Incidentai ir kasdienybė prie troleibuso vairo

Viešasis transportas yra neatsiejama miesto dalis, užtikrinanti gyventojų mobilumą. Tačiau kartais troleibusuose įvyksta nenumatyti incidentai, o vairuotojų darbas reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir gebėjimo susidoroti su įvairiomis situacijomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime pastarųjų metų įvykius, susijusius su troleibusais ir jų vairuotojais, bei atskleisime kasdienę šios profesijos specifiką.

Incidentai su troleibusais ir keleiviais

Šaudymas į troleibusus Kauno Šančiuose

Kaune, Šančiuose, Juozapavičiaus prospekte, du vakarus iš eilės aidėjo šūvius primenantys garsai, ir skilo troleibuso stiklas. „Niekas negalėjo net tikėtis tokių dalykų, kad taip gali atsitikti toje pačioje vietoje, galimai, tas pats žmogus taikosi į žmones, į techniką“, - komentavo „Kauno autobusų“ transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

Vairuotojas, išgirdęs šūvį, išsigando, tačiau įtarė, kas nutiko, ir skubiai iškvietė policiją. Nors troleibusu važiavo du keleiviai, laimei, jie nenukentėjo, nes sėdėjo atokiau. Šaulys nepataikė tiesiai į stiklą, todėl stiklas suaižėjo, bet neišdužo, ir šukės į troleibuso vidų nepažiro. „Buvo du keleiviai, jie sėdėjo, ačiū Dievui, niekam nekliuvo, pataikė į rėmo konstrukciją prie stiklo, jis trūko, suaižėjo. Ačiū Dievui, visi gyvi, sveiki, o metalą suremontuosime, nieko tokio“, - sakė R. Stankaitis.

Antradienio vakarą liudininkai padėjo pareigūnams surasti šaulį. Jie papasakojo matę spėriu žingsniu iš įvykio vietos pasišalinantį asmenį. Sekdami karštais šaulio pėdsakais, pareigūnai sulaikė įtariamąjį. Paaiškėjo, kad tai 32-ejų vietinis šančiškis, ne kartą teistas ir vos prieš kelias savaites grįžęs iš kalėjimo. „Asmuo teisėsaugos institucijoms yra žinomas, anksčiau teistas už turtinius nusikaltimus, smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, - komentavo Kauno apylinkės prokurorė Jolita Raudeliūnienė.

Vyro namuose atlikus kratą rastas pneumatinis pistoletas, o sulaikymo metu kitas ginklas - spėjama, tas, iš kurio šaudė į troleibusus. Sulaikytas vyras atrodė apsvaigęs. Nors alkotesteris parodė nulius, nustatyta, kad jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų, ką patvirtino testas ir jo paties prisipažinimas. Manoma, kad abu vakarus šaudė tas pats asmuo, leisdavęsis į naktinius nuotykius apsvaigęs. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Jei paaiškės, kad išpuolius surengė tas pats šančiškis, didžiausia gresianti bausmė - kalėjimas iki 5 metų.

Neblaivus vyriškis po troleibuso ratais Kaune

Pirmadienio rytą Kaune, R. Kalantos gatvėje, neblaivus vyriškis pargriuvo po troleibuso ratais ir buvo sužalotas. Nelaimė įvyko apie 10.30 val. Troleibuso vairuotoja pasakojo, kad važiuodama pastebėjo apšvietimo stulpą apsikabinusį akivaizdžiai neblaivų vyriškį. Moteris pagalvojo, kad tik šis neparpultų po ratais, tačiau nutiko blogiausias variantas - vyras griuvo ant važiuojamosios kelio dalies po galiniais troleibuso ratais.

Troleibusas pervažiavo maždaug 40 metų vyriškio koją ir ranką. Laimei, daugiau žmonių per šį įvykį nenukentėjo.

Miręs troleibuso vairuotojas ir keleivis

14.34 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, sustojęs viešojo transporto stotelėje, sukniubo 10 troleibuso vairuotojas. „Visų pirma norime pareikšti nuoširdžią užuojautą mirusio vairuotojo artimiesiems. Tai mums yra didžiulė nelaimė ir su dideliu liūdesiu išgyvename šią dieną. Sunku pasakyti, kodėl taip nutiko. Vairuotojas dirbo su naujausiu troleibusu, pagamintu 2019 metais. Šio troleibuso paskutinis techninis aptarnavimas buvo atliktas dar šiais metais. Kondicionavimo sistema, tiek vairuotojo darbo vietoje, tiek salone veikė. Duomenų apie negalavimus vairuotojas taip pat nepateikė“, - sakė „Vilniaus viešojo transporto“ atstovė. Į įvykio vietą atvykus gelbėtojams visi keleiviai iš troleibuso buvo išlaipinti, o šio konkretaus troleibuso maršrutas atšauktas.

Be to, antradienio rytą Vilniuje, Justiniškių ir Lūžių gatvių sankirtoje, važiuodamas troleibusu staiga mirė žmogus. Į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai, tačiau jie tik konstatavo žmogaus mirtį. Įtariama, kad mirtis ištiko dėl širdies veiklos sutrikimo.

Neblaivaus keleivio išlaipinimas Kaune

Viešojo transporto vairuotojų darbas reikalauja ne tik techninių įgūdžių, bet ir didelės atsakomybės už keleivių saugumą. Vienas iš tokių incidentų įvyko vasario 17 d. Geležinkelio stoties viešojo transporto stotelėje Kaune. Kaip pranešė bendrovė „Kauno autobusai“, į troleibusą įlipo galimai neblaivus asmuo, kuris atsigulė ant grindų. Nuo jo sklido nemalonus kvapas, be to, jis nebuvo įsigijęs bilieto. Keleiviai, važiavę troleibusu, paprašė vairuotojo išlaipinti šį asmenį.

Tačiau, kai keleivis nereagavo į vairuotojo prašymą palikti transporto priemonę, vairuotojas, siekdamas užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę bei kitų keleivių saugumą, prievarta jį išlaipino iš troleibuso. Ši situacija parodo, kad viešojo transporto vairuotojai kartais susiduria su iššūkiais, kai tenka tvarkytis su netinkamu keleivių elgesiu. Siekiant užtikrinti saugią ir malonią kelionę visiems, svarbu ne tik vairuotojų profesionalumas, bet ir pačių keleivių kultūra.

Keleivių vežimo taisyklės ir ypatingi atvejai

Keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo taisyklės

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atstovai pabrėžia, kad tiek vairuotojai, tiek keleiviai turi vadovautis nustatytomis taisyklėmis.

• Priekinės durys viešajame transporte atidaromos šiomis situacijomis: neįgalieji, keleiviai su mažamečiais vaikais, besilaukiančios moterys, senyvo amžiaus keleiviai. Esant pilnai transporto priemonei, keleiviai stotelėse išlaipinami ir pro priekines duris. Visais kitais atvejais keleiviai, prieš transporto priemonei privažiuojant iki reikiamos stotelės, turi pasiruošti išlipimui. Jeigu transporto priemonė nėra pilna, keleiviai turi prieiti prie išlaipinimo durų, išskyrus pirmas duris, esančias arčiausiai vairuotojo.
• Įlaipinimas pro priekines duris: pasitaiko atvejų, kuomet keleivių įlaipinimas vyksta tik per priekines duris. Tokiu atveju vairuotojas privalo sustoti pagal nurodytą ženklinimą, keleivius įlaipinti tik per priekines duris, o išlaipinti - tik įsitikinus, kad visi norintys važiuoti keleiviai jau baigia sulipti. Visais kitais atvejais keleiviai yra prašomi lipti į transporto priemonę tik per galines ir vidurines duris.

Specialiųjų kategorijų vežimas

Vadovaujantis teisės aktais, keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose.

• Vaikų vežimas: ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai. Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas lydintis asmuo.
• Dviračių, paspirtukų ir kitų mikromobilių priemonių vežimas: leidžiama vežti dviračius, jeigu transporto priemonėje yra tam specialiai įrengta vieta ir ji pažymėta dviračio ženklu. Keleivis privalo saugiai pritvirtinti dviratį. Jei speciali vieta ar vieta, skirta neįgaliems asmenims su vežimėliais, yra užimta, dviračio vežti negalima (išskyrus nustatytus atvejus). Keleivis, norintis vežti dviratį, paspirtuką, į transporto priemonę įlipa paskutinis ir gali vežti tik vieną tokią priemonę.
• Augintinių vežimas: Vilniuje kursuojančiais autobusais ir troleibusais galima nemokamai vežti augintinį, jei jis yra pritaikytoje taroje. Keleivis privalo turėti dokumentus su nurodytomis augintinio skiepų žymomis. Augintinis turi būti su antsnukiu (išskyrus šunis, kuriems dėl veislės antsnukiai nepritaikyti) ir laikomas ant ne ilgesnio kaip 0,5 m ilgio pavadėlio. Jei gyvūnas priteršė saloną, vežantis keleivis privalo nedelsdamas išvalyti suteptą vietą.
• Rankinis bagažas: keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą, kurio matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm arba kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm.

Troleibuso vairuotojo profesija: moterys ir kasdienybė

Jaunimo pasirinkimas: moterys - troleibusų vairuotojos

Nors viešojo transporto vairavimas reikalauja didelės atsakomybės ir fizinės ištvermės, vis daugiau jaunų merginų renkasi šią profesiją. Viena iš jų - troleibuso vairuotoja Violeta Talkovskaja, dirbanti 2-ojo maršruto troleibusu. Violeta pasakoja, kad vairavimas jai yra didelė aistra. Po 7 metų darbo greito maisto restorane, ji nusprendė kardinaliai pakeisti savo veiklą. Baigusi troleibuso vairavimo kursus, ji jautė, kad tai jai tiesiog skirta. Ji tikina, kad nė vienas vairuotojas prie vairo nesėda nepatikrintas alkotesteriu, nes bendrovėje galioja griežta tvarka dėl vairuotojų ir keleivių saugumo. Violeta svajoja ateityje vairuoti autobusą, nes mano, kad su juo būtų lengviau įveikti transporto spūstis.

Troleibuso vairavimas - tai pirmas ir vienintelis Vidos darbas. Kartą Vidai teko gelbėti į gatvę riedantį vežimą su kūdikiu. „Vėžimėlis pradėjo riedėti, o ten toks nuolydis link sustojimo. Kaip aš išsigandau, už stabdžių, greitai per tas duris, o ta mergaitė rėkia ir net nestabdė to vežimėlio. Paskui žmonės sakė: „Oi, kokia gera vairuotoja.“ Aš jį sustabdžiau, o tas vaikas į gatvę galėjo išvažiuoti. Vidos dienos prasideda pusę trečios ryto, mat pirmasis reisas į miestą išvažiuoja apie ketvirtą ryto. Patyrusi troleibuso vairuotoja pasakoja, kad su laiku pasikeitė keleivių amžius - bemaž nebeliko darbingų trisdešimtmečių, todėl ji rūpinasi, kad senjorai spėtų įlipti ir atsisėsti. „Man patinka, kai vaikai eina ir man mojuoja. Išlipę žiūri, taip nedrąsiai tuos bilietus perka, pasižymi pridėję. „Kai jaunimas eina per perėją, jie žiūri į telefonus, jie nemato. Gerai, aš sustosiu, bet kodėl tėvai vaikams nepasako, kad žiūrėtų? Ji įsitikinusi, kad jeigu troleibuso vairuotojai su žmonėmis elgsis mandagiai ir paslaugiai - šie irgi taip pat bus draugiški su vairuotojais. Vidos akimis, būtų šaunu, jeigu už troleibuso vairo sėstų daugiau jaunų vairuotojų. „Visokių žmonių gi būna. Reikia ateiti ir viską palikti, ir nesusinervinti, nes jeigu susinervinsi - bus blogai. Troleibuso vairuotoja pasakoja, kad darbo metu žiemą šitaip stipriai pustydavo, kad išvažiuoti į kelią moteriai buvo keblu. Kartais šalčiausiomis žiemos dienomis, anot jos, troleibuso durys neatsidarydavo, todėl keleiviai atverdavo jas savomis rankomis. Vida teigia, kad sunkiausia vairuoti žiemą, kai užklumpa šerkšnas.

Troleibuso vairuotojo Romo kasdienybė ir iššūkiai

Romas, pasirinkęs troleibuso vairuotojo profesiją po ilgų ieškojimų, pasakoja apie darbo kasdienybę, stengdamasis parodyti kuo daugiau detalių. Anksčiau dirbęs laisvai samdomu darbuotoju ir maitinimo sektoriuje, jis ieškojo stabilumo ir galimybės įgyti naujų įgūdžių. Darbo biržoje sužinojęs apie „Kautros“ siūlomas vairavimo specialybes, nusprendė išmokti vairuoti didelę mašiną. Psichologė, su kuria Romas turėjo privalomą profiliavimo pokalbį, paklausė, kodėl jis nori vairuoti autobusą, o ne troleibusą. Nors Romas siekė gauti nemokamas autobuso teises, galiausiai pasirinko troleibusą, nes mokymai vyko troleibusų parke, kur nuo pirmos dienos matė savo būsimą darbovietę. Be to, jam troleibusas pasirodė esantis miesto folkloro dalis - elektrinė transporto priemonė su daug specifinių niuansų.

Darbo sąlygos ir lūkesčiai

Romui pradėjus dirbti, lūkesčių didelių nebuvo. Geriausia šio darbo dalis, anot jo, yra tai, kad „neapgaudinėja ir laiku sumoka“. Kaip savivaldybės įmonėje, viskas yra reglamentuota, veikia profsąjungos, yra kolektyvinė darbo sutartis. Mokymasis gali ilgai užtrukti, ir daug žmonių, nors fiziškai ir moka vairuoti, psichologiškai nepakeliami šio darbo. Valandinis atlygis yra mažas, tačiau gaunami įvairūs priedai, pavyzdžiui, už kelionės išlaidas į darbą ir atgal. Romas teigia, kad alga jį tenkina - dukart daugiau nei anksčiau uždirbdavo. Tačiau sunku pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą - „arba dirbi mažai ir neturi pinigų, arba labai daug dirbi ir kažkiek jų turi, bet būni pavargęs ir džiaugsmo iš to nedaug“.

Darbo režimai ir grafikai

Vairuotojai dirba trimis režimais: dviese ar trise dalijasi vienu troleibusu, arba dirba visiškai vienas, bet tada dirbama pertraukiamu grafiku (rytinį piką, namo trims-keturioms valandoms, ir vėl vakarinį piką). Jei troleibusas dalijasi dviese, dažniausiai dirbama šiokiadieniais, savaitgaliai dažnai būna laisvi. Dirbant trise - teoriškai dirbama keturias dienas iš eilės, tada dvi laisvos. Kas mėnesį paskiriamas skirtingas maršrutas. Mėnesio gale iškabintas grafikas suplanuotas minučių tikslumu, tiksliai žinoma, kada prasideda ir kada baigiasi darbas. Keisti maršruto vien todėl, kad „nepatinka“, negalima. Anksčiau visi vairuotojai turėjo savo maršrutus, tačiau, kai atsirado bilietėlių pardavinėjimas ir imtas mokėti procentas nuo pardavimų, maršrutai pradėti keisti. Kartais tenka dirbti ir rezervines pamainas, kai tiesiog lauki, kol kas nors suges, ir tada tave siunčia vietoj jo.

Rytinė ir vakarinė pamainos

Rytinė pamaina prasideda anksti: ateini į įmonę, pasiimi gedimų knygą, gauni kelionės lapą ir grafiką, „atsipūti“ į alkotesterį. Tada eini į didžiulį vidinį kiemą susirasti savo troleibuso, kurį reikia paruošti - užvesti, suvesti grafiką į borto kompiuterį. Pasiruošimui skiriamos ir apmokamos penkios minutės prieš darbą ir penkios - po, tačiau tai dažnai būna per mažai. Rytinis išvažiavimas yra svarbus, nes nulemia darbo dienos kokybę. „Pirmas pamaina daug geresnė, nors ir keliesi trečią-pusę keturių ryto, bet pabaigi anksčiau ir dar lieka laiko kažką nuveikti. Be to, rytinis pikas visada daug silpnesnis nei vakarinis.“

Vakarinė pamaina prasideda įmesta „į šaltą vandenį“ - eismas antrą-trečią dienos būna intensyvus, keleivių daug. „Jei atvažiuoja pavėlavęs (o kai kuriuose maršrutuose tai būna labai dažnai, nes jie patenka į kamščius), tada būna, kad ateini ir žinai, kad iki pietų pertraukos nepakelsi nuo sėdynės užpakalio ir neturėsi jokių pertraukėlių, nes tą dieną eismas blogas, miestas užsikimšęs ir tu, pradėjęs darbą su didesniu vėlavimu, niekada grafiko nepasivysi.“ Po vakarinio piko - pertrauka ir paskutiniai ratai, paprastai gana ramūs. Antros pamainos paskutinis darbas yra parskraidinti troleibusą į parką, priduoti pinigus, atsipūsti į alkotesterį. Grįžimas namo po vakarinės pamainos gali būti problema, nes viešasis transportas nebevažiuoja.

Iššūkiai ir prisitaikymas

Sunkiausia yra neįeiti į vieną miego ir poilsio režimą. „Vieną savaitę keliesi be proto anksti, o kitą gali miegot, kiek nori, bet po darbo niekam nebeturi laiko. Apskritai savaitės dingsta. Pirmadienis gali būti sekmadienis ir atvirkščiai - kai dirbi pamaininį darbą, jokio skirtumo.“ Darbas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų - prastas oras (pustymas, sniegas, ledas) be proto pasunkina darbą. Tačiau Romas pastebi, kad jam dabar reikia daug mažiau miego ir jis išlieka pakankamai veiksnus. Vyresni vairuotojai, anot jo, akivaizdžiai turi sveikatos problemų. Romas tikino, kad prie troleibuso vairo kokybiškai muzikos nepaklausysi dėl triukšmų ir poreikio girdėti keleivius.

tags: #prie #troleibuso #vairo #miega #vyras