Pirmoji pagalba kelio nubrozdinimui

Dauguma žmonių gerai nežino, kaip reikia gydyti žaizdas, kad užtikrintų tinkamą ir greitą jų gijimą. Nedidelės žaizdos, dažniausiai nubrozdinimai, - tai tik paviršinis odos sužeidimas, kurio metu pažeidžiama oda ir poodinis sluoksnis. Dažniausiai šios žaizdos, tinkamai jas prižiūrint, sugyja savaime.

Niekas nežino, kada nugriūsi, užsigausi ar susižeisi. Nelaimė gali nutikti namuose, darbe ar bet kurioje kitoje vietoje. Dažniausiai tuo metu šalia nebūna medicinos darbuotojo, kuris yra apmokytas teikti pirmąją pagalbą, todėl labai svarbu visiems mokėti teikti tinkamą pirmąją pagalbą traumos metu. Pirmoji pagalba - tai paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai turimomis medicinos bei kitomis priemonėmis išsaugoti nukentėjusiojo ar ūmiai susirgusio žmogaus gyvybę, sustabdyti sveikatai žalingus veiksnius. Pirmoji pagalba nėra sudėtinga, todėl ją teikti gali kiekvienas.

Kas yra nubrozdinimas?

Oda yra vienas didžiausių ir svarbiausių žmogaus organų, saugantis mūsų kūną nuo ligų sukėlėjų, mechaninių, terminių ir kitų traumų. Ji minkšta ir elastinga, tačiau gana lengvai pažeidžiama.

Nubrozdinimo apibrėžimas ir priežastys

Nubrozdinimas - tai viršutinio odos (epidermio) sluoksnio pažeidimas, atsirandantis dėl trinties į šiurkštų paviršių. Dažniausiai nubrozdinamos tos kūno vietos, kuriose mažiau minkštųjų audinių - keliai, alkūnės, kulkšnys, kakta, delnai ar kitos vietos, kuriomis atsiremiame griūdami, siekdami sušvelninti smūgį. Nubrozdinimai - vieni dažniausių buitinių ar darbo traumų. Dažniausiai jie įvyksta neatsargiai judant, krentant ar kontaktuojant su šiurkščiais paviršiais. Paviršinis odos pažeidimas atsiranda, kai oda trinama ar braukiama į kietą, šiurkštų paviršių.

Nubrozdinimų tipai

Nubrozdinimų tipai priklauso nuo paviršiaus, į kurį atsitrenkėte, šiurkštumo, aštrumo ir smūgio stiprumo:

• Pirmojo laipsnio nubrozdinimas - kai pažeidžiamas tik viršutinis odos sluoksnis (epidermis). Tokie nubrozdinimai dar vadinami įbrėžimais ar įdrėskimais. Jie beveik nekraujuoja.
• Antrojo laipsnio nubrozdinimas - tai šiek tiek gilesni odos pažeidimai, kai pasiekiamas gilesnis - dermos sluoksnis. Šiuo atveju galimas nedidelis kraujavimas.
• Trečiojo laipsnio nubrozdinimas - dar gilesnis, pasižymi ypač dideliu skausmu. Be to, galimas stipresnis kraujavimas, žymiai ilgesnis gijimo laikotarpis, o netinkamai gydant gali likti randai. Todėl tokiais atvejais rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Toks stiprus nubrozdinimas būdingas eismo įvykiams.

Iškart po traumos jaučiamas vidutinio stiprumo skausmas, pažeistoje vietoje pasirodo nedidelis, paviršinis kraujavimas. Netrukus aplink žaizdą atsiranda paraudimas ir nedidelis patinimas. Diagnozuoti nubrozdinimą nesudėtinga. Svarbu įvertinti, kokiomis aplinkybėmis įvyko trauma, koks buvo traumuojantis paviršius (švarus ar užterštas) ir ar sužeidimas paviršinis, ar gilesnis. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar yra atlikta stabligės profilaktika - tai svarbu esant atviriems odos pažeidimams.

Pirmoji pagalba nubrozdinimams

Dažniausios traumos kelionių metu - tai patempimai, sumušimai, taip pat nubrozdinimai ir įpjovimai. Viena dažniausiai pasitaikančių vasaros sezono traumų vaikams, o kartais ir suaugusiesiems - įvairios žaizdelės ir nubrozdinimai. Parkritus ir nusibrozdinus, į žaizdą patenka nešvarumų nuo grindinio, todėl labai svarbu ją tinkamai išvalyti ir apsaugoti nuo užkrėtimo. Susižeidus svarbiausia pirmoji pagalba.

Žaizdos paruošimas ir valymas

1. Nuraminti nukentėjusįjį. Pirmiausia susižeidusį vaiką reikėtų pasistengti nuraminti, paguosti. Suaugusysis tuo metu turėtų nepasimesti ir įvertinti sužeidimą. Jausdamas švelnumą, meilę, rūpestį ir tuo pačiu tvirtą suaugusiojo ranką, vaikas pamažu nurims, išblės išgąstis, atsiras pasitikėjimas jumis.
2. Rankų higiena. Prieš liesdami sužeistą vietą, pirmiausia kruopščiai nusiplaukite ar dezinfekuokite rankas, kad nepadidintumėte infekcijos rizikos.
3. Žaizdos plovimas. Sužeistą vietą nuplaukite šaltu tekančiu vandeniu su muilu. Jei esate ne namuose, žaizdai nuplauti tiks ir pirktinis vanduo iš butelio, net mineralinis. Jeigu žaizdoje matote nešvarumų (žemės, smėlio, akmenukų, medžio atplaišų), reikia juos išvalyti braukiant nuo žaizdos centro į kraštus.
4. Kraujavimo stabdymas. Nubrozdintos odos kraujavimas dažniausiai būna nestiprus ir sustoja savaime. Nedidelio kraujavimo stabdyti nereikia, nes kraujas iš žaizdos išplauna ligas sukeliančius virusus ir bakterijas. Jei kraujavimas vis tiek tęsiasi, galima švelniai prispausti sužeistą vietą steriliu, minkštu tvarsčiu ir palaikyti apie 30 minučių. Svarbu per dažnai netikrinti, ar kraujas jau sustojo, nes pakartotinai nuimant tvarstį galima pažeisti besiformuojantį žaizdos šašą ir paskatinti kraujavimą. Jeigu žaizda yra galūnėje, pakelkite ranką ar koją virš širdies lygio - taip kraujavimas sustos greičiau.
5. Dezinfekcija. Išvalius žaizdą, būtina ją dezinfekuoti specialiomis antiseptinėmis priemonėmis. Antiseptikai slopina įvairių užkrėtimą galinčių sukelti mikroorganizmų dauginimąsi, juos naikina. Kelionėje ypač patogus purškiamas antiseptikas, kuriuo nupurkškite odą aplink žaizdą. Pilti tiesiai ant žaizdos antiseptiko nedera, nes jis sudirgins audinius arba sukels nudegimą.
6. Uždengimas. Dezinfekavus žaizdą, ant jos reikėtų uždėti sterilų tvarstį arba užklijuoti pleistru. Tai apsaugos žaizdą nuo infekcijos ir nešvarumų. Mažesniems sužalojimams gali būti naudingas ir purškiamas pleistras, kuris pažeistą vietą padengia plona plėvele, saugančia nuo nešvarumų ir mikrobų, leidžiančia žaizdai kvėpuoti ir gyti.
7. Tvarsčių keitimas. Tvarstis apsaugo žaizdą nuo infekcijos ir nešvarumų. Kol kraštai visiškai nesugyja, tvarsčio nereikėtų dažnai nuiminėti. Jei žaizda švari, neinfekuota, tuomet pleistrą ar tvarstį reikėtų keisti 1 kartą per parą, naudojant hidrokoloidinį tvarstį - kas 3-7 dienas. Jei žaizda infekcinė, tuomet tvarstis turi būti keičiamas 2-3 kartus per parą.

Žaizdos gijimo skatinimas

Kai nubrozdinimas pradeda gyti ir pasidengia sausu šašu, žaizdą rekomenduojama laikyti atvirą, nes tai leidžia odai kvėpuoti ir pagreitina gijimo procesą. Nurodoma, kad nedideli pirmojo ar antrojo tipo nubrozdinimai sugyja per 7-10 dienų. Tačiau yra specialių tepalų, gelių ir kitų išorinių priemonių, pagreitinančių gijimo procesą. Tai aktualu, kai nubrozdinimas yra matomoje vietoje, arba trukdo judėti dirbant, sportuojant.

• Hidrokoloidinis gelis. Medicinos priemonė „Help4skin“ netiesiogiai pagreitina žaizdų gijimo procesą, kontroliuodama žaizdos mikroaplinką (žaizdos drėgmės balansą). Tai ne tik apsaugo žaizdą nuo išsausėjimo, bet ir sugeria drėgmę, kai žaizda yra per drėgna. „Help4skin“ hidrokoloidinis gelis paspartina žaizdų ir paviršinių nudegimų gijimą, malšina skausmą, padeda išvengti infekcijų, mažina randų susidarymo riziką, leidžia be skausmo pakeisti tvarsčius. Gelis yra be parabenų, jį galima tepti ir tiesiai ant žaizdų, nubrozdinimų, įpjovimų, paviršinių nudegimų. Tinka visai šeimai - suaugusiems ir vaikams nuo 2 metų.
• Apsauga nuo saulės. Kol nubrozdinimai gyja, būtina juos apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Ilgiau būnant saulėje gyjančios žaizdos vietoje gali susiformuoti ryškesnė žymė ar randas.
• Drėkinimas. Vėliau, kai žaizda apgis, tepkite ją drėkinamuoju kremu. Taip pat teigiamą poveikį daro priemonės su vitaminu E, alaviju.

Kada nubrozdinimai gyja lėčiau?

Lėčiau žaizdos gyja tiems asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Taip gali atsitikti sergant cukriniu diabetu, ypač kai jis prastai kontroliuojamas, širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukus, nevisavertiškai maitinantis, kai organizmui trūksta tam tikrų medžiagų, audiniai gauna nepakankamai deguonies. Rūkymas, alkoholio vartojimas, kiti žalingi įpročiai taip pat yra rizikos faktoriai. Taip pat vartojantiems tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, sisteminio poveikio gliukokortikoidų ir kitų imunosupresinių preparatų, skiriamų po transplantacijų ir kai kurių kitų operacijų. Oro temperatūra ir sąlygos taip pat reikšmingos gijimo procese, žaizdos lėčiau traukiasi per karščius, kai lauke labai sausa. Gijimo procesą gali stabdyti ir didelė aplinkos tarša.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors nedidelius pjūvius ir įbrėžimus dažnai galima saugiai gydyti namuose su tvarsčiu ar pleistru, yra tam tikros žaizdos, kurių nereikėtų tvarstyti patiems. Tai gilios, pradurtos, lėtinės ar užkrėstos žaizdos, taip pat nudegimai.

Situacijos, reikalaujančios medicininės pagalbos:

• Gilios arba didelės žaizdos. Jeigu pažeistas didesnis odos plotas arba žaizda gili, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu žaizda yra pakankamai gili, kad įmanoma pamatyti apatinius audinius, tokius kaip raumenys, kaulai ar riebalai, šios žaizdos gali prireikti dygsnių ar kitų medicininių intervencijų, kad jos tinkamai užgytų ir sumažėtų infekcijos rizika.
• Gyvūnų įkandimai. Gyvūnų (ypač laukinių ir benamių) įkandimai kelia grėsmę vaikų sveikatai - galima užsikrėsti pavojinga infekcine liga pasiutlige. Pas gydytoją reikia skubėti net ir dėl menkų įdrėskimų. Žaizdos, padarytos dėl aštrių daiktų, tokių kaip nagai, adatos ar gyvūnų įkandimai, gali būti ypač problemiškos, mat bakterijos ar kiti patogenai gali patekti į audinį.
• Durtinės ir plėštinės žaizdos. Durtines ir plėštines žaizdas visuomet turi sutvarstyti gydytojas. Jei turite pradurtą žaizdą, svarbu kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog žaizda yra tinkamai išvalyta ir gydoma.
• Stiprus kraujavimas. Jei žaizda stipriai kraujuoja ir kraujavimas nesustoja per 15 minučių net po spaudžiamojo tvarsčio uždėjimo, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
• Infekcijos požymiai. Jei žaizdelė vis tiek pūliuoja, skleidžia nemalonų kvapą, o aplink esanti oda parausta, patinusi, šilta arba apsitraukia gelsva mase, ji gali būti užkrėsta. Užkrėstos žaizdos reikalauja skubios medicininės pagalbos, kad būtų išvengta infekcijos plitimo.
• Galvos traumos. Jeigu vaikas griūdamas susitrenkė galvą, paguldykite jį, uždėkite ledo ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Net nestipriai susitrenkęs galvą vaikas gali vemti, būti mieguistas. Jokiu būdu nekelkite galvą susižalojusio pargriuvusio vaiko ir nesukiokite jo galvos.
• Žaizda neužgyja. Jeigu turite žaizdą, kuri neužgijo per kelias savaites arba nereaguoja į gydymą, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Lėtinės žaizdos gali būti tam tikrų sveikatos būklių požymis.
• Stabligės rizika. Jei žaizda yra gili arba labai nešvari (užteršta žemėmis, smėliu, rūdimis), reikėtų patikrinti, ar vaikas yra skiepytas nuo stabligės. Medikai rekomenduoja nuo stabligės skiepytis kas 10 metų. Tai itin svarbu įvykus bet kokiam odos sužalojimui.

Negydoma ar neteisingai gydoma iš pažiūros nesunki trauma gali sukelti rimtesnių negalavimų: kraujo užkrėtimą, uždegimą ir pan. Greita pirmoji pagalba užtikrins ir greitą traumuotos vietos gijimą, pažeistų audinių atsistatymą.

Ko nedaryti prižiūrint žaizdas?

• Nenaudokite spiritinių tirpalų (jodo, briliantinės žalumos ar vandenilio peroksido) žaizdoms dezinfekuoti. Spiritiniai preparatai dirgina odą, žaloja audinius, sukelia skausmą. Vandenilio peroksidu valyti galima tik labai negilias, mažai kraujuojančias žaizdas, nes tokios putojančios priemonės išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius.
• Nevalykite žaizdos vata, nuo kurios joje gali likti plaušelių.
• Nedraskykite šašų ir svetimkūnių, nes galite atnaujinti kraujavimą.
• Nenaudokite rankų dezinfekantų žaizdoms gydyti. Dezinfekantas skirtas rankoms, odai dezinfekuoti, bet ne žaizdoms gydyti.
• Nerekomenduojama profilaktiškai duoti antibiotikų, siekiant sumažinti infekcijos riziką vaikui nusibrozdinus ar įsipjovus. Infekcijos, jei nubrozdinimas paviršinis, pasireiškia retai.
• Esant atviroms žaizdoms, nepatartina naudoti tepalų ir kremų, nes jie didina riziką žaizdą užkrėsti.
• Ledo tiesiai ant sumuštos vietos dėti negalima, nes galite sukelti nušalimą. Visada įvyniokite ledą į rankšluostį ar kitą audinį.

Namo vaistinėlės turinys ir prevencija

Šiltuoju metų laiku gydytojai rekomenduoja susikomplektuoti ir visur su savimi nešiotis ar vežiotis mini vaistinėlę su pirmosios pagalbos priemonėmis, kurios reikalingos ne tik nusibrozdinus, bet ir patyrus kitas smulkias traumas - įsipjovus, įsidūrus, įsibrėžus ar susidraskius. Neužmirškite jos ir vykdami iškylauti į gamtą, ir keliaudami į paplūdimį, ir išsiruošę pasivaikščioti į parką su vaikais, ir nusprendę pasivažinėti dviračiu. Beje, automobilio vaistinėlėje tokioms smulkioms traumoms kaip nubrozdinimas pirmosios pagalbos priemonių nerasite.

Rekomenduojamos priemonės vaistinėlėje:

• Skystis žaizdoms plauti.
• Antiseptinis purškalas (pavyzdžiui, „Betadine“ odos tirpalas).
• Tepalas žaizdoms gijimą skatinantis (pavyzdžiui, hidrokoloidinis gelis „Help4skin“).
• Įvairių dydžių pleistrų rinkinys.
• Maži paprasti tvarsčiai.
• Tvarsčiai, impregnuoti antiseptinėmis medžiagomis (tiems atvejams, jei žaizdelės buvo užterštos).
• Bintas ir elastinis bintas.
• Drėgnos servetėlės žaizdoms.
• Vaistai nuo skausmo (pavyzdžiui, „Dolmen“).
• Pincetas, žirklutės.
• Šalčio paketai pirmajai pagalbai.

Apsaugos priemonės:

Norėdami išvengti ar sumažinti odos nubrozdinimų tikimybę, pasirūpinkite vaikų kelių ir rankų apsaugomis, ypač važiuojant dviračiu, paspirtuku ar riedučiais. Suaugusiems taip pat patariama naudoti apsaugas, ypač aktyviai leidžiant laisvalaikį.

Taip iš anksto pasirengę išvengsite nemalonių netikėtumų, nereikės blaškytis ieškant pirmosios pagalbos priemonių, jų skolintis, skubėti į artimiausią vaistinę ar grįžti į namus.

tags: #pirma #pagalba #kelio #nubrozdinimui