Keičiant automobilio detalę ar seną transporto priemonę nauja, būtina nepamiršti, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti jų surinkimu ir tvarkymu. Į aplinką patekusios automobilių atliekos gali užteršti ją pavojingomis ir toksiškomis medžiagomis.
Pavojingos medžiagos automobilių atliekose
Akumuliatoriai
Pavyzdžiui, kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jų gamyboje naudojama sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, o išbėgusi ant žemės gali toje vietoje išdeginti augmeniją, įsiskverbti į dirvožemį, o per jį patekti į gruntinius vandenis.
Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios laikosi ir Lietuva, numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo proceso gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujiems gaminiams. Maždaug net 98 proc. automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių gali būti perdirbama. Akumuliatorių perdirbimo procese saugiai atskiriamas plastikas, švinas ir rūgštis, vėliau dar kartą panaudojami gamyboje.
Naudota alyva ir tepalai
Lietuvoje šiuo metu panaudota transporto priemonių vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva turi neigiamą vertę, todėl neretai ji tiesiog yra neteisėtai deginama ar ja šildomos patalpos. Visgi panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais (alyva turi beveik trečdalį Mendelejevo lentelės elementų), todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiria sunkiųjų metalų dalelės, kurios nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį.
Filtrai
Panaudoti automobilių tepalų, kuro ir oro filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Filtrus, kaip ir kitas automobilių atliekas, gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Visas automobilių atliekas taip pat galima palikti autoservisuose, jei naudojamasi jų paslaugomis tvarkant transporto priemonę, arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles.
Amortizatoriai
Automobilių tepaliniai ir dujiniai amortizatoriai priskiriami pavojingoms atliekoms dėl juose esančios alyvos. Atliekų tvarkymo įmonės specialia įranga pašalina alyvą iš senų amortizatorių.
Freonas
Yra daug automobilių, kurių oro kondicionavimo sistema yra užpildyta šaldymo reagentu (freonu), aplinkai kenksmingomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Freonas kelia pavojų aplinkai tuomet, kai patenka į orą, pavyzdžiui, dėl transporto priemonės kondicionavimo sistemos gedimo ir jos pralaidumo. Freonui iš kondicionierių ištraukti būtina speciali įranga, todėl patiems ardyti automobilių kondicionierius (taip pat ir buitinius) draudžiama.
Šiferis
Žmonės pradėjo namuose keisti šiferio stogus, tad šiferio duženų ir miškuose daugiau atsirado. Puikiai žinome, kad šiferis turi toksinės medžiagos - asbesto, kuris, patekęs į aplinką, apnuodija gyvąją gamtą. O paskui einame į tokį mišką patys grybauti, valgome tokius grybus ir dar vaikams duodame.
Automobilių atliekų tvarkymas ir perdirbimas
Atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbta ar pakartotinai panaudota. Tai leidžia sumažinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių poveikį aplinkai ir taupyti gamtos išteklius.
Plastiko dalys
Automobilių pramonė gamyboje naudoja vis daugiau plastiko - tai žibintai, prietaisų skydeliai, buferiai, bakai, sėdynės ir kitos dalys. Šios automobilių plastiko atliekos, kaip ir alyva, neturi teigiamos vertės rinkoje, todėl nemažai šių atliekų lieka nesutvarkytų ar nugula pakelėse, miškuose ir panašiai. Tačiau nemažai automobilių plastiko dalių (pavyzdžiui, žibintus ar buferius) galima panaudoti dar kartą.
Stiklas
Automobilių stiklą galima remontuoti ar panaudoti kitai transporto priemonei. Jei vis tik stiklas netinkamas naudojimui, jis keliauja perdirbimui. Kai kurių šaltinių duomenimis, pavyzdžiui, JAV kasmet keičiama apie 15 mln. automobilių stiklų ir dauguma jų patenka į sąvartynus.
Padangos
Mažai susidėvėjusios ar restauruotos padangos panaudojamos dar kartą ir tai yra gera žinia. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o gamtoje suyra tik per 120-140 metų. Iš perdirbtų padangų gaunama guma (granulės) naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms. Iš gumos granulių gaminama bituminė stogų danga ar automobilių statymo apsauginiai kuoleliai ir kiti gaminiai.
Metalo dalys
Automobiliuose yra tiek juodųjų, tiek spalvotųjų metalų. Aliuminiai ratlankiai, durų rankenos, durelės ir kitos automobilių dalys gali būti dar kartą panaudojamos, jei jos nėra itin susidėvėjusios. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta. Tiek alyvos, tiek metalo gamyboje naudojama energija, kuri išskiria didžiulius šiltnamio efekto dujų kiekius, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Didžiausia kenksmingųjų medžiagų koncentracija išleidžiama į aplinką ne metalams yrant, o juos naudojant gamyboje. Metalą galima perdirbti neribotą kiekį kartų, dėl to jo pagrindinės savybės nekinta, o perdirbant naudojama mažiau energijos negu naujai gaminant iš metalo rūdos.
Automobilių katalizatoriai yra brangi antrinė žaliava, nes katalizatorių viduje yra brangiųjų metalų (aukso, platinos, paladžio). Sugedus automobilio varikliui, starteriui ar generatoriui, yra didelė tikimybė, kad po remonto senąjį bus galima prikelti naujam gyvenimui. Automobilių guminės žarnos, kilimėliai, laidai neturėtų keliauti į komunalinių atliekų konteinerius. Atliekų tvarkytojai nuo automobilių laidų atskiria plastiką, o metalą sumala.
Atliekų rūšiavimo svarba
Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Tad kiekvieno mūsų indėlis - labai svarbus. Pakuočių atliekos, kurias išrūšiuojame, tampa žaliava ir yra perdirbamos, o jeigu perdirbimui netinka - jos naudojamos energijai išgauti.
Buityje susidariusias didžiąsias atliekas (senus baldus, televizorius, šaldytuvus, padangas ir kt.), o taip pat panaudotus amortizatorius bei kuro, tepalo ir oro filtrus išvežkime į specialias atliekų priėmimo aikšteles.
UAB „Atliekų tvarkymo centras“ nemokamai arba sumokant atliekų turėtojui surenka vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrus, automobilių hidraulinius (tepalinius) amortizatorius), taip pat geromis sąlygomis galite priduoti kitas atliekas (panaudotas padangas, alyvą ir pan.). Dėl atliekų surinkimo galite kreiptis į UAB „Atliekų tvarkymo centras“, Riovonių g. Nr.
Miškų tarša ir jos pasekmės
„Šiukšlės - viena pagrindinių priemiesčio miškų priežiūros problemų. Sodų bendrijos jau seniai virto tarsi miesteliais, kuriuose žmonės nuolat gyvena. Tačiau dauguma neturi atliekų konteinerių ir atsikrato šiukšlėmis kaip kas išmano. Lengviausia nuvežti šiukšles į mišką, ką ne vienas ir daro. Dar lengviau permesti šiukšles per tvorą, kuria bendrija atsitvėrusi nuo miško.
Grybautojai ar kiti gamtos mylėtojai miškų nešiukšlina, priešingai - dar ir jas aprenka. Kai kurie sodininkai irgi talkina mums, imasi surinkti kaimynų į mišką išvežtas šiukšles. Ir bendrijų pirmininkai bando įvesti tvarką, tačiau, kiek teko girdėti, sodininkai nenori mokėti už šiukšlių išvežimą, o mokesčio iš tų nenorinčiųjų neišreikalausi, nes soduose daug gyvena ir neregistruotų žmonių.
Gamtai labai kenkia ir kitos atliekos: plastmasė, statybinės atliekos, kurios neleidžia augalams augti ir suyra tik po daugelio metų. Gaila, kad apie tai žmonės negalvoja, kai atveža iškratyti šiukšles į mišką.
Atliekų tvarkymo problemos Klaipėdos rajone
Kretingos urėdijai priklausančiuose Šernų girininkijos miškuose miškininkai nekart organizavo talkas, įvairias akcijas, kvietė vietos žmones neteršti gamtos. Tačiau neretai tos miškininkų pastangos lieka be atsako. Išvalę miškelį, miškininkai pakabino plakatą, prašydami šioje vietoje nebešiukšlinti. Plakatas buvo pakabintas pusantro metro aukštyje.
Klaipėdos rajone kol kas nėra įvesta vietinė rinkliava už atliekas, todėl dalis gyventojų neturi konteinerių ir atliekų atsikrato jas veždami į konteinerius mieste, o dar dažniau jas išbarsto aplinkiniuose miškuose, laukuose ar pakelėse. Rajone jau kelerius metus nesėkmingai bandoma įvesti centralizuotą atliekų tvarkymą, svarstomi įvairūs rinkliavų dydžiai ir deramasi su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC) dėl rinkliavos administravimo.
Pagaliau rugsėjo pabaigoje įvykusiame rajono savivaldybės Tarybos posėdyje žengtas konkretus žingsnis - nuspręsta su KRATC nutraukti koncesijos sutartį ir palikti pačiai savivaldybei administruoti vietinę rinkliavą. Greičiausiai rinkliavos administravimas bus pavestas naujai įsteigtai savivaldybės įmonei, kuri kartu su atliekų vežimo įmone turės užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymą rajone. Jau šį mėnesį rajono Tarybai teiksime svarstyti klausimą dėl vietinės rinkliavos įvedimo. Rinkliava bus skaičiuojama pagal išvežtą atliekų kiekį, susietą su turto - buto ar namo - vienetu.