Baltarusijoje esanti Astravo atominė elektrinė (AE), pastatyta vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus, kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo. Lietuva teigia, kad elektrinė pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų, o Minskas tokius priekaištus atmeta. Manoma, kad elektrinė statyta paskubomis, o statytojams ir darbuotojams trūksta kompetencijos. Galimos avarijos atveju kiltų grėsmė ir Lietuvos sostinei, ir visai šalies teritorijai.
Pasirengimas branduolinei avarijai Vilniaus rajone
Vilniaus rajono savivaldybės teritorija rytuose ribojasi su Baltarusija, todėl čia privalomas skubus reagavimas ir priemonių aktyvavimas, įvykus branduolinei avarijai. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2020 metais Vilniaus rajonui nepalankus rytų, pietryčių ir šiaurės rytų vėjas buvo stebimas beveik 103 dienas, o jo vidutinis greitis siekė 2-3 m/s, o tai reiškia, kad galimas radioaktyvių medžiagų pernašas. Ypatingas dėmesys skiriamas arčiausiai Baltarusijos sienos ir didžiausio galimo pavojaus zonoje esančioms Buivydžių, Lavoriškių ir Mickūnų seniūnijų teritorijoms.
Pratybos ir Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžiai
Siekiant gilinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pasirengimą galimoms grėsmėms, vyksta Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžiai. Juose Vilniaus rajono savivaldybės ir kitų atsakingų institucijų atstovai aptaria svarbius veiksmus ir sprendimus radiacinio pavojaus atveju. Posėdžiuose organizuojamos ir stalo pratybos, simuliuojant įvairius scenarijus.
- 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus rajone vyko civilinės saugos pratybos, kurių metu buvo imituojamas branduolinis ar radiologinis incidentas Baltarusijos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje.
- Kitos pratybos, skirtos pasiruošti galimai Astravo atominės elektrinės nelaimei, vyks, kai tik leis epidemiologinė padėtis.
- Bendradarbiaujant yra organizuojami susitikimai su minėtų įstaigų atstovais, kuriuose aptariamos galimos grėsmės ir kaip veikti atsitikus pavojui.
Ką daryti avarijos atveju?
Gavus signalą, kad kažkas nutiko Baltarusijos AE, gyventojams būtų rekomenduojama imtis tam tikrų apsaugomųjų veiksmų. Svarbu reaguoti kuo greičiau, nes kuo vėliau reaguojama, tuo daugiau papildomos apšvitos nuo išsiskyrusių radioaktyvių medžiagų gaunama.
SVARBU:
- Nedelsdami uždarykite visus langus, orlaides, duris, dūmtraukius, ventiliacijos kanalus.
- Išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo sistemas, kurios naudoja išorės orą.
- Eikite į pastato centrą arba į rūsį.
- Naminius gyvūnus parsiveskite namo, galvijus suvarykite į tvartą ir jį uždarykite.
- Likite patalpoje, kol bus paskelbta kita informacija.
- Pasirūpinkite vandens atsargomis (vienam asmeniui 72 valandoms - 12 litrų vandens).
- Nelaimės atveju neskambinkite artimiesiems - siųskite SMS.
- Išjunkite namuose dujas, elektrą ir užsukite vandens sklendes.
Gyventojų evakavimas
Paskelbus gyventojų evakavimą, svarbu žinoti šiuos dalykus:
- NEPAMIRŠKITE pasiimti išvykimo krepšį!
- Su šeimos nariais sutarkite, kas bus kontaktiniu asmeniu, kuriam paskambinę praneštumėte savo buvimo vietą, jeigu įvykus nelaimei negalėtumėte pranešti artimiesiems.
- Mickūnų surinkimo punktas: Mickūnų bendruomenės namai, adresas: Mokyklos g.
- Šatrininkų surinkimo punktas: Mokyklos g.
Pagal visas Lietuvos analizes ir vertinimus, labiausiai rizikingoje 30 kilometrų zonoje (nuo AE) esančių savivaldybių gyventojai, vos gavę informaciją, iškart turėtų evakuotis. Dėl 100 kilometrų zonos būtų sprendžiama, ką reikėtų daryti, kokius apsaugomuosius veiksmus reikėtų taikyti. Kol kas nekalbama apie tai, kad reikėtų evakuoti Vilniaus miestą. Taip pat nežinia, kada evakuoti gyventojai galėtų grįžti į savo savivaldybes. Praslinkus radiaciniam debesiui, specialistai turėtų atlikti radiologinius tyrimus: imti dirvožemio, geriamojo paviršinio vandens mėginius ir įvertinti taršą.
Kaip elgtis įvykus branduolinei avarijai?
Kalio jodido tabletės
Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju Astravo atominėje elektrinėje, aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje. Apsaugoti ją nuo žalingo radiacijos poveikio galėtų padėti tik stabilusis jodas - kalio jodido tabletės, laiku ir tinkamai vartojant stabiliojo jodo preparatus. Kalio jodido tabletėse yra stabiliojo jodo, kuris prisotina skydliaukę ir neleidžia patekti į ją radioaktyviajam jodui.
Po Černobylio AE avarijos, dėl kurios gyventojai nebuvo perspėti ir negėrė kalio jodido tablečių, praėjus tam tikram laikui, net 7 tūkstančiams vaikų buvo nustatytos piktybinės skydliaukės ligos. Įvykus Fukušimos AE avarijai, gyventojams buvo iškart rekomenduojama vartoti kalio jodido tabletes, todėl net ir praėjus daug metų, Japonijoje nenustatytas nė vienas piktybinio skydliaukės susirgimo atvejis.
Valstybė dėjo visas pastangas, kad visi gyventojai, gyvenantys 100 kilometrų zonoje, nemokamai būtų aprūpinti kalio jodido tabletėmis. Visur, kur tik įmanoma, skleidžiama informacija apie tai, kiek ir kada reikėtų vartoti kalio jodido tablečių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kitokių produktų vartojimas, pavyzdžiui, kalio jodido druskos ar maisto papildų, neatstos kalio jodido tablečių, nes jodo kiekio juose nėra tiek, kad būtų galima apsaugoti skydliaukę.
Astravo AE ir Černobylio paralėlės: reaktorių skirtumai
Po to, kai kompanija HBO pristatė mini serialą „Černobylis“, branduolinė avarija, įvykusi Ukrainoje 1986-aisiais, vėl tapo diskusijų objektu. Daugeliui tikriausiai iškilo klausimas: ar Astravo AE avarija atrodytų taip, kaip ir Černobylio?
Fizinių ir technologijos mokslų centro Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovas dr. Artūras Plukis paaiškino, kad Černobylio elektrinėje buvo keturi RBMK-1000 tipo kanaliniai reaktoriai. RBMK reaktoriai yra kanaliniai su grafito lėtikliu, aušinami vandeniu, vieno kontūro. Be Černobylio, tokie reaktoriai buvo pastatyti Ignalinos AE bei keliose elektrinėse Rusijoje. Šių reaktorių privalumas - galimybė naudoti mažesnio įsodrinimo 235U kurą ir kuro kasetes galima pakeisti reaktoriui dirbant.
Baltarusijos AE reaktorius yra kitokio tipo - VVER. VVER yra suslėgto vandens, korpusiniai reaktoriai. Branduolinis kuras storasieniame plieniniame korpuse su vandeniu, kuriame slėgis toks didelis (apie 150 atmosferų), kad vanduo neužverda net esant 300 laipsnių temperatūrai. Reaktorius dviejų kontūrų, radioaktyvios medžiagos darbo metu nepakliūva į turbiną. Norint pakeisti branduolinio kuro kasetes, reikia sustabdyti visą reaktorių. Šio tipo reaktorius gamina tik Rusija, tačiau bendru atveju tai suslėgto vandens reaktorių (angl. Pressurised water reactor) (PWR), gana plačiai paplitusių pasaulyje, analogas. Tai reiškia, kad ten yra daugiau saugos sistemų.
Galimos avarijos scenarijai
Iš fizikinės pusės, A. Plukis teigė, kad galimą Astravo AE reikėtų lyginti ne su Černobylio, o su avarijomis, įvykusiomis Trijų mylių saloje (JAV) ir, iš dalies, Fukušimoje. Projektinių avarijų galimos pasekmės įvertinamos dar projektuojant ir statant jėgainę. Įvykus tokiai avarijai, sutrinka branduolinio reaktoriaus ar kitų elektrinės įrenginių veikla, ir radioaktyvios medžiagos gali pakliūti į elektrinės teritoriją ar aplinką.
Neprojektinės avarijos dėl nedidelės įvykio tikimybės projektavimo ir statybos metu dažniausiai detaliai neanalizuojamos. Priežastys gali būti žmogiškos: teroristinis išpuolis, lėktuvo kritimas, ar gamtinės: pavyzdžiui, žemės drebėjimas. Tačiau, kaip parodė atominių elektrinių eksploatavimo praktika, tokiems atvejams reikia būti pasiruošusiems. Anot A. Plukio, gyventojų sureagavimo laikas priklauso nuo avarijos pobūdžio. Jeigu radioaktyviųjų medžiagų į aplinką nepateko, papildomų veiksmų imtis nereikia.
Vertinant maksimalų neigiamą poveikį, mokslininko teigimu, reikėtų orientuotis į Trijų mylių salos ar Fukušimos AE avarijų pasekmes, kurių lygis buvo atitinkamai 5 ir 7 pagal INES skalę (angl. International Nuclear and Radiological Event Scale). Susiklosčius labai nepalankioms aplinkybėms, įmanoma, kad radioaktyviosios medžiagos pasiektų Lietuvą ir sukeltų pavojų dalies gyventojų sveikatai. Tikėtina, kad tai nesukeltų visiško ūkinės veiklos sustabdymo užterštose teritorijose ilgesniam kaip kelių savaičių ar mėnesių laikotarpiui.
Sunkios avarijos atveju ypač didelė tarša būtų nustatyta pačioje rizikingiausioje zonoje - 30 kilometrų atstumu nuo AE. Be tiesioginės pernašos atmosfera, dėl geografinių ypatumų Vilniaus gyventojai gali patirti radioaktyvios taršos Neries upe poveikį. Bet kokiu atveju būtų uždrausta vartoti geriamąjį vandenį, netgi visoje Lietuvos teritorijoje, nes radioaktyviųjų medžiagų sklidimo jokios sienos nesustabdys. Tai sukeltų didelę finansinę naštą valstybei, nes gyventojai turėtų būti aprūpinti geriamuoju vandeniu, daržovėmis, vaisiais, pienu ir kitais produktais, kurių nebūtų galima vartoti iš užterštų šaltinių.
Informacijos sklaida ir ankstyvojo perspėjimo sistemos
Radiacinės saugos specialistė R. M. pabrėžė, kad pagrindinė Černobylio katastrofos pasekmė buvo ta, kad žmonėms nebuvo laiku pateikta informacija. Kadangi informacija buvo slepiama, Lietuva patyrė tam tikrų pasekmių. Šiandien informacijos greitumą užtikrins tai, kad šalia sienos su Baltarusija pastatyta net 14 ankstyvojo perspėjimo stočių, kurios nenutraukiamu srautu fiksuoja gamtinio fono pakitimus. Jeigu trys stotys užfiksuos gamtinio fono pasikeitimą, atsakingos Lietuvos institucijos iš karto sureaguos.
Per visą Lietuvos teritoriją ankstyvųjų perspėjimo stočių išdėstyta net 43. Nuo 2013 metų, kai Baltarusijoje prasidėjo AE statybos projektas, visos stotys buvo atnaujintos ir jų išdėstymo tinklas buvo sutankintas. Šie duomenys automatiškai keliauja į Europos Komisijos valdomą sistemą ir atsispindi joje, kur taip pat yra kontrolė, stebima visų šalių, tarp jų ir Lietuvos, ankstyvojo perspėjimo stočių rodmenys.
Anot R. M., jei įvyktų avarija, iš ankstyvojo perspėjimo stočių informacija nedelsiant keliautų į Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentą bei kitas atsakingas institucijas. Kaip jau ne kartą buvo informuojama apie kitus svarbius įvykius, pavyzdžiui, įvairius nepageidautinus klimato reiškinius, tokius kaip škvalas, taip ir ištikus branduolinei avarijai, gyventojai trumpąja žinute būtų įspėti apie radiacinę taršą.
Informacijos klastotės ir realūs incidentai
Panašių įrašų apie incidentus Lietuvoje arba netoliese esančiose atominėse jėgainėse būta ir anksčiau. Praėjusių metų pabaigoje internete buvo pasirodęs bauginantis pranešimas, esą Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) įvyko incidentas - buvo pažeistas konteineris su panaudotu branduoliniu kuru. Tai buvo melas - jėgainės atstovai suskubo paneigti šią informaciją kaip melagingą, klaidinančią ir darančią žalą įmonės reputacijai.
Astravo atominė elektrinė matoma iš oro baliono. Nepatvirtintais duomenimis, Astravo atominėje elektrinėje įvyko avarija. Informacija gauta iš trijų tarpusavyje nesusijusių šaltinių. Dėl radiacijos nuotėkio informacijos kol kas nėra. Gali būti, kad trūko išorinis aušinimo kontūras. Atliekant maksimalios galios bandymus viename iš reaktorių perkaito aušinimo sistema ir atsirado nesandarumas. Tačiau šios informacijos oficialiai nepatvirtino nei VATESI tinklalapis, nei Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA). Radiacinis fonas Lietuvoje nebuvo pakitęs.
Vis dėlto, į nuogąstavimus, kad Astrave galėjo įvykti pavojingas incidentas, sureagavo radiacinės saugos specialistai. Pasklidus informacijai, kad Baltarusijos atominėje elektrinėje įvyko incidentas, kurio metu sprogo aušinimo katilas (tai yra vienas iš bokštų, kurie matomi būnant netoli Baltarusijos sienos), Radiacinės saugos centras pranešė neturintis jokios oficialios informacijos apie šį incidentą.
Apie incidentą pranešė portalas ecohome-ngo.ny, paskelbęs Baltarusijos antibranduolinės kampanijos, bendradarbiaujančios su Astravo AE saugumo klausimais, pareiškimą. Pasak portalo, cisterną, siekiant išvengti avarijos pripažinimo, bandoma suremontuoti, nors ją būtina pakeisti. Baltarusijos ministerija apie Astravo AE pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų pradžią pranešė rugsėjo 7-ąją. Baltarusijos žiniasklaida po lapkričio 8-osios incidento skelbė, kad jėgainėje sprogo keli įtampos transformatoriai ir todėl buvo sustabdyta pirmojo reaktoriaus turbina.
VATESI kreipėsi į Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją, siekdama gauti detalią informaciją apie pirmojo energijos bloko rezervinės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimus, šios sistemos būklę ir galimų gedimų įtaką bloko saugos užtikrinimui vykdant jo paleidimo darbus. Antrasis iš dviejų Baltarusijos vienintelės atominės elektrinės blokų buvo atjungtas nuo tinklo. Taip pasielgta gavus pavojaus signalą, rodantį aušinimo sistemos nuokrypį nebranduolinėje dalyje, vėlai trečiadienį pranešė energetikos ministerija.
Astravo AE ateitis ir kalio jodido tablečių atnaujinimas
Baltarusijai pranešus apie sprendimą statyti trečią Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorių, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tikina, jog grėsmės lygiui pakilus, tai gali tapti dar didesne problema. Baltarusijos atominėje elektrinėje netoli Astravo bus statomas papildomas, trečiasis blokas - toks sprendimas priimtas po Aliaksandro Lukašenkos surengto susitikimo, kuriame buvo aptarti Astravo AE darbo rezultatai, elektros energijos suvartojimo padidėjimas ir pasiūlymai dėl naujų branduolinių elektrinių.
Baigiasi prieš ketverius metus žmonėms išdalintų kalio jodido tablečių galiojimo laikas, todėl bus dalijamos naujos, kurios galios septynerius metus. Įdomu tai, kad į šimto kilometrų spindulio aplink Astravo atominę elektrinę pavojaus zoną šį sykį įtraukta ir dalis Jonavos rajono savivaldybės teritorijos.
tags: #pranesimas #apie #astravo #ae #avarija