Pagrindiniai sportinio automobilio rodikliai ir savybės

Sportiniai automobiliai, ypač tie, kurie dalyvauja varžybose, dažnai smarkiai skiriasi nuo kasdieninių transporto priemonių. Šie modeliai yra stipriai modifikuoti ir pritaikyti ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui, važiavimui dideliu greičiu sudėtingais keliais ar bekelėmis. Pagrindinis dalykas, apibrėžiantis skirtumus tarp sportinių ir kasdieninių visureigių, yra techninis pasas. Visi automobiliai turi matytą ir gerai žinomą žalią techninį pasą, o sportiniai - papildomą specialų Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) išduotą Sportinio automobilio techninį pasą. Jis suteikiamas tam tikrus reikalavimus atitinkantiems, sportui parengtiems automobiliams.

Sportinių visureigių paruošimas varžyboms

Visureigį parengti profesionaliam sportui nėra paprasta, detalės kiekvienose varžybose kenčia didžiules apkrovas ir turi būti dažnai keičiamos. Esminiai sportinio automobilio paruošimo principai nesiskiria nuo jo paskirties - klasikiniam raliui, žiedinėms lenktynėms ar „rally-raid“ parengti modeliai turi tam tikrus reikalavimus atitinkančius saugos lankus, sportines sėdynes, diržus, gesinimo įrangą ir kitą atributiką. Tačiau tų pačių detalių reikalavimai skiriasi, o kai kuriems smulkesniems aksesuarams vienose sporto šakose skiriama daugiau dėmesio.

Saugumo reikalavimai „Rally-raid“ sporte

Lietuvos „rally-raid“ čempionate dalyvaujantys visureigiai turi FIA, LASF ar kitos automobilių sporto federacijos sertifikuotus saugos lankus, pagamintus pagal konkrečią schemą, nurodytą viename iš FIA tarptautinio sporto kodekso straipsnių. Saugos diržai privalo turėti mažiausiai keturis tvirtinimo taškus, galiojančią arba ne seniau nei prieš 5 metus pasibaigusią homologaciją. Privalomi ir mažiausiai du lengvai vairuotojui ir šturmanui pasiekiami įrenginiai, kuriais galima nukirpti ar nupjauti saugos diržus avarijos atveju. Ši detalė reikalinga dėl saugumo, jeigu avarijos atveju reikia skubiai palikti automobilį (dėl gaisro, virtimo į vandens telkinį ar pan.).

Lenktynininkas turi lengvai pasiekti ir gesintuvą. Šis turi būti pritvirtintas taip, kad atlaikytų 25G jėgą bet kuria kryptimi - toks reikalavimas yra tam, kad gesintuvas neišlėktų iš savo tvirtinimo vietos patyrus avariją. Salone skrendantis kelis kilogramus sveriantis metalo gabalas būtų labai pavojingas. Kaip ir saugos diržams, analogiški reikalavimai galioja ir sėdynėms - šios turi būti su galiojančia arba pasibaigusia ne seniau kaip prieš 5 metus FIA homologacija. Konkretūs reikalavimai nustatyti ir elektros laidams, degalų tiekimo sistemai, bakui ir daugybei kitos įrangos. Patys sportininkai taip pat turi būti atitinkamai apsirengę - vilkėti FIA standartą atitinkančias kojines, batus, apatinius rūbus, kombinezoną ir t. t.

Techniniai komponentų reikalavimai ir modifikacijos

Lietuvos bekelės lenktynių čempionato „Sport“ klasės visureigiams yra nustatyti ir konkretūs reikalavimai techniniams komponentams. Tai daroma siekiant apriboti biudžeto įtaką rezultatui ir neleisti varžybose startuoti techninėmis galimybėmis varžovus stipriai lenkiančia technika. Lietuvos čempionate startuoti gali tik serijinės gamybos lengvieji automobiliai.

Lietuvos „rally-raid“ čempionate dalyvaujančių visureigių variklių modifikacijos leidžiamos, tačiau iki tam tikro lygio - pavyzdžiui, patobulinti oro įsiurbimo sistemą galima įmontuojant vadinamąjį šnorkelį (oro įsiurbimo angą iškeliant iki stogo), tačiau prie atmosferinio variklio primontuoti turbokompresorių - jau nebe. Taip pat draudžiami ir iš kompozitinių medžiagų pagaminti ratlankiai bei stabdžių diskai. Transmisijai apribojimai netaikomi - ji gali būti ir standartinė, ir sekvencinė.

Automobilio pakabos patobulinimai nėra griežtai ribojami, tačiau jos eiga negali viršyti 500 mm (vientiso tilto tipo pakabai) ir 300 mm (nepriklausomai pakabai). Tokie reikalavimai pritaikyti prie vietos varžybų aktualijų, tad Dakaro ralyje, kur visureigių vidutinis greitis didesnis, pakabos eigos apribojimai griežtesni - nepriklausomai 280 mm, o tiltui - 330 mm. Tai - tik patys pagrindiniai reikalavimai visureigiams, o techninėje dokumentacijoje jų kur kas daugiau.

Sportinio automobilio kūrimo filosofija

Legendinis automobilių inžinierius Colinas Chapmanas sportinių automobilių kūrimo formulę nusakė žodžiais: „Supaprastink, tuomet suteik lengvumo“. Tiesa, tai tik vienas iš kelių galimų sportinio automobilio kūrimo receptų. Vieni gamintojai renkasi variklius, kurių galia viršija keturis ar penkis šimtus arklio galių, o visas automobilis dažnu atveju sveria beveik kaip normalus šeimos sedanas. Įprastai galingi, kelis šimtus arklio galių turintys sportiniai automobiliai yra ilgesni bei platesni. To reikia, kad, skriejant dideliu greičiu, jie būtų stabilesni ir galėtų užtikrintai įveikti lenktynių trasų posūkius.

Antra vertus, yra sportinių automobilių, prie kurių vairo sėsti gali tiek pradedantys vairuoti, tiek pažengę ir norintys patirti pačius nuostabiausius sportinio automobilio teikiamus pojūčius. Čia tenka grįžti prie anksčiau minėto recepto - automobilis nebūtinai turi būti labai galingas, bet privalo būti lengvas. Šis receptas reiškia, kad toks plieninis žirgas bus lengvai valdomas ir paklus visiems vairuotojo nurodymams, o santykinai nedidelė galia leis džiaugtis vairavimo malonumu net ir riedant nedideliu greičiu. Tokiu automobiliu tiesiame ruože nepavyks aplenkti kelis kartus galingesnio, bet dažnu atveju posūkiuose lengvas ir vikrus modelis turės didžiulį pranašumą. Tie, kam yra tekę lėkti milžinišku greičiu, turbūt sutiks, jog pats greitis iš esmės nesukelia didžiausio malonumo - vairavimo džiaugsmą suteikia dinamika ir mašinos valdymas.

„Mazda“ sportinių automobilių pavyzdžiai

Įmonė „Mazda“ jau nuo senų laikų kūrė vidutinio galingumo lengvus ir jau spėjusius tapti legendiniais sportinius automobilius. Bene didžiausias ir galingiausias sportinis automobilis, nuriedėjęs nuo šios gamintojos konvejerio Japonijoje, buvo „Mazda RX-7“. Šio modelio vienetų. Iš visų kitų sportinių versijų jis išsiskyrė rotoriniu varikliu - tai mažo litražo ir labai aukštus sūkius pasiekiantis variklis, skleidžiantis išskirtinį garsą. Net galingiausios RX-7 versijos nesiekė 300 AG ribos. 2003-aisiais šį modelį pakeitė „Mazda RX-8“ - tai taip pat kompaktiškas ir rotorinį „Wankel“ tipo variklį turintis automobilis, pasižymintis praktiškomis savybėmis. RX-8 buvo įrengtos ketverios durys ir keturios sėdimosios vietos.

Daug kur smagiausiu ir geriausiai valdomu automobiliu yra tituluojamas kitas japonų gaminys - „Mazda MX-5“, taip pat žinomas kaip „Mazda Miata“. Mažiau nei dviem šimtais arklio galių varomas, maždaug toną sveriantis ir keturių metrų ilgio nesiekiantis sportinis automobilis sukelia šypseną jau pirmuose posūkiuose. „Tai vaistas nuo depresijos, šis automobilis tikrai toks“, - rašydamas apie MX-5, garsusis apžvalgininkas minėjo tai, jog paprastumas ir elementarumas - svarbiausios šios automobilio ypatybės, leidžiančios mėgautis vairavimu. Naujasis modelis geresnis nei bet kuris ankstesnis. Kadangi jis toks organiškas, neapdorotas ir paprastas, jis jaučiasi taip, kaip ir turėtų jaustis sportinis automobilis. Jis dainuoja, dūzgia ir šokinėja. Ieškantys naujų, daugiausia džiaugsmo teikiančių automobilių tikrai neprivalo išleisti krūvos pinigų kelis šimtus arklio galių turintiems modeliams. Norintys patirti džiaugsmą prie vairo turėtų išmėginti lengvą ir negalingą sportinį automobilį. Istorija rodo, kad vienas geriausių pasirinkimų - japoniškas MX-5. Nepaisant sportiškumo, jis gali būti ir ekonomiškas, nes maža automobilio masė ir nedidelis variklio tūris leidžia važiuoti naudojant itin mažai degalų, o bagažo skyrius leis susidėti tiek daiktų, kiek reikia savaitgalio išvykai ten, kur geriausi ir gražiausi keliai.

Dalyvavimas automobilių sporte Lietuvoje

Automobilių sportas traukia tūkstančius žmonių adrenalinu, techniniais iššūkiais ir nepakartojama varžybų atmosfera. Prieš sėsdami už lenktyninio vairo, turėsite susipažinti su taisyklėmis, techniniu reglamentu ir saugos reikalavimais. Pirmasis žingsnis yra kreipimasis į Lietuvos automobilių sporto federaciją (LASF). Ši organizacija išduoda sportininkų licencijas, registruoja automobilius ir koordinuoja visus nacionalinius čempionatus. Licencijai gauti privaloma baigti teorinius ir praktinius mokymus. Jie apima varžybų taisykles, saugos reikalavimus ir pirmosios pagalbos pagrindus. Automobilis turi gauti sportinį techninį pasą.

Automobilių sporto disciplinos

Automobilių sportas nėra viena disciplina. Tai plati sritis, apimanti mažiausiai šešias skirtingas varžybų formas:

• Autokrosas vyksta uždaruose žvyro laukuose, kur lenktynininkai vienas po kito įveikia trumpą trasą prieš laikmatį. Šios varžybos nereikalauja brangios technikos.
• Slalomas yra dar prieinamesnė alternatyva. Tai manevravimo varžybos tarp kūgių, kuriose galima startuoti beveik bet kokiu serijiniu automobiliu.
• Ralis yra viena populiariausių automobilių sporto šakų Lietuvoje. Ekipažas (pilotas ir šturmuotojas) įveikia greičio ruožus uždaruose keliuose, o tarpinės pervažos vyksta viešais keliais laikantis eismo taisyklių.
• Žiedinės lenktynės vyksta uždaru ratu asfaltinėse trasose.
• Drago lenktynės - du automobiliai startuoja vienu metu ir lekia tiesią 402 metrų distanciją. Laimi tas, kuris finišuoja pirmas.
• Driftas vertina ne greitį, o kontroliuojamo slydimo meną.

Techniniai ir saugumo standartai

Kiekvienas automobilis, dalyvaujantis varžybose, privalo atitikti griežtus techninius standartus. Homologacija yra procesas, kurio metu LASF techniniai ekspertai įvertina, ar automobilis atitinka konkrečios kategorijos normas. Sėkmingai perėjus patikrą, išduodamas sportinis techninis pasas. LASF skiria kelias paso kategorijas. C kategorija apima slalomo, drifto ir kitų šakų techniką su baziniais lankais. Stabdžių sistema patikrinama itin kruopščiai. Kaladėlės turi būti naujos arba mažai dėvėtos, skystis be oro burbulų, o žarnelės nepažeistos. Degalų bakas privalo būti apsaugotas nuo smūgio ir sandarus. Degalų linijos neturi eiti per keleivių kabiną be apsauginio apvalkalo. Sauga automobilių sporte nėra rekomendacija. Tai griežtas reikalavimas, kurio nesilaikant automobilis nebus prileistas prie starto linijos.

Pagrindiniai saugos elementai:

• Saugos lankai: Metalinis karkasas, sustiprinantis kėbulą avarijos metu.
• Šešių taškų saugos diržai: Standartiniai trijų taškų diržai varžybose netinka.
• Gesinimo sistema: Rankinė arba automatinė gesinimo sistema, gebanti pasiekti visas automobilio erdves.
• Pagrindinis elektros jungiklis: Šis jungiklis leidžia vienu judesiu atjungti visą elektros sistemą.

Pilotas privalo dėvėti ugniai atsparius drabužius, atitinkančius FIA 8856 standartą. Šalmas turi būti homologuotas pagal naujausią FIA arba Snell specifikaciją. Ugniai atsparios pirštinės ir batai taip pat privalomi.

Varžybų eiga ir nauda

Varžybos nėra vien lenktynės. Tai kelių dienų procesas su aiškia struktūra, kurią nustato kiekvienos disciplinos reglamentas. Procesas prasideda registracija. Jei techninė apžiūra atskleidžia trūkumų, dalyvis gauna laiko juos ištaisyti. Po apžiūros vyksta laisvosios treniruotės. Kvalifikacijoje nustatoma starto tvarka. Raliuose tai yra atskirų greičio ruožų laikas, žiedinėse lenktynėse ir krose - greičiausias rato laikas. Varžybų pabaigoje skelbiami preliminarūs rezultatai. Jei dalyvis mano, kad kažkas pažeidė taisykles, jis per nustatytą laiką gali pateikti oficialų protestą.

Automobilių sportas duoda daug, bet ir reikalauja nemažai. Didžiausias privalumas yra adrenalinas ir asmeninis tobulėjimas. Greitis lavina reakciją, erdvinį suvokimą ir gebėjimą priimti sprendimus per sekundės dalį. Be to, automobilių sporto bendruomenė Lietuvoje yra stipri ir draugiška. Tačiau finansai yra rimta kliūtis. Net kukliausioje kategorijoje automobilio paruošimas ir sezono išlaidos gali siekti kelis tūkstančius eurų. Laiko investicija taip pat nemaža. Automobilio priežiūra, treniruotės ir varžybų savaitgaliai atima daugybę valandų. O rizika traumoms, nors ir sumažinta griežtais saugos standartais, niekada neišnyksta visiškai. Automobilių sportas nėra tik turtingųjų pramoga. Tokios kategorijos kaip autokrosas ar slalomas leidžia startuoti su kukliu biudžetu ir serijiniu automobiliu.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kiek kainuoja pradėti automobilių sportą Lietuvoje? Pigiausias būdas yra slalomas, kur galima startuoti nuo maždaug 500 eurų. Autokrose paruoštas automobilis kainuoja nuo 1 500 eurų, o ralio pradžia prasideda nuo 5 000 eurų.
2. Kokius dokumentus reikia turėti prieš pirmąsias varžybas? Privalomi keturi dokumentai: LASF sportininko licencija, sportinis techninis automobilio pasas, medicininė pažyma ir civilinės atsakomybės draudimas. Visus juos galima sutvarkyti per LASF.
3. Ar galima startuoti varžybose su serijiniu automobiliu? Taip, slalomo ir kai kuriose autokroso klasėse galima dalyvauti su serijiniu automobiliu. Tačiau net ir šiose kategorijose privalomi minimalūs saugos elementai: gesinimo sistema, saugos diržai ir kartais saugos lankai.
4. Nuo kokio amžiaus galima dalyvauti automobilių sporte? Kartingo varžybose galima startuoti nuo 8 metų, o jaunimo kategorijose (autokrosas, slalomas) nuo 12-14 metų. Daugumai suaugusiųjų disciplinų reikia būti bent 18 metų.
5. Kur Lietuvoje galima gauti sportininko licenciją? Licencijas išduoda Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) po teorinių bei praktinių mokymų baigimo. Visą informaciją ir registracijos tvarką rasite oficialioje LASF svetainėje lasf.lt.

tags: #galia #antraeilis #rodiklis #sportiskam #automobiliui