Informacija apie akinių sudaužymą eismo įvykio metu

Eismo įvykiai gali sukelti ne tik materialinę žalą transporto priemonėms, bet ir asmeniniams daiktams, pavyzdžiui, akiniams. Taip pat kyla klausimų dėl pirmosios pagalbos teikimo sužalotiems asmenims ir teisinės atsakomybės. Svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, siekiant apsaugoti save ir kitus eismo dalyvius.

Akinių priežiūra ir pažeidimai

Dažniausios akinių pažeidimo priežastys

• Akiniai dedami ant lęšių: tai sukelia lęšių susibraižymą, kuris trukdo matymui ir lemia regos pakitimus.
• Akiniai nuimami viena ranka: laikant už vienos kojelės, laikui bėgant sukelia rėmelio deformaciją. Dėl to akiniai gali nepriglusti prie veido, slysti, o taip pat padidėja tikimybė sulaužyti šarnyrą/vyrį arba pamesti varžtelį.
• Akiniai laikomi ant galvos: taip pat lemia rėmelio deformaciją.
• Akiniai valomi šiurkščia, į pūkuvimas linkusia medžiaga: ne tik braižo, bet ir dar labiau purvina lęšius.
• Akiniai laikomi kišenėje ar kuprinėje be specialaus dėklo: gali labai lengvai ne tik deformuotis, bet ir sulūžti.

Netinkamos valymo priemonės

Akiniai valomi netinkamais valikliais gali lemti akinių lęšių (dažniausiai fotochrominių, padengtų antirefleksine danga) bei akinių rėmelių spalvos pakitimus. Nors ir atrodytų keista, lęšių negalima valyti stiklo paviršiams skirtomis priemonėmis, nes šie produktai turi lęšiams netinkamų ingredientų. Taip pat, namams valyti daug kas naudoja actą bei citrinų sultis, tačiau to daryti negalima, nes šiose priemonėse esanti rūgštis gali nuimti lęšių dangą. Kai kas sako, kad akinius galima nuvalyti ir su dantų pasta, tačiau to daryti nepatartume, nes dantų pasta susideda iš daugelio cheminių medžiagų, kurios gali būti netinkamos lęšių paviršiams.

Tinkamiausia priemonė akiniams valyti yra akinių lęšių valiklis, kuris padės lengvai nuvalyti nešvarumus. Svarbu! Akinių valiklio nenaudokite akinių su veidrodine danga valymui.

Akinių įsigijimas ir kompensavimas

Akinius įsigyti galima ne bet kur - svarbu, kad optika turėtų sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK).

Akinių rėmelių ir lęšių kainos

Pasak G. Kersnausko, optikose rėmeliai kainuoja nuo 9,50 iki 389 eurų. Kolekciniai rėmeliai, kuriems suteikiama ilgesnė - 3 metų - garantija, atsieina iki 89 eurų. Vidutinė parduodamų rėmelių kaina yra apie 90 eurų. G. Kersnauskas atskleidė, kad jo vadovaujamame tinkle parduodamų akinių lęšių vidutinė kaina yra maždaug 85 eurai už vienetą.

Garantiją suteikia tas gamintojas, kuris pagamino galutinį produktą. Neužlipkite ant grėblio, nepirkite atskirai akinių rėmelių, nes iš jų pagaminus akinius galutinis paslaugos tiekėjas neprisiims garantijų rėmeliui, o rėmelio pardavėjas nepriims gaminio remontui, nes į rėmelį stiklus įdėjo kitas gamintojas.

Kontaktinių lęšių kainos priklauso nuo skirtingo vartojimo režimo. Kainos pokyčiai kontaktinių lęšių segmente nebuvo dideli - vartotojas mėnesio naudojimui dabar išleidžia apytiksliai 2 ar 3 eurais daugiau, lyginant su 2022 m.

Kompensuojami akinių lęšiai

• Paprastieji akinių lęšiai (kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6.0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2.0 cilindrinėms dioptrijoms), kompensuojami 100 proc.
• Sudėtingieji akinių lęšiai (kurių laužiamoji galia yra didesnė kaip 6.0 sferinės dioptrijos ir (arba) didesnė kaip 2.0 cilindrinės dioptrijos), kompensuojami 100 proc.

Vairavimas tamsoje ir regėjimas

Vairavimas tamsoje gali sukelti rimtą pavojų saugumui. Esant nepakankamam arba kintamam apšvietimui, įvyksta žymiai daugiau eismo įvykių nei šviesiuoju paros metu. Vairuotojo reakcija 90% priklauso nuo regėjimo kokybės, o matymo aštrumas naktį labai sumažėja (erdvės gylio suvokimas, spalvų atpažinimas, periferinis matymas).

Regėjimo ypatumai tamsoje

Šviesos suvokimą lemia fotocheminiai procesai, vykstantys šviesai jautriuose tinklainės elementuose - lazdelėse ir kūgiuose. Lazdelės yra tinklainės periferijoje, o kūgiai, kurie yra beveik 17 kartų mažesni, yra centrinėje zonoje. Kūgiai yra atsakingi už detalių ir spalvos atpažinimą. Lazdelių receptoriai nenustato spalvos, tačiau yra jautresni šviesai. Dėl to, kad žmogaus akyje yra dviejų tipų receptoriai, akis prisitaiko prie skirtingų apšvietimo sąlygų. Tinklainės jautrumas didėja palaipsniui, atsižvelgiant į tai, kiek laiko žmogus yra tamsoje.

Problemos vairuojant tamsoje

• Kontrasto sumažėjimas: svarbiausias važiavimo šviesoje ir tamsoje skirtumas yra vaizdo kontrastas. Mažesnis apšvietimo lygis lemia, kad vyzdys išsiplečia iki 4-7 mm. Šioje būsenoje išryškėja visi regėjimo fokusavimo sistemos trūkumai, kurie neparodo įprastų sąlygų. Kontrastą gali paveikti priekinio stiklo, akinių lęšių ir kitų objektų šviesos atspindėjimas.
• Naktinė trumparegystė: tyrimai parodė, kad prasto apšvietimo sąlygomis net ir jauniems vairuotojams, turintiems gerą regėjimą, žvilgsnį nukreipus į artimesnį atstumą (apie 1 m), tam tikrą laiką jie tampa trumparegiais.
• Akinimas ryškioje šviesoje: naktį vairuotojai rizikuoja būti apakinti artėjančio automobilio priekinių žibintų. Tai neigiamai veikia regėjimo funkciją (iki laikino aklumo).
• Hologramos ir atspindžiai: tamsoje aplink šviesos šaltinius susidaro hologramos arba atspindžiai. Dažnai jie atsiranda, kai akys yra apšviečiamos artėjančio automobilio priekiniais žibintais. Atspindžių susidarymo priežastis gali būti įvairūs įbrėžimai ar nešvarumai, esantys išoriniame arba vidiniame automobilio stiklo paviršiuje.

Sprendimai ir rekomendacijos

Jei vairuotojui yra reikalinga regėjimo korekcija ir jis nešioja korekcinius akinius, jis turėtų rinktis akinius su antirefleksine danga. Šios dangos sumažina lęšių paviršiaus atspindžius ir padidina lęšių šviesos pralaidumą (daugiau nei 99%), tai yra, padidina į akis patenkančios šviesos kiekį. Tyrėjai įrodė, kad tokiomis sąlygomis, kurios imituoja naktinį vairavimą, lęšiai su antirefleksinėmis dangomis leidžia vairuotojams geriau atskirti eismo sąlygas, padidindami šviesos pralaidumą ir sumažindami trukdančius atspindžius. Jie taip pat suteikia didesnį regėjimo komfortą ir mažesnį akių patempimą. Važiuojant naktį, nėra draudžiama naudoti fotochrominius lęšius su antirefleksine danga, jei jie neturi likutinės šviesos absorbcijos ir pasižymi dideliu šviesos pralaidumu.

Papildomos rekomendacijos saugiam vairavimui tamsoje:

• Važiuodami būtinai naudokitės šoniniais veidrodėliais ir stebėkite situaciją kelyje.
• Rekomenduojama artėjant automobiliui šiek tiek palenkti galvą žemyn ir į dešinę, ir taip laikyti tol, kol jis pravažiuos (taip sumažinsite apakinančių priekinių žibintų poveikį).
• Ilgų kelionių metu reguliariai sustoti, pailsinti akis.
• Esant regėjimo sutrikimams reiktų griežtai laikytis visų rekomendacijų, nes jūsų saugumas yra svarbiausia.

Elgesys eismo įvykio metu

Jei nutiktų eismo įvykis, svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis, kad nepakenktumėte nei sau, nei tam eismo dalyviui, kuriam bandote padėti.

Pirmieji veiksmai eismo įvykio vietoje

1. Įspėkite tarnybas: vienas pirmųjų dalykų, ką turite padaryti - įspėti tarnybas apie įvykusį eismo įvykį. Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti policija, greitoji medicinos pagalba, gaisrinė ar net visi kartu. Bendrajam pagalbos numeriui 112 pranešti apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
2. Pažymėkite eismo įvykio vietą: nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių (KET) nustatyta tvarka. Jei turite žibintuvėlį, atšvaitą ar specialią liemenę - tai gali būti elementai, kurie padės atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį.
3. Patikrinkite transporto priemones: jei yra galimybė - patikrinkite avarijoje dalyvavusias transporto priemones. Jei varikliai kūrenasi - išjunkite degimą. Jei transporto priemonės nestabilios - užtraukite rankinį stabdį arba pakiškite ką nors po ratais.
4. Pasilikti eismo įvykio vietoje: ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina. Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Pirmosios pagalbos teikimas sužeistiesiems

Kai eismo įvykio vieta apsaugota, patikrinkite sužeistuosius. Gal nuskambės ne itin maloniai, tačiau visų pirma eikite prie tų, kurie neskleidžia jokio garso. Taip pat - jei eismo įvykis buvo didelis, apžiūrėkite aplinką.

Svarbu: bandymas žmogų pajudinti gali jam kainuoti galimybę vaikščioti, o gal ir dar brangiau. Jei tenka žmogų judinti, prilaikykite kaklą ir galvą.

• Jei kvėpavimas lėtas - patikrinkite, ar burnoje nėra nieko, kas galėtų trukdyti kvėpavimui.
• Jei kvėpavimo nėra - perkelkite žmogų į tokią padėtį, kad būtų galima atlikti dirbtinį kvėpavimą. Primename: 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų suaugusiam ir 2 įpūtimai bei 15 paspaudimų vaikui. Jie pompuoja širdį bei varinėja kraujotaką, kuri ir yra svarbiausia smegenims. Krūtinę spausti reikia viso kūno svoriu, iki maždaug 3 - 5 cm gylio. Pūsti į burną, būtinai užkimšus nosį, kad oras neišeitų per ją.
• Jei sužeistieji stipriai kraujuoja, būtinai užspauskite žaizdas.

Jei pirmoji pagalba suteikta ir gyvybei pavojaus nėra - pabendraukite su nukentėjusiais. Stenkitės neleisti jiems kalbėti apie įvykio eigą, jei bendrauti pavyksta. Jei bendrauti pavyksta - galite paklausti apie eismo įvykio eigą.

Atvykus medicinos pagalbai - parodykite, kur patogus ir saugus privažiavimas. Priėjus medikams pasitraukite ir leiskite jiems patogiai dirbti.

Dokumentų pildymas ir draudimas

LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas paaiškino esminius aspektus, kuriuos būtina žinoti kiekvienam vairuotojui patekus į eismo įvykį.

Eismo įvykio deklaracija

Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.

• Popierinė deklaracija: pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
• Elektroninė deklaracija: eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoįvykiai.lt.
• Švarus popieriaus lapas: tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai). Ši informacija pateikiama ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos nurodant eismo įvykio dalyvių vardus, pavardes, pasirašant ir nurodant eismo įvykio kaltininką.

Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą. Būtina nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadintą turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).

Draudimo atsakomybė

Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.

• Kaltininkas draustas: dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę.
• Kaltininkas nedraustas: tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro (Biuro) vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu.

Transporto priemonės pašalinimas iš įvykio vietos

Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (buvo sužalotas, išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.

Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.

Draudimo pasibaigimas

Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio, pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.

Draudikų pareigos ir žalos atlyginimas

Kaltininko draudimo bendrovė pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.

Kai eismo įvykio metu apgadinamas automobilis, nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta žala ar kitos patirtos išlaidos:

• Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą.
• Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
• Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
• Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
• Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
• Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas (automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn.).

Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Jeigu išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.

Rizikos padidėjimas ir draudimo įmokos

Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Tokiu atveju pažeidžiama draudimo sutarties šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d.

Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje numatė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento.

Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems) ir turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

tags: #pranesimas #apie #sudauzytus #akinius #avarijos #metu