Transmisijos alyva atlieka kritinę funkciją transporto priemonės pavarų dėžėje - ne tik sutepa vidines dalis, bet ir padeda vėsinti bei užtikrinti sklandų pavarų perjungimą. Alyvai senstant, jos savybės blogėja, o tai gali sukelti rimtų gedimų ir brangiai kainuojančių problemų.
Kodėl transmisijos alyva sensta ir kokių problemų kyla?
Ilgainiui transmisijos alyva praranda savo tepamąsias savybes, oksiduojasi, tirštėja, į ją patenka metalinių dulkių ir kitų teršalų dalelių. Alyva, kuri anksčiau buvo skaidri arba raudonai rausva, gali prisigerti metalinių dalelių, patamsėti, įgauti degėsių kvapą arba net turėti matomų nuosėdų grumstelių.
Ypač automatinėse pavarų dėžėse alyva atlieka ne tik tepimo, bet ir aušinimo bei jėgos perdavimo funkciją. Jei alyva dirba „perkaistu“ režimu, jos savybės stipriai blogėja, gali formuotis nuosėdos, atsirasti oksidacija, sumažėti efektyvumas. Blogos būklės alyva gali sukelti sunkumus perjungiant pavaras - vėlavimus, grubumą, trūkčiojimus ir net triukšmus.
Jei pavarų dėžė buvo atidaryta dėl remonto, pakeistas sandariklis ar valytas karteris, būtinai reikia pakeisti alyvą, kad sistemoje neliktų senos alyvos su teršalais.
Transmisijos alyvos keitimo intervalai ir „Lifetime“ mitas
Transmisijos alyvos keitimo intervalai priklauso nuo dėžės tipo (mechaninė, automatinė, CVT, DSG) ir eksploatacijos sąlygų. Nors kai kurie gamintojai deklaruoja „neriboto eksploatavimo“ (angl. „Lifetime“) alyvą, daug servisų vis tiek rekomenduoja patikrinti arba keisti ją po tam tikro laiko.
Praktikoje „visam tarnavimo laikui“ ne visada reiškia, kad alyvos pakaks ir ji tarnaus amžinai. Dažniausiai šis išsireiškimas reiškia, kad gamintojas į pagrindinį techninės priežiūros planą neįtraukia reguliarių skysčio keitimų. Realios važiavimo sąlygos, padidinta apkrova ir amžius vis dar daro įtaką alyvos ilgaamžiškumui.
Automobilių gamintojai savo techninės priežiūros instrukcijose kartais nurodo, kad nėra ATF (Automatic Transmission Fluid) alyvos keitimo intervalo arba kad jų automatinė pavarų dėžė buvo pripildyta ATF visam automobilio eksploatacijos laikotarpiui - vad. „LifeTime Fill“. Tai klaidingai interpretuojama informacija. Verta žinoti, kad daugelis automobilių gamintojų užsako specialią aptarnavimo veiklą, įskaitant ATF alyvos kontrolę, kai automobilis naudojamas neoptimaliomis sąlygomis, apibrėžtomis kaip sunkios, ir ši informacija dažnai gali būti klaidinanti.
Tarp sunkių automobilių gamintojų nurodytų sąlygų yra: važiavimas greitkeliu arba dažnas važiavimas kamščiuose, važiavimas žemesnėje nei 0 °C temperatūroje, dažnas važiavimas trumpais atstumais, važiavimas žvyrkeliais, dažnas važiavimas su visa apkrova, priekabos vilkimas. Tokiu atveju įgaliotosios automobilių remonto dirbtuvės techninės priežiūros instrukcijose rekomenduojama perpus sumažinti ATF alyvos keitimo intervalą, o kai automobilio gamintojas nenumato intervalo, alyvą reikia visiškai pakeisti, kai ji tampa juoda ir jaučiasi jos pridegęs kvapas, o ant valdymo magnetų yra pjuvenų.
Dauguma naujesnių lengvųjų automobilių gamintojų rekomenduoja atlikti pilną transmisijos alyvos keitimą ir perplovimą, kai automobilis nuvažiuoja nuo 96 000 iki 190 000 kilometrų. Tiksli intervalų trukmė gali priklausyti nuo automobilio naudojimo sąlygų. Vairuojantiems naują arba garantinį automobilį rekomenduojama laikytis gamintojo nurodyto techninės priežiūros grafiko. Tiems, kurie eksploatuoja senesnį automobilį, pavarų dėžės alyvą rekomenduojama tikrinti kartu su kiekvienu variklio alyvos keitimu. Reguliari transmisijos alyvos priežiūra - prevencinė priemonė, leidžianti išvengti žymiai didesnių išlaidų, susijusių su transmisijos remontu ar keitimu.
Dvigubos sankabos pavarų dėžės (DSG/DCT)
Automatinės greičių dėžės, turinčios dvigubą sankabą (DCT/DSG), yra reiklios tepalo kokybei, o jų aptarnavimo intervalas yra gerokai dažnesnis, nei kitų tipų greičių dėžių. Pavyzdžiui, įprastoms automatinėms greičių dėžėms gamintojai tepalus rekomenduoja keisti kas 100, 120 ar net 150 tūkst. kilometrų, tuo metu dvigubos sankabos greičių dėžėms tą reikia daryti ne vėliau kaip kas 60 tūkst. kilometrų. Delsiant tepale gali susidaryti per didelis kiekis nuosėdų ir metalo dalelių, kurios daro neigiamą įtaką pavarų dėžės veikimui, o ilgainiui gali sukelti gedimus, kurių šalinimas nepigus.
Kaip teisingai keisti alyvą automatinėje pavarų dėžėje
Kada reikėtų susirūpinti?
Jei transporto priemonė demonstruoja bent kelis iš minėtų požymių, verta patikrinti alyvos lygį ir kokybę arba kreiptis į servisą:
- Pavarų perjungimo sunkumai: vėlavimai, grubumas, trūkčiojimai, triukšmai.
- Alyvos spalvos pakitimas: patamsėjimas, degėsių kvapas, nuosėdų grumsteliai.
- Per didelė metalo dalelių koncentracija ar drožlės alyvoje (gali identifikuoti stiprų vidinių detalių nusidėvėjimą ar net gedimus).
- Alyvos nuotėkiai.
Pavarų dėžės tepalas, ypač automatinėje pavarų dėžėje, atlieka ne tik tepimo, bet ir pagrindinę jėgos perdavimo bei aušinimo funkciją. Reguliaraus pavarų dėžės skysčio keitimo nepaisymas yra gana dažna problema, kuri gali turėti neigiamų pasekmių automobiliui. Laikui bėgant tepalas mechaninei greičių dėžei užsiteršia metalo dalelėmis, nešvarumais ir susilpnėjusiais priedais, todėl pablogėja jo tepimo ir aušinimo savybės. Kadangi dėl netinkamo tepimo padidėja trintis, pagreitėja krumpliaračių, guolių ir sinchronizatorių susidėvėjimas.
Jei įsigijote naudotą automobilį su automatine pavarų dėže, kurio rida didesnė nei 100 ar 150 tūkst. kilometrų, tačiau neturite jokių jo priežiūros istorijos įrašų, kurie patvirtintų pavarų dėžės tepalo keitimą, patartina nuvykti į servisą, kuriame būtų įvertinta ar reikėtų atlikti aptarnavimą.
Alyvos lygio svarba ir teisingas pildymas
Pilti transmisijos alyvą „iki pilno“ yra vienas iš paprasčiausių būdų susidurti su brangiai kainuojančiomis problemomis. Reikalingas kiekis priklauso nuo jūsų automobilio ir greičių dėžės modelio, jos techninės priežiūros rekomendacijų ir tam tikrų papildomų faktorių. Kai kada reikia tik kelių litrų papildymo, o po rimto remonto skystis gali būti visiškai išleidžiamas ir reikia jį papildyti iš naujo.
Transmisijos „talpa“ nėra vienas skaičius. Tuščios dėžės talpa - kiek transmisija talpina, kai yra tuščia (pavyzdžiui, po remonto ar restauracijos). Užpildymas aptarnaujant (išleidimas ir papildymas) - kiek skysčio įpilama po to, kai išleidžiamas skystis iš karterio. Šis kiekis dažnai yra daug mažesnis, nes ne visas skystis išleidžiamas. Dalis jo lieka hidrauliniuose mazguose, vožtuvų korpuse ir aušintuvo vamzdžiuose.
Daugelis lengvųjų automobilių turi labai nevienodas greičių dėžės tepalo talpas. Nepakankamas kiekis gali gadinti alyvos siurblį, sumažinti hidraulinį slėgį, sukelti pavarų praslydimą ir karštį. Tuo tarpu perpildymas irgi gali būti taip pat žalingas. Per didelis skysčio kiekis sukelia putojimą, o tai taip pat sumažina slėgį ir tepimo kokybę. Bet kuriuo atveju, čia nėra vietos klaidoms. Net daugmaž tikslus užpylimas nėra geras dalykas. Patikimame servise ne tik įpila skysčio, bet ir paruošia automobilį tolesnei eksploatacijai.
Kai kurios automatinės transmisijos yra pagamintos su patogiai pasiekiamu matuokliu ir paprastu papildymu, tad jos labiau „tinkamos savarankiškam remontui“. Tačiau neretai reikia specialių diagnostikos įrankių, kad būtų galima patvirtinti skysčio temperatūrą, prieš nustatant, ar lygis yra pakankamas.
Transmisijos alyvos pasirinkimas
Pirmasis žingsnis visada yra nustatyti, kokia greičių dėžė yra automobilyje ir kokios specifikacijos skysčio jai reikia. Lengviausia produktą rasti nurodant savo automobilio markę, modelį ir pagaminimo metus. Taip pat reikėtų sužinoti, ar jūsų transmisijai reikia sintetinio ar pusiau sintetinio tepalo.
Retai kada automobilio ir pavarų dėžės gamintojas yra tas pats. Paprastai jas gamina pagal užsakymą visai kiti gamintojai. Transmisijų alyva kiekvienai pavarų dėžei parenkama individualiai, atsižvelgiant į dėžės modifikacijas bei gamintojo rekomendacijas. Paskutiniu metu naudojama taip vadinama „originali“ OEM alyva, kuri turi tokį patį prekės ženklą kaip ir automobilio gamintojas, nors nė vienas tokių gamintojų transmisijų alyvų savarankiškai negamina. „Originali“ alyva atitinka agregato specifikaciją. Dažnai tokios alyvos kainą sudaro paties produkto ir nemaža automobilių gamintojo maržos dalis. Dėl šios priežasties galutinis vartotojas paprastai moka brangiai už vardą, kai tuo tarpu tikrasis gamintojas net neįvardintas.
Garantiniu laikotarpiu vartotojai yra priversti naudoti „originalias“ alyvas. Turint omenyje, kad originali transmisijų alyvos gamyba vyksta remiantis išmintingo pakankamumo principu, t.y., tiek, kiek pagaminama atitinkamų dėžių, vartotojai ne visada nori ir kartais net neturi galimybės įsigyti originalią alyvą. Alternatyvios transmisijų alyvos, kurias siūlo LIQUI MOLY, ne tik atitinka gamintojų reikalavimus, bet ir užtikrina ilgesnį tarnavimo laiką. Nieko nuostabaus, kad LIQUI MOLY transmisijų alyvos yra universalios, juk pavarų dėžių gamintojai masiškai gamina tas pačias konstrukcijas įvairiems automobiliams.
Automatinės pavarų dėžės tepalas dažnai lieka nepelnytai pamirštas, nors jo būklė yra tiesiogiai susijusi su automobilio transmisijos ilgaamžiškumu ir veikimu. Nors nuolat pabrėžiamas reguliarių variklio alyvos keitimų svarbumas, transmisijos skysčio priežiūra neretai nustumiama į antrą planą.
Alyvos būklės vertinimas servise
Tikrinti ATF alyvos lygį paprastai yra paprasta ir lengva. Kitaip yra kontroliuojant ir vertinant ATF aliejaus kokybę. Tai daroma įvertinant iš dėžutės paimtą ATF alyvos mėginį, kur mechanikas įvertina alyvos sunaudojimą tik pagal jos spalvą, kvapą ir kartais pjuvenų ant kontrolinių magnetų kiekį. Nė viena įgaliotoji automobilių remonto dirbtuvė neatlieka kitų alyvos mėginių tyrimų. Sprendimas, ar reikia keisti ATF, ar ne, priimamas atsižvelgiant tik į išvaizdą ir kvapą.
ATF įprastai eksploatuojant praranda savo savybes dėl oksidacijos procesų ir dažnų, laikinų aukštų temperatūrų, pasiekiančių virš 400 °C, pasiektų ant sankabos plokščių. Šie veiksniai lemia ATF alyvos klampos sutrikimus, kuriems būdingas linijinis nuosmukis (nuo 1% iki 25%) ir klampos padidėjimas, kai aliejus visiškai sunaudojamas. ATF alyvos degradacijos greitis daugiausia priklauso nuo sąlygų, kuriomis buvo naudojama pavarų dėžė, ir pačios ATF alyvos komponentų, įskaitant bazines alyvas, ir gerinimo medžiagų sudėties kokybės.
Priklausomai nuo tepalo būklės, gali tekti atlikti dalinį arba pilną pavarų dėžės tepalo keitimą. Dalinio aptarnavimo metu pakeičiama 40-60 proc. tepalo, ir šis sprendimas tinka tiems, kurių pavarų dėžė nerodo jokių veikimo sutrikimų - pavaros perjungiamos švelniai, be delsimo, nėra vibracijų. Jei pastebimas netinkamas pavarų dėžės veikimas, gali tekti atlikti pilną jos aptarnavimą keičiant visą tepalą bei filtrą, o kai kuriems automobilių modeliams, norint tai atlikti kokybiškai, pavarų dėžę gali tekti net išmontuoti.
Priedai užtikrina ilgaamžiškumą, bet ne šalina gedimus
Net ir labai atsakingai prižiūrimų pavarų dėžių detalės natūraliai dėvisi ir ilgainiui gali pareikalauti keitimo, tačiau jų tarnavimo laiką galima prailginti naudojant specialius revitalizantus. Tokios priemonės ant pavarų dėžių vidinių detalių sukuria apsauginį sluoksnį, kurio dėka detalės dėvisi gerokai lėčiau. Bet nereikėtų tikėtis stebuklų, jei pastebite, kad pavarų dėžė jau veikia ne taip, kaip turėtų. Būtina pabrėžti, kad revitalizantai nepadės pašalinti pavarų dėžės gedimų, nes mechaniškai pažeistas detales reikia keisti. Tačiau jei viskas veikia kaip priklauso, papildomos priemonės gali padėti gerą būklę palaikyti gerokai ilgiau.