniausios automobilių gaisrų priežastys
PAGD nurodo, kad dažniausios transporto priemonių gaisrų priežastys yra šios:
- Elektros instaliacijos gedimai: Tai pati dažniausia priežastis, sudaranti 57,6 proc. visų atvejų. „Meistriukai padaro kažkokius papildomus prisijungimus, įlenda į elektros instaliaciją, tas dažnai padaro elektros laidų kaitimą ir gali sukelti gaisrą“, - aiškino V. Taip pat, „kada yra nuolat jungiamas starteris ir bandoma užkurti, kada yra nusėdęs akumuliatorius, tai sudaro viršįtampius elektros sistemoje“.
- Kuro tiekimo sistemos gedimai: Šie gedimai taip pat neretai sukelia gaisrus.
- Dujų įrangos problemos: Automobiliams su dujų įranga gaisro rizika yra didesnė, ypač jei įranga netvarkinga.
- Kiti techniniai gedimai: Sudaro apie 16,1 proc. visų gaisrų priežasčių.
Neretai automobiliai užsiliepsnoja ir autoįvykių metu. Ypač didelė gaisro tikimybė, kai nuo stipraus smūgio, susidūrus automobiliams, išsilieja degalai.
Sezoninės priežastys
Žiemą šaltis išryškina daugelį techninių problemų:
- Nusilpsta akumuliatoriai.
- Trūkinėja laidų izoliacija.
- Atsiranda kuro ar alyvos nutekėjimų.
- Po kapotu neretai įsikuria graužikai, kurie gali pažeisti laidus.
Pirmo užvedimo metu atsiradusi kibirkštis ar ant įkaitusių detalių patekę degūs skysčiai dažnai tampa gaisro priežastimi. Papildomą riziką kelia ir ilgas automobilio šildymas vietoje - stovint kaista laidai, kaupiasi degūs garai, dirba šildytuvai. Pavojinga ir daug kartų iš eilės bandyti užvesti variklį, nes perkaitinama elektros sistema.
Vairuotojų kaltė
„Yra nemažai įvykių, kurie įvyksta dėl vairuotojų kaltės, kai jie kabinoje kartais maistą šildosi ne visai teisingais būdais arba susijungia per daug elektros prietaisų, dėl ko įvyksta gaisras“, - aiškino A.
Teismas išnagrinėjo „aušriečių“ bylą dėl automobilių nuomos: advokatas akcentuoja – tai buvo klaida
Kas atsakingas už automobilio sukeltą gaisrą?
Atsakomybė už automobilio sukeltą gaisrą priklauso nuo gaisro priežasties. Štai keletas scenarijų:
Techninis gedimas
Jei gaisras kilo dėl elektros instaliacijos, kuro tiekimo sistemos ar kitų techninių gedimų, atsakomybė gali tekti automobilio savininkui, jei jis ignoravo gedimus ir laiku jų nepašalino. „Šiuo atveju kalbu apie netyčinius gaisrus, kai transporto priemonės užsiliepsnoja dėl to, kad yra techniškai netvarkingos, savininkai neskuba sutvarkyti atsiradusių gedimų“, - kalba draudimo ekspertas R. Bieliauskas.
Jei gedimas atsirado dėl netinkamo remonto ar montavimo, atsakomybė gali tekti servisui ar asmeniui, atlikusiam darbus. Pavyzdžiui, jei „meistriukai padaro kažkokius papildomus prisijungimus, įlenda į elektros instaliaciją, tas dažnai padaro elektros laidų kaitimą ir gali sukelti gaisrą“.
Autoįvykis
Jei gaisras kyla autoįvykio metu ir dėl kito vairuotojo kaltės, tuomet kaltininkas bus atsakingas už padarytą žalą, kurią dažniausiai atlygina jo civilinės atsakomybės draudimas.
„Patyrus eismo įvykį, papildomų nemalonumų turi abu vairuotojai - tiek vairavęs neapdraustą transporto priemonę, tiek nuo jo nukentėjęs“, - pastebi Rimvydas Pocius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas.
Jei eismo įvykis sukeliamas neapdraustos transporto priemonės, nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras. Tačiau kaltininkui gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir bauda už transporto priemonės eksploatavimą be privalomojo draudimo.
Tyčinis padegimas
Tyčinis automobilio padegimas yra nusikaltimas. „Susidaro įspūdis, kad automobiliai kartais būna padegami specialiai. Greičiausiai žmonės neretai tokiais būdais „suvedinėja sąskaitas“, sprendžia asmenines problemas“, - dėsto draudimo ekspertas. Deja, policijos pareigūnai retais atvejais sugeba išaiškinti tokius nusikaltimus, todėl kaltieji lieka nenustatyti.
Vairuotojo neatsargumas
Jei gaisras kilo dėl paties vairuotojo neatsargumo, pavyzdžiui, dėl neteisingo maisto šildymo kabinoje ar per didelio elektros prietaisų skaičiaus sujungimo, atsakomybė tenka vairuotojui.
Kasko draudimas
Jei automobilis yra apdraustas kasko draudimu, žala bus atlyginta nepriklausomai nuo gaisro priežasties (išskyrus tyčinius veiksmus). ERGO duomenimis, per tam tikrą laikotarpį dėl ugnies pridarytos žalos transporto priemonių savininkams buvo išmokėta beveik 254 tūkst. eurų išmokų. „Beveik pusė visų gaisro atvejų fiksuoti dėl netvarkingų transporto priemonių, kai šios užsidegė bandant jas užvesti ar jau bevažiuojant.“
Kaip elgtis užsidegus automobiliui
Ne visi žino, kaip taisyklingai elgtis pastebėjus dūmus ar degti pradedantį automobilį. Ugniagesiai prašo prisiminti svarbiausius dalykus:
Pirmieji veiksmai
- Nedelsiant sustoti: Jeigu automobilis užsidegė važiuojant, tuoj pat sustokite kelkraštyje, nes važiuojant toliau ugnis įsidegs dar labiau.
- Išjungti variklį ir įjungti avarinį signalą: Būtina nedelsiant išjungti variklį ir nuleisti rankinio stabdžio svirtį. Raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas.
- Pasitraukti į saugų atstumą: Visus žmones patraukite saugiu atstumu nuo degančios transporto priemonės. Keleiviams būnant automobilio viduje sunku įvertinti gaisro pavojaus grėsmę. Įvykus avarijai, jeigu tik yra įmanoma, būtina kuo greičiau išlipti iš automobilio ir pasitraukti nuo jo saugiu atstumu.
- Skambinti 112: Nedelsiant skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112 ir iškvieskite ugniagesius.
Gesinimas gesintuvu
Jei gaisras tik prasidėjęs ir turite gesintuvą, galite bandyti jį gesinti patys, tačiau būtina laikytis saugumo taisyklių:
- Paruoškite gesintuvą: Variklio dangtį galima atidaryti tik rankoje turint naudoti paruoštą gesintuvą.
- Praverkite dangtį: Kad išvengtumėte liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. „Variklio dangčio pilnai atidaryti nereikėtų, reikėtų šiek tiek atverti, nes pilnai atidarytas variklio dangtis suteiktų gaisrui daugiau deguonies, kas, tikėtina, išplėtotų gaisrą“, - perspėjo A.
- Gesinkite židinį: Po kelių sekundžių galima dar labiau atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausias degimas. Svarbiausia taikyti į gaisro židinį.
- Operatyvumas: Gaisrą gesinti reikia labai operatyviai, nes jeigu liepsna pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti bus dar sudėtingiau. Vieno gesintuvo gali neužtekti, todėl paprašykite pagalbos ir kitų vairuotojų.
- Išjunkite akumuliatorių: Jeigu pavyko patiems užgesinti gaisrą, dar iki atvykstant ugniagesiams, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo.

Elektromobilio gaisras
Jei užsidegė elektromobilis, veiksmai pradžioje tokie patys - sustoti, išjungti automobilį, pasitraukti ir kviesti pagalbą. Tačiau elektromobilio baterijos gaisro patiems gesinti praktiškai neįmanoma.
- Pasitraukite saugiu atstumu: Pastebėjus intensyvų dūmijimą iš automobilio apačios, šnypštimą ar aitrų kvapą, reikia nedelsiant trauktis bent 30-50 metrų ir nebandyti atidaryti kapoto ar automobilio dugno.
- Vandens naudojimas: AFO specialistai pastebi, kad vanduo nesudaro elektros pavojaus gesinant elektromobilius, tačiau įkrovimo įranga kelia elektros iškrovos pavojų. Visgi, jeigu yra galimybė, vandens rekomenduojama nepilti tiesiai ant akumuliatoriaus.
- Profesionali pagalba: Užgesinti baterijai reikia itin didelio kiekio vandens, todėl didelė tikimybė, jog be ugniagesių pagalbos išsisukti nepavyks. Toks gaisras gali atsinaujinti net po užgesinimo, todėl gyventojų bandymai gesintuvu dažnai būna pavojingi.
PAGD primena - kilus transporto priemonės gaisrui svarbiausia žmogaus saugumas ir kuo greičiau iškviesta pagalba.
Prevencijos priemonės
Siekiant sumažinti automobilių gaisrų riziką, rekomenduojama imtis šių prevencinių priemonių:
- Reguliari techninė apžiūra: Nuolatos stebėkite transporto priemonės techninę būklę. Esant elektronikos ar kuro tiekimo sistemos gedimams - šiuos nedelsiant pašalinkite.
- Gedimų šalinimas: „Jei tik atsiranda elektros ar kuro tiekimo sistemose gedimų, juos būtina pašalinti kuo skubiau. Juk gaisras gali kilti nebūtinai tuomet, kai automobilis užvestas.“
- Vengti viršįtampių: Venkite nuolat jungti starterį ir bandyti užkurti automobilį, kai yra nusėdęs akumuliatorius, nes tai sudaro viršįtampius elektros sistemoje.
- Protingas automobilio šildymas: Jeigu yra labai šalta lauke, užkuriame automobilį, norime, kad jis šiek tiek apšiltų - pilnai pakanka iki poros minučių apšildyti. Ilgas automobilio šildymas vietoje kelia papildomą riziką.
- Gesintuvas automobilyje: Specialistai vairuotojams rekomenduoja automobilyje vežiotis 2 kilogramų miltelinį gesintuvą. Gesintuvą rekomenduojama laikyti salone, nes gaisras po kapotu išplinta per kelias minutes.
- Reagavimas į kvapus: Jei jaučiate degėsių ar kuro kvapą - automobiliu nevažiuokite ir nebandykite jo užvesti, pirmiausia jį būtina patikrinti.
- Žiemą nuvalyti sniegą: Žiemą taip pat svarbu nuvalyti sniegą nuo duslintuvo.
tags: #kas #atsakingas #uz #automobilio #sukelta #gaisra