Lietuvoje medžioklė, nors ir yra sena tradicija, yra griežtai reglamentuojama Medžioklės įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų poįstatyminių teisės aktų. Šios taisyklės padeda užtikrinti faunos išsaugojimą ir gyvūnų populiacijų valdymą. Tačiau praktikoje vis dar pasitaiko neteisėtos medžioklės ir laukinių gyvūnų laikymo atvejų, už kuriuos numatytos griežtos piniginės baudos ir kitos sankcijos.
Neteisėtos medžioklės ir klastojimo atvejai: „Girelės“ klubo pavyzdys
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) aktyviai vykdo patikrinimus, siekdamas nustatyti, kaip laikomasi leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių - Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, kuriuo keturiems medžiotojų ir žvejų klubo „Girelė“ nariams buvo priteista iš viso 82,5 tūkst. Eur baudų, 69,4 tūkst. Eur žalos aplinkai ir uždrausta medžioti 5 metus.
Patikrinimo aplinkybės ir pažeidimai
Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai 2020 m. rugsėjo 21-23 dienomis atliko Ignalinos rajono medžiotojų ir žvejų klubo „Girelė“ planinį patikrinimą. Patikrinimo metu kilo įtarimų, kad medžioklės lapuose buvo klastojami įrašai (ištaisomi ar naikinami), ir taip buvo galimai neteisėtai sumedžiota nemažai limituojamų gyvūnų. Klastojant įrašus, nebuvo paisoma medžiojamųjų gyvūnų limitų, nevykdoma sumedžiotų gyvūnų apskaita, nebuvo paimti mėginiai, reikalingi Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri nustato, ar sumedžioti gyvūnai neserga afrikiniu kiaulių maru (pvz.: šernai).
Be to, tokie veiksmai sudarė iliuziją, kad gyvūnų skaičius konkrečiame medžioklės plotų vienete yra didesnis, nei iš tikrųjų. Įrašų klastojimas ir neteisėtas gyvūnų medžiojimas turi nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Todėl buvo kreiptasi į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK), kad pradėtų ikiteisminį tyrimą.
Planinis patikrinimas buvo atliekamas už 2019-2020 m. medžioklės sezoną (nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.). Nustatyta, kad neteisėtai buvo sumedžiota:
- 18 stirnos patinų
- 1 stirnos jauniklis
- 2 briedžio patinai
- 1 briedžio patelė ar jauniklis
- 6 šernų jaunikliai
Dėl to laukinių gyvūnų rūšims padaryta bendra 53 627,34 Eur žala.
Teismo nuosprendis ir sankcijos
Kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą buvo pateikti keturiems fiziniams asmenims, priklausantiems medžiotojų ir žvejų klubui „Girelė“. Teismo nuosprendžiu jie pripažinti kaltais už medžioklės lapuose ištrintus sumedžiotus gyvūnus ir jiems skirtos šios sankcijos:
- Pirmajam asmeniui - 20 tūkst. Eur bauda.
- Antrajam asmeniui - 12,5 tūkst. Eur bauda, uždrausta naudotis teise medžioti 5 metus ir uždrausta naudotis teise būti medžioklės vadovu 5 metus.
- Trečiajam asmeniui - 25 tūkst. Eur bauda, uždrausta naudotis teise medžioti 5 metus ir uždrausta naudotis teise būti medžioklės vadovu 5 metus.
- Ketvirtajam asmeniui - 25 tūkst. Eur bauda, uždrausta naudotis teise medžioti 5 metus ir uždrausta naudotis teise būti medžioklės vadovu 5 metus.
Šis nuosprendis yra pirmosios instancijos sprendimas ir per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (2023 m. rugsėjo 21 d.) gali būti skundžiamas.
Dažniausiai pasitaikantys šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai
Šiurkštiems Medžioklės taisyklių pažeidimams priskiriama:
- Gyvūno, kurį draudžiama atitinkamu laikotarpiu medžioti, sumedžiojimas.
- Neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas.
Už neteisėtą medžioklę yra padaroma žala gamtai. Pavyzdžiui, už šerną, priklausomai nuo medžioklės vietos (miškas, parkas ar draustinis), žala siekia nuo 1600 iki 3000 eurų, nepaisant to, kad šernų medžioklė yra skatinama dėl afrikinio kiaulių maro.
Neteisėtos medžioklės atvejai 2023 metais
Rugpjūčio mėnesį Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai nustatė du neteisėtos medžioklės atvejus.
Neteisėtai sumedžiotas stirninas Kauno rajone
Rugpjūčio 12 d. naktį aplinkosaugininkai, gavę informacijos apie asmenį, neteisėtai sumedijusį stirnos patiną, nedelsiant atliko patikrinimą. Nustatyta, kad medžiotojas, bandydamas nuslėpti sumedžiojimo faktą nuo medžiotojų būrelio narių, stirnos patiną išsivežė doroti į namus, Kauno rajone. Per patikrinimą stirninas rastas pradedamas doroti gyvenamojo namo rūsyje. Asmuo pateikė medžioklės lapą, kuriame nebuvo įrašo apie sumedžiotą gyvūną. Jam teks atlyginti žalą gyvūnijos ištekliams - 2354 eurus. Taip pat iš asmens paimtas graižtvinis medžioklinis ginklas ir gresia teisės medžioti atėmimas iki 5 metų.
Vairuotojo automobilyje aptiktas briedis Jurbarke
Rugpjūčio 15 d., antradienio naktį, aplinkosaugininkai gavo informaciją iš policijos pareigūnų, kad Jurbarko mieste, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, buvo sustabdytas automobilis „Subaru Forester“ su priekaba, kurioje rastas briedžio patinas. Aplinkos apsaugos pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimai neteisėtai sumedžioto briedžio. Iš medžiotojo paimtas graižtvinis šautuvas. Taip pat paskaičiuota žala gyvūnijos ištekliams siekia 8 233 eurus. Administracinio nusižengimo tyrimas tęsiamas.
Laukiniai gyvūnai ir dorojimo vietos
Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 punktą kiekvienas medžiotojų būrelis privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę ir atliekų duobę bei tik juose išdoroti žvėris. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kad medžiotojų klubai, nors ir įsirengia pirminio apdorojimo aikšteles, jos dažnai neturi stogo, vandens, todėl, esant blogoms oro sąlygoms, medžiotojai linkę žvėris išdarinėti savo namuose, kur yra tinkamesnės sąlygos. Toks elgesys, kaip minėta, gali būti laikomas šiurkščiu pažeidimu.
Neteisėtas laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje
Be neteisėtos medžioklės, Aplinkos apsaugos departamentas susiduria ir su neteisėto laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje atvejais. Už tai asmenims skiriamos administracinės baudos ir paimami laukiniai gyvūnai.
Liepsnotoji pelėda Kaziuko mugėje
Kovo 9 d. Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai Kaziuko mugėje Vilniuje pastebėjo užsienio pilietį, besinešiojantį saugotiną paukštį - liepsnotąją pelėdą (lot. Tyto alba). Norint laikyti laukinius paukščius nelaisvėje, būtina turėti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Pelėdą mugėje nešiojęsis asmuo tokio leidimo neturėjo. Tokį pat atvejį pareigūnai yra nustatę ir praėjusių metų gruodį, kai asmuo, neturėdamas reikiamo leidimo, nešiojosi pelėdą Vilniaus centre.
Makaka rezusas Šalčininkų rajone
Po savaitės buvo išaiškintas dar vienas neteisėtas laukinio gyvūno laikymo atvejis. Departamentas, gavęs pranešimą, kad Šalčininkų rajono Viktarinės kaime ūkininkas savo sodybos gyvenamosiose patalpose neteisėtai laiko beždžionę, pareigūnai kreipėsi į teismą dėl leidimo atlikti asmens gyvenamųjų patalpų apžiūrą. Gavus teismo sprendimą, kovo 14 d. buvo patikrinta asmens sodyba, gyvenamosios patalpos ir teritorija. Šalia gyvenamojo namo įrengtame voljere, kuriame buvo laikomi jaučiai, avys, ožkos, danieliai, rasta beždžionė - makaka rezusas (lot. Macaca mulatta). Asmenims draudžiama nelaisvėje laikyti, veisti ir įsigyti laikymui nelaisvėje bet kokias beždžionių rūšis (lot. Primates).
Tiek beždžionėlė, tiek liepsnotoji pelėda buvo paimtos ir perduotos Laukinių gyvūnų globos centro specialistams. Įsiteisėjus priimtiems administracinio nusižengimo bylos sprendimams, centras perduos gyvūnus į naujus namus - mokslo ar mokymo institucijas (pvz., zoologijos sodą). Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė pabrėžia, kad vis dar susiduriama su atvejais, kai su laukiniais gyvūnais elgiamasi tarsi su naminiais, neatsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius. Pavyzdžiui, šiltųjų kraštų gyvūnas, beždžionėlė, buvo laikoma šaltuoju metų laiku lauko aptvare. Už neteisėtai laikomą laukinį gyvūną taikoma administracinė bauda nuo 60 iki 600 eurų ir laukinio gyvūno konfiskavimas.
Medžiotojų teisės ir atsakomybė
Nors medžiotojų klubai Lietuvoje yra sustiprėję materialiai, rengia įvairias šventes visuomenei, rūpinasi faunos išsaugojimu ir nuolat maitina žvėris, dėl ko miškuose padaugėjo stirnų, elnių, briedžių, išaugo ir kitų gyvūnų (lūšių, vilkų ir pan.) populiacijos, medžiotojas visuomenėje vis dar vertinamas gana neigiamai. Iš praktikos pastebima, kad medžiotojai ne visada žino naujausius teisės aktų pakeitimus, taip pat neretai vengia skųsti jų atžvilgiu pareigūnų priimtus nutarimus, baiminantis savotiško keršto. Tačiau klaidų daro ir medžiotojai, ir aplinkos apsaugos pareigūnai.
Bet kuris Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų patikrinimas sukelia stresą medžiotojui. Stebint iš šalies, pastebėtini ir neteisėti pareigūnų veiksmai - kaip jie patenka į medžiotojų gyvenamąją vietą, be teisinio pagrindo apžiūrinėja asmeninius daiktus. Taip pat labai dažnai pirminiai paaiškinimai pažeidėjui yra vos ne diktuojami. Asmeniui dažnai labai aptakiai išaiškinama jo teisė atsisakyti duoti paaiškinimus, parodymus.
Bet kuriuo atveju būtina atsiminti, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai ir dažnai jie sumažina pareigūnų paskirtas baudas ar skiria švelnesnes sankcijas, nei numato įstatymas, nes tokią galimybę numato Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnis. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Žmogus neturi visą gyvenimą jaustis kaltas vien todėl, kad galbūt nežinodamas įstatymo netyčia jį pažeidė. Medžiotojams svarbu teisėtai ir teisingai mėgautis medžioklės teikiamais malonumais bei gerbti juos tikrinančius pareigūnus.
Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu.
tags: #pinigines #baudos #uz #neteisetai #sumedziotus #laukinius