Išsireiškimas "Aš neieškau, aš randu" (pranc. "Je ne cherche pas, je trouve"), dažnai priskiriamas Pablo Pikaso, atspindi unikalų menininko kūrybos filosofijos požiūrį. Ši frazė pabrėžia ne aktyvų ieškojimą, o atvirumą įkvėpimui ir atradimams kūrybinio proceso metu. Ji byloja apie menininko gebėjimą pamatyti ir įvertinti tai, kas atsiranda spontaniškai, netyčia, ir paversti tai meno kūriniu, net jei tai nebuvo pradinis tikslas. Tai - savotiškas šventimas atsitiktinumui ir intuicijai meno kūrimo procese.
Ryšys su Platonu ir "Krėslo idėja"
Nors Pikaso citata kalba apie atradimo procesą, ji gali būti siejama su Platono filosofine "idėjų" teorija, kuri padeda giliau suprasti meno kūrinio prigimtį ir jo ryšį su realybe. Platono idėjų teorija padeda apmąstyti, kas yra "krėslo idėja".
Krėslo idėjos apibrėžimas
Egzistuoja daugybė skirtingų "sėdimųjų", kurias galime vadinti vienu žodžiu - kėde ar krėslu. Išeina, kad tai greičiausiai daiktas, vienijantis savyje bendrą prigimtį, būdingą visoms kėdėms. Kitaip tariant, žodis kėdė reiškia ne konkrečiai vieną ar kitą kėdę, o atstovauja kažką panašaus į "kėdiškumą". Jis negimė, kai buvo sukurta atskira kėdė, ir nemirs, kai mes tą kėdę, pavyzdžiui, sudeginsime. Iš tikrųjų šis "kėdiškumas" nėra nei erdvėje, nei laike: jis "amžinas". Iš to išeina, kad jis ir yra "idėja".
Platono idėjų teorija ir kėdė
Pagal Platoną "idėja" - tai bespalvė, nemateriali esmė, neturinti erdvinių charakteristikų, suvokiama tik protu. Pradžioje stalius mintimis suformavo "idėją" sukurti "sėdimąją" kaipo tokią, apsistodamas ties "krėslo idėja". Pagal Platono teoriją išeina, kad egzistuoja daug "krėslo idėjų", ir visos tos "idėjos" yra priklausomos viena nuo kitos ir paklūsta bendrai "idėjai", pavyzdžiui, "kėdės idėjai". Tačiau, anot Platono, ir ši idėja pavaldi aukštesnei, pavyzdžiui, idealios, "išbaigtos kėdės idėjai" - kėdės, sukurtos Dievo ir savaime unikalios.
Tokiu būdu atskiros kėdės turi bendrą Kėdės pobūdį, bet daugiau ar mažiau netobulą. Tik dėka šio netobulumo gali būti daugybė kėdžių. Ideali Kėdė reali: atskiros kėdės yra tik akivaizdžios. T.y., visos kitos kėdės yra kopijos Kėdės "idėjos", kuri yra vienintelė tikra kėdė, sukurta Dievo. Iš to seka, kad "krėslo idėja" yra "kėdės idėjos" kopija, kuri savo ruožtu yra "Dieviškosios Kėdės" kopija.
IDĖJOS: Platono idėjų teorija ir tobula valstybė
Lukas Varnekas ir "Kėdžių" menas
Ši Platono idėjų samprata persipina su menininko Luko Varneko (Luc Warneck) kūryba. Lukas Varnekas gimė 1959 m. Kasablankoje (Marokas), gyvena ir dirba Saint-Paul de Vence (Prancūzija). Nuo 1970-ųjų iki 1976 m. jis mokėsi pas dailininką De Thiersantą (Gilioli asistentą) Chambery mieste (Prancūzija). Nuo 1976-ųjų studijavo menus Annecy (Prancūzija), Ženevoje (Šveicarija) ir Marselyje-Luminy (Prancūzija), kur 1981 m. jam buvo įteiktas diplomas. Tais pačiais metais išryškėjo jo aistra kėdėms (daiktui, žodžiui, formai), kuriomis kaip priemonėmis pasinaudojo savo plastiniuose ieškojimuose.
Varneko požiūris į kėdę
1985 m. Nicos Archetipų galerija pristatė jo darbą, o meno kritikas Žakas Lepage "Kanal‘o" žurnale rašė: „...Lukas Varnekas tikras fantastinių baldų medkirtys. Neįsivaizduokite mano darbų, lyg teorijos, kurią galima pritaikyti, nes tai sąvoka (KĖDĖS sąvoka), kurios dėka yra įmanomas nuolatinis kiekvieną kartą kitaip pasireiškiantis atkūrimo procesas.“ Tai puikiai atspindi ir Pikaso "Aš neieškau, aš randu" filosofiją - ne ieškoti konkretaus pavidalo, o leisti "kėdės idėjai" pasireikšti per įvairias formas, atrasti ją naujuose kontekstuose. Paroda "Kėdės žmogus (CHAIRMAN)" vyko 2012 m. birželio 16 - liepos 18 d.