Automobilio aušinimo sistemos ir jos elementų gedimai

Automobilio aušinimo sistema yra viena svarbiausių variklio sistemų, kurios pagrindinė funkcija - palaikyti numatytą variklio darbinę temperatūrą. Ši sistema užtikrina nuolatinę aušinimo skysčio cirkuliaciją visoje sistemoje esant tam tikram slėgiui. Net trumpas aušinimo skysčio cirkuliacijos sutrikimas sąlygoja variklio temperatūros augimą, o ilgesnis gali lemti variklio užsikirtimą. Todėl nestebina tai, kad aušinimo sistema ir jos siurblys daugumai vairuotojų ir mechanikų kelia didelį susirūpinimą.

Aušinimo skysčio siurblio gedimai ir priežastys

Aušinimo skysčio siurblys, kaip ir kiekvienas variklio elementas, kartais genda. Gedimų priežastys gali būti įvairios. Jos skirstomos į kelias pagrindines kategorijas:

Montavimo klaidos

• Netinkamas sumontavimas: Siurblys gali būti netinkamai sumontuotas dėl sunkaus priėjimo (mažai vietos), skubėjimo, mechaniko aplaidumo arba netinkamo siurblio parinkimo varikliui. Pavyzdžiui, gedimai gali atsirasti dėl siurblio mentelių atsitrenkimo į lizdo kraštą, kai siurblys sumontuotas netinkamai.
• Nesimetriškas montavimas: Kartais siurblys sumontuojamas ne pagal ašį, tai sąlygoja netolygų ir nesubalansuotą diržo darbą.
• Netinkamas paskirstymo diržo įtempimas: Per stipriai įtemptas diržas gali lemti ne tik paties siurblio gedimą (siurblio guolio ir riebokšlio gedimas, užsikirtimas, triukšmas, skysčio prasisunkimas), bet ir paskirstymo mechanizmo ašių nesutapimą bei netinkamą diržo darbą, dėl kurio jis gali būti sugadintas arba nutrauktas. Kai kurie gamintojai, siekdami užtikrinti mechanizmo saugumą, reikalauja patikrinti diržo įtempimą prie varomųjų elementų, taip pat prie aušinimo skysčio siurblio (pvz., FIAT 1.2 litrų benzininiame 188 A4 tipo variklyje).
• Netinkamas paskirstymo diržo parinkimas: Dažniausios to priežastys - netinkamas variklio identifikavimas (tipas, galia, pagaminimo metai, variklio žymėjimas) arba neaktualių katalogų naudojimas. Variklių gamintojai dažnai atlieka konstrukcinius pakeitimus, kurių neįvertinus diržas netinkamai sąveikaus su varomaisiais elementais. Jei pasikeičia dantų profilis arba atstumas tarp jų, anksčiau tikęs siurblys gali pridaryti nemažai žalos. Kai diržo dantų moduliai nesutaps su siurblio krumpliaračiu, diržas pradės peršokinėti, o jo dantys bus sugadinti (įplyšimai, neatkuriama deformacija). Tai gali sukelti ne tik aušinimo sistemos gedimą (diržas nesuka siurblio), bet ir sugadinti visą variklį (nutraukiamas diržas, nėra pavaros perdavimo iš alkūninio veleno į paskirstymo veleną arba į įpurškimo siurblį).

Eksploataciniai gedimai

• Netinkamas aušinimo skystis: Aušinimo skystis, turintis netinkamą užšalimo arba virimo temperatūrą, gali sukelti ne tik sistemos užšalimą ar perkaitimą, bet ir sugadinti siurblio menteles, ypač jei jos yra plastikinės.
• Per ilgas eksploatacijos laikotarpis: Reikia laikytis gamintojų rekomendacijų, susijusių su aušinimo skysčio ar siurblio keitimo laikotarpiais.
• Prastos kokybės siurblys: Kai kurie siurbliai tiesiog yra prastos kokybės ir jų tarnavimo laikas yra trumpesnis.
• Netinkamas aušinimo skysčių maišymas: Kai kurių skysčių negalima maišyti tarpusavyje, nes dėl cheminių reakcijų jie gali prarasti savo aušinimo savybes, pvz., VAG grupės automobiliuose naudojamų G11 (žaliai mėlynas) ir G12 (rusvas) tipų.
• Sistemos uždumblėjimas ir korozija: Šie veiksniai taip pat turi įtakos siurblio eksploatacijos laikui ir aušinimo sistemos efektyvumui.
• Mentelių, ypač pagamintų iš dirbtinio pluošto, trūkimas: Pagrindinės tokio gedimo priežastys yra perkaitimas, viršytas eksploatacijos laikotarpis, mentelių užblokavimas (šlamas, užšalęs aušinimo skystis) arba žema siurblio komponentų kokybė.

Nesandarumai ir jų pasekmės

Nesandarumo atvejais dažnai pasitaiko paskirstymo diržo gedimų dėl aušinimo skysčio sudedamųjų medžiagų prasiskverbimo į gumos struktūrą ir jo sukietėjimo (diržas trupa ir trūkinėja). Nesandarumas taip pat sukelia išvulkanizavimą, medžiagos suminkštėjimą (visų diržo sudedamųjų dalių išsisluoksniavimą), o tai galiausiai lemia diržo atsparumo sumažėjimą, kuris dažniausiai yra diržo nutraukimo ir rimto variklio gedimo priežastis.

Kai kuriuose siurbliuose įrengiamos apsaugos sistemos, dažniausiai tai yra tam tikros formos nuorinimo kiaurymės, skirtos staigaus slėgio sistemoje pakilimo atveju. Deja, pasitaiko, kad šios kiaurymės būna užklijuojamos sandarinimo masėmis arba užkemšamos kitais būdais (naudojant varžtus arba medinius kaiščius) vien tam, kad nereikėtų keisti siurblio. Bet tai tik tariamas sutaupymas, kuris geriausiu atveju gali pasibaigti variklio perkaitimu.

Aušinimo skysčio prasisunkimas ant paskirstymo diržo gali negrįžtamai jį sugadinti, ypač jei prasisunkimas tęsiasi ilgą laiką. Tokiais atvejais būtina ne tik pakeisti diržą ir siurblį naujais (nepamirštant apie kitų paskirstymo mechanizmo elementų pakeitimą), bet taip pat patikrinti, kodėl sistemoje susidaro toks aukštas slėgis.

Termostato gedimai

Variklis, pradėjęs važiuoti, šyla ir jo temperatūra pakyla iki 80-95 C. Jei variklis neįkaista iki reikiamos temperatūros, tikėtina, kad termostatas užstrigo ir neužsiveria, o aušinimo skystis nuolat teka per radiatorių. Jei įjungus salono šildymą pučiamas šaltas oras, tai dar vienas požymis, kad atviroje pozicijoje užstrigo termostatas. Blogiau, kai variklio temperatūra pakyla virš 95 C. Gali būti, kad termostatas užstrigo uždaroje padėtyje, aušinimo skystis nepaduodamas, variklis kaista, alyva praranda tepamąsias savybes, prasideda sausoji trintis ir variklis gali būti negrįžtamai sugadintas.

Jei termostatas užstringa uždaroje padėtyje, aušinimo skystis nepatenka į variklį, todėl veržiasi lauk per termostato korpusą ir per aušinimo žarnų fiksavimo vietas. Išvažiuodami iš stovėjimo vietos, įsitikinkite, kad ant žemės neliko žalios arba raudonos spalvos skysčio dėmių.

Aušinimo skysčio ir radiatoriaus priežiūra

Aušinimo skystį rekomenduojama reguliariai papildyti, o kas 5 metus - pakeisti. Norėdami papildyti, naudokite to paties tipo aušinimo skystį. Jei to paties neturite ir negalite įsigyti, įsitikinkite, kad naujasis skystis yra suderinamas su senuoju. Informacija apie suderinamumą pateikiama gamintojo etiketėje.

Atkreipkite dėmesį, jei nustojo tinkamai veikti salono šildytuvas arba pajutote neįprastus temperatūrinius pokyčius automobilio salone. Apie šildymo sistemos gedimą taip pat gali išduoti keisti garsai, primenantys purvo kliuksėjimą, verdančio vandens burbuliavimą ar duslų kalimą.

Sistema tinkamai neveikia, jei radiatorius yra fiziškai užterštas arba nesandarus. Rekomenduojama laikas nuo laiko patikrinti fizinį radiatoriaus užterštumą, ir jei ant grotelių yra fizinių apnašų, atlikti radiatoriaus plovimą. Esant karštiems orams ar stovint spūstyje, radiatorių papildomai aušina ventiliatorius.

Bendros rekomendacijos

Anksčiau pateikti aušinimo siurblių gedimų pavyzdžiai bei jų įtaka aušinimo sistemos našumui, taip pat paskirstymo diržui ir varikliui vienareikšmiškai parodo, kad negalima ignoruoti jokių požymių, rodančių galimus gedimus. Taip pat reikia prisiminti, kad dėl aušinimo sistemos ir paskirstymo mechanizmo saugumo bei galimų išlaidų būsimam variklio remontui geriau yra pakeisti aušinimo skysčio siurblį kiekvieną kartą keičiant paskirstymo diržą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kiekvieną kartą būtina praplauti aušinimo sistemą, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties yra keičiamas aušinimo skysčio siurblys.

Automobilio naudotojas ir mechanikas privalo tarpusavyje bendradarbiauti. Tiesa, pirmajam dažniausiai rūpi kuo pigesnis remontas, o antrajam - kuo didesnis pelnas, tačiau jie visuomet turi rasti kompromisą automobilio saugios eksploatacijos klausimais. Žinoma, būtina laikytis gamintojų rekomendacijų, susijusių su aušinimo skysčio ar siurblio keitimo laikotarpiais, bet nereikia pamiršti sveiko proto ir mechanikų patirties.

tags: #automobilio #ausinimo #skyscio #matuoklis