Neteisėtas asmens atvaizdo (nuotraukos, vaizdo įrašo, kur matomas ar iš kurio gali būti identifikuotas asmuo) paskelbimas, paviešinimas ar bet koks kitoks naudojimas, nesant asmens sutikimo, yra neteisėtas ir užtraukia civilinę atsakomybę pagal Civilinio kodekso 2.22 straipsnį.
Teisė į atvaizdą ir jos apsauga
Teisė į atvaizdą yra sudėtinė platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta Civilinio kodekso (CK) 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu.
Pagal CK 2.22 straipsnio 3 dalį, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Kartais teismuose taip pat svarstoma, ar skelbiant informaciją apie aferistus, nekokybiškai darbus atliekančius meistrus ar neištikimas antrąsias puses su asmens atvaizdu, yra padaromas pažeidimas. Melagingos, tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas apie žmogų pažeidžia jo garbę ir orumą, gali pažeisti verslo subjekto autoritetą. Pagal naujausią teismų praktiką netgi reiškiant nuomonę apie žmogų (nebūtinai faktus), tačiau pasirenkant neetišką, amoralų nuomonės paskelbimo būdą, nukentėjęs asmuo turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Kai faktų ar nuomonės paskelbimą lydi ir asmens atvaizdo (nuotraukos) paviešinimas, gali būti konstatuojami du pažeidimai - asmens garbės ir orumo pažeidimas bei teisės į atvaizdą pažeidimas.
Asmens sutikimas viešinti nuotrauką
CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti. Tad šiuo atveju reikia nustatyti, ar buvo asmens sutikimas jį fotografuotis, ir ar buvo asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką.
Išimtys dėl fotografavimo viešojoje vietoje
Yra tam tikros išimtys dėl fotografavimo viešojoje vietoje. Pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį, asmens sutikimo dėl fotografavimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau net ir būdamas viešoje vietoje, asmuo nepraranda savo individualumo ir privatumo. Todėl, jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2004).
Neturtinės žalos atlyginimas
Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir asmeniui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta, t. y., asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt.
Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael v. United Kingdom, 1995 m. vasario 24 d.); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus v. Greece, 1995 m. spalio 31 d.); nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson v. Sweden, 1988 m. kovo 24 d.); įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (L. O. v. Spain, 1994 m. gruodžio 9 d.) ir pan. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.
Taigi, neturtinė žala atlyginama tada, kai dėl neteisėto asmens atvaizdo panaudojimo sukelti išgyvenimai peržengia įprastai jaučiamų nepatogumų, diskomforto lygį. Kitu atveju asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, rizikuoja, nes ieškinys gali būti tenkinamas tik iš dalies ir nulemti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Kartais teismai apskritai atmeta reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertindami, kad nuotrauka, pavyzdžiui, buvo viešinama neilgai, o parašytas tekstas nelaikomas pažeidžiančiu asmens garbę bei orumą. Tokiu atveju pažeidimo konstatavimas bei įpareigojimas tokią nuotrauką pašalinti iš socialinės erdvės teismų laikomas pakankama satisfakcija asmeniui jo teisių gynimo aspektu.
Viešojo asmens atvaizdo naudojimas
Teisę į atvaizdą ribojančioje CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
Nuomonė apie viešąjį asmenį taip pat turi būti publikuojama etiškai, gerbiant kito asmens reputaciją ir teises bei vengiant įžeidžiančio pobūdžio formuluočių. Tokių asmenų atvaizdo naudojimas, pažeidžiant jų garbę ir orumą, laikomas neteisėtu (pvz., skelbiant tekstą su fraze „aborto liekanos“) (2021-10-26 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1952-340/2021).
Teismas taip pat vertino, ar bus pažeidimas, jeigu asmuo savo nuotrauką pirma pats viešai paskelbė, o vėliau kitas asmuo, ją nukopijavęs, paskelbė savo įraše (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2115-525/2016; 2017 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-261/2017). Tad aplinkybės, kad ginčo nuotrauka buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, nėra reikšmingos vertinant sutikimo davimo klausimą.
Mažamečių (iki 14 metų) asmenų teisės į atvaizdą specifika
Vertinant mažamečio asmens teisės į atvaizdą apsaugą, įsijungia papildomi saugikliai - sutikimą dėl mažamečio atvaizdo viešinimo turi duoti mažamečio tėvai/vienas iš tėvų netgi tuo atveju, jeigu mažametis tokį sutikimą pats davė, nes galioja draudimas filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų sutikimo.
Tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, mažametis atrodo vyresnis ir jį fotografuojančiam asmeniui nėra tiksliai žinomas vaiko amžius, tačiau galima susidaryti įspūdį, kad asmuo yra vyresnis nei 14 metų amžiaus, tuomet pažeidėjas teisinėje gynyboje gali naudoti argumentą, kad jam nebuvo žinomas vaiko amžius ir iš objektyvių aplinkybių negalėjo būti žinomas. Tačiau, jeigu mažametis pats nurodė, kiek jam metų, ar pažeidėjui tai yra žinoma iš kitų aplinkybių, tuomet tėvų sutikimas tiek dėl vaiko fotografavimo, tiek dėl nuotraukų viešinimo yra būtinas.
Bylose, kur neteisėtai naudojant asmens atvaizdą pažeidžiami mažamečių interesai, yra neturtinės žalos atlyginimo specifika, nes teismai pripažįsta, kad nepilnamečių, kaip dar pilnai nesusiformavusių asmenybių, jautrumas traktuotinas didesnis nei suaugusiųjų. Tokiose bylose, nors ir nepateikta rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų vaiko patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau nustačius, jog buvo pažeista vaiko teisė į privatumą, konstatavus, jog buvo paskelbti tokie duomenys apie vaiką, kurių jis nenorėjo viešinti, akivaizdu, jog jis patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neigiamą aplinkinių reakciją (2022-05-27 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-254/2022).
tags: #paviesinus #asmeni #izeidziancia #medziaga #be #sutikimo