Darbo vietos ergonomika ir patogus darbo aukštis

Kas yra ergonomika?

Ergonomika (iš gr. ergon - darbas, nomos - dėsnis) - tai mokslas, nagrinėjantis darbo vietos, įrangos, prietaisų, aplinkos ir sąlygų pritaikymą autonominėms psichofizinėms asmens savybėms ir galimybėms, jo poreikiams bei lūkesčiams, užtikrinant efektyvų ir saugų darbą. Trumpai tariant, ergonomika - tai mokslas apie komfortabilią aplinką, kuri tuo pačiu yra palanki efektyviam darbui.

Mokslininkų sukaupta informacija vėliau pritaikoma gerinant žmonių sąveiką su produktais, sistemomis ir bendra darbo aplinka. Svarbiausia yra darbą ir darbo aplinką pritaikyti žmonėms, o ne atvirkščiai. Dažnai, norėdamas dirbti efektyviau ir saugiau, žmogus yra priverstas prisitaikyti prie esamų sąlygų darbo vietoje. Taip būti neturėtų, todėl pritaikius ergonomikos mokslo žinias ir principus, yra įmanoma sukurti geriausią, ergonomišką darbo vietą.

Tarptautinė Ergonomikos Asociacija pateikia techninį apibrėžimą: ergonomika (žmogiškojo faktoriaus mokslas) yra disciplina, nagrinėjanti žmogaus ir kitų sistemos elementų tarpusavio sąveiką, taip pat pateikianti pagrindinius principus, teorines, praktines žinias, duomenis ir metodus, skirtus nustatyti, kaip pagerinti žmogaus darbo sąlygas ir gerinti darbo efektyvumą bei našumą. Ergonomika taip pat vadinama žmogiškųjų faktorių ar žmogiškųjų faktorių inžinerijos mokslu.

Yra trys pagrindiniai ergonomikos tipai:

• Fizinė ergonomika yra susijusi su įrankių ir įrangos dizainu bei krovimo užduotimis.
• Kognityvinė ergonomika apima informacijos pateikimą ir apdorojimą.
• Organizacijos ergonomika orientuojasi į procesus organizacijoje.

Ergonomikos svarba darbo vietoje

Darbo vietos ergonomika yra daugybės mūsų įpročių derinys, taip pat tinkamos įrangos, tokios kaip patogi kėdė, didelis monitorius ir reguliuojamo aukščio stalas, pasirinkimas. Darbo vietoje taikant ergonomiškus, mūsų kūną tausojančius įrangos sprendimus, net ilgos darbo valandos nebebus susijusios su diskomfortu.

Ergonomiška darbo vieta pirmiausiai turi būti saugi. Įrengta taip, kad niekas negalėtų lengvai apvirsti, nukristi ar kaip nors kitaip ką nors sugadinti ar sužeisti. Saugi darbo vieta reiškia ne tik kuo mažesnę nelaimingų atsitikimų riziką, bet ir galimybę dirbti patogioje pozicijoje. Taip išvengsite laikysenos ir kraujotakos problemų, įvairių kitų negalavimų, kurie gali kilti, jei darbo vieta yra prastai įrengta ir išdėstyta.

Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika siejama ir su didesniu efektyvumu. Turėdami patogią darbo vietą, kur kas rečiau sukinėsitės ieškodami patogesnės kūno padėties. Diskomforto nebuvimas taip pat leis geriau susikoncentruoti į atliekamas užduotis. Tai savo ruožtu sumažins kasdienį stresą ir nuovargio jausmą, jums bus lengviau viską suspėti laiku. Naudojantis ergonomikos principais ir patarimais, taupomas laikas. Gaunama daug kitokios naudos: saugoma sveikata, didinamas darbo našumas bei kruopštumas. Vis dėlto laiko taupymas yra vienas didžiausių ergonomikos privalumų. Ergonomika padeda gerinti darbo efektyvumą, o jam pagerinti reikia trumpinti užduočių atlikimo laiką. Dauguma darbų, kurie yra sudėtingi, o jų atlikimas - chaotiškas, daromi itin lėtai ir neefektyviai.

Patogi darbo vieta taip pat užtikrina geresnį bendravimą su kolegomis ar klientais. Atminkite, kad santykiams su kitais žmonėmis įtakos turi daug veiksnių. Taigi, jei apribosite neigiamus dirgiklius (tai tikrai yra ir nugaros skausmas ar nepatogi padėtis), galite pagerinti savo komunikaciją ir sustiprinti kontaktus.

Rizikos veiksniai ir profesinės ligos

Kaip praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI), ergonominių veiksnių rizikos aptinkamos įvairiuose darbuose - nuo biurų iki gamybos įmonių. Ergonominių veiksnių rizikos - tai darbo aplinkos ir proceso veiksniai, neatitinkantys žmogaus fizinių galimybių ir fiziologinių poreikių. Priešingai nei mechaniniai įrenginiai, ergonominiai rizikos veiksniai organizmą veikia iš lėto ir kone nepastebimai - per nuovargį, įtampą. To pasekmės ilgainiui gali sukelti sunkias ir neretai negrįžtamas sveikatos problemas.

Lietuvoje daugiausia fiksuojamų visų profesinių susirgimų susiję būtent su raumenų ir kaulų sistemos pažeidimais, kuriuos dažniausiai lemia ergonominiai veiksniai, rodo ankstesnių metų VDI duomenys. Pagrindiniai ergonominiai rizikos veiksniai yra statinės darbo pozos, netinkama laikysena, pasikartojantys judesiai, fizinis krūvis ir neteisingas svorio kėlimas bei netinkamas darbo vietos išdėstymas.

Ankstesnių metų duomenimis, ergonominiai veiksniai, dėl kurių nustatytos profesinės ligos, Lietuvoje pasiskirsto maždaug taip:

• krovinių kėlimo rankomis profesinės ligos priežastis nustatoma 72 proc. asmenų, kuriems dėl ergonominių veiksnių buvo diagnozuotos profesinės ligos;
• kartotiniai (pasikartojantys, stereotipiniai) rankų judesiai sudaro 23 proc.;
• nepatogi, fiksuota darbo poza - 5 proc.

Dažniausiai pažeidžiama dirbančiųjų kūno sritis - juosmeninė nugaros dalis. VDI duomenimis, net 64 proc. žmonių skundžiasi skausmais šioje srityje. Antroje vietoje - kaklas, pečiai ir viršutinė nugaros dalis, kurių diskomfortą jaučia apie 30 proc. dirbančiųjų. Mažesnė, bet vis auganti, dalis susijusi su rankų, riešų bei plaštakų skausmais, o pastaraisiais metais - ir su apatinėmis galūnėmis.

Vilnius TECH mokslininkės Aušros Stankiuvienės teigimu, tai rodo vis didesnį statinio darbo krūvį, kurį patiria darbuotojai, ypač dirbantys sėdimą ar nuotolinį darbą. Ergonomikos specialistė pabrėžia, kad darbo vietoje susiduriama su trimis pagrindinėmis rizikos grupėmis:

• Fizikinėmis: netinkamas apšvietimas, triukšmas, mikroklimatas (per aukšta ar per žema temperatūra, per sausas oras).
• Psichosocialinėmis: tampa vis aktualesnė populiarėjant nuotoliniam darbui, kai išryškėja vadinamasis technostresas, kylantis dėl stringančios technikos, naujų programų, informacijos pertekliaus ar sunkiai valdomų terminų. Tokios situacijos žmonėms kelia nerimą, mažina produktyvumą ir didina emocinį nuovargį.
• Ergonominėmis: dažniausiai kyla dėl netinkamai suprojektuotos darbo vietos, prasto baldų dizaino ar per ilgo darbo vienoje padėtyje.

Skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai (SRS)

Skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai yra kūno struktūrų, tokių kaip raumenys, sąnariai, sausgyslės, raiščiai, nervai, kremzlės, kaulai ir vietinė kraujotakos sistema, pažeidimai. Dažnai nukentėjęs asmuo jaučia raumenų skausmus tokiose srityse kaip pečiai, kaklas ir klubai, kojos, keliai ir pėdos.

Specialistė primena, kad ilgalaikis sėdėjimas - viena pagrindinių priežasčių, kodėl skauda nugarą, kaklą, rankas ar net kojas. Stuburo slanksteliai spaudžia diskus, raumenys pervargsta, o tai ilgainiui sukelia lėtinius skausmus. Pirmieji simptomai, pranešantys apie besivystančias profesines ligas yra nuolatinis tempimas tarp menčių, spaudimas ar skausmas kakle, riešų ar plaštakų tirpimas (ypač naktį), greitai pavargstančios ir išsausėjančios akys, dažni galvos skausmai darbo metu.

Pagrindiniai ergonomikos principai ir baldų ergonomika

Nors ergonomikos reikalavimai darbo vietai aprašyti teisės aktuose ir rinkoje yra daugybė ergonomiškų gaminių, daugelis darbo vietų vis dar neatitinka geros ergonomikos principų. Verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius ergonomiškos darbo vietos ir baldų ergonomikos rodiklius:

Stalas ir kėdė

• Stalas: Stalo aukštis turėtų būti reguliuojamas, stalviršis turi būti ties alkūnėmis arba šiek tiek žemiau jų. Idealus variantas - ergonominis pakeliamas mechaninis arba elektrinis (reguliuojamo aukščio) stalas, prie kurio galima saugiai ir patogiai dirbti tiek sėdint, tiek stovint. Toks stalas lengvai pritaikomas vaikams ir suaugusiems pagal jų ūgį. Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Ergonomiški stalai skiriasi reguliavimo aukščiu: 47 cm, 50 cm, 60 cm ar 65 cm.
• Kėdė: Kėdė turi palaikyti jūsų stuburo linkius, gerinti laikyseną. Visų gerų ergonomiškų kėdžių paslaptis yra galimybė judėti pirmyn ir atgal, į šonus, aukštyn ir žemyn, išlaikant teisingą nugaros padėtį. Kuo daugiau judesių, tuo geriau. Tai vadinama aktyviu sėdėjimu. Jis stiprina pagrindinius raumenis ir sąnarius, tinkamai subalansuoja stuburo padėtį, gerina kūno laikyseną, padeda labiau susikaupti darbo metu ir didina koncentracijos lygį. Vienos paklausiausių tokių kėdžių yra klūpėjimo kėdė ir judanti stovėjimo kėdė. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.

Kompiuterinė įranga

• Kompiuteris (Monitorius): Kompiuterio monitorius turi būti priešais jus, už klaviatūros, ištiestos rankos atstumu, akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Jei monitorius yra per žemai, pagelbės ergonomiškas, reguliuojamo aukščio monitoriaus laikiklis. Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to, su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.
• Klaviatūra ir pelė: Klaviatūra ir pelė turi būti lengvai pasiekiamoje vietoje ant to paties lygaus paviršiaus. Naudojant klaviatūrą ar pelę, riešai turi būti tiesūs, alkūnių lygyje arba šiek tiek žemiau, pečiai turi būti atpalaiduoti. Šiuolaikinė ergonominė kompiuterinė pelė atitaikyta pagal natūralų riešo linkį, o klaviatūros ženklai išdėstyti taip, kad būtų patogu naudotis, todėl ranka mažiau pavargsta, tausojami riešo sąnariai, o sureguliavus pelės jautrumą darbo krūvis rankai dar labiau sumažinamas. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiant plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.

Kiti darbo vietos elementai

• Telefonas: Jeigu dirbant prie kompiuterio, spausdinant klaviatūra, tuo pat metu dažnai tenka bendrauti telefonu, rekomenduojama naudoti garsiakalbį arba ausines. Telefono prilaikymas spaudžiant petimi prie galvos ne tik vargina, bet ir kenkia kaklui bei stuburui.
• Kiti daiktai: Telefonas, dokumentai, užrašai, rašikliai ir t.t., reikalingi darbo metu, turi būti lengvai pasiekiami.

Optimalios darbo sąlygos: apšvietimas, triukšmas ir aplinkos temperatūra

Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančių blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.

Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos.

Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių. Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai: šaltasis ir šiltasis. Skiriamos trys darbų sunkumo kategorijos: lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb) ir sunkus fizinis darbas (III).

Ergonomikos taikymas įvairiose aplinkose

Darbo vietos ergonomika labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų.

Bendrieji reikalavimai kompiuterizuotai darbo vietai

Lietuvoje galioja ir kompiuterinės darbo vietos įrengimą bei darbo su kompiuteriu saugos reikalavimus reglamentuoja higienos norma HN 32:2004 „Darbas su video terminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“. Nors reikalavimai taikomi tik darbo vietai, rūpindamiesi savo sveikata turėtume laikytis nurodymų ir tiesiog leisdami laisvalaikį ar mokydamiesi prie rašomojo stalo, kompiuterio.

Kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams, darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m² darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m³ erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.

Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200 mm x 800 mm, o geriausias 1600 mm x 800 mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamas. Dirbant prie stalo rekomenduojama sėdėti tiesiai.

„Vidutiniškai žmogus per parą sėdi apie 12 valandų - ir dažniausiai netaisyklingai. Tad svarbu stengtis išlaikyti neutralią padėtį: keliai, klubai ir alkūnės turėtų sudaryti maždaug 90 laipsnių kampą, o pėdos būti stabiliai atremtos į grindis. Kas 20 minučių reikėtų atsistoti, pajudėti, atlikti tempimo ar atpalaiduojančius pratimus“, - sako A. Stankiuvienė.

Svarbu:

• darbo vietai skirti baldai, atitinkantys ergonominius reikalavimus;
• poilsio ir darbo režimas (turi būti daromos pertraukos, keičiama veikla, specialūs pratimai akims atpalaiduoti);
• periodiškas sveikatos tikrinimas (ypač akių ir regėjimo);
• nepavojinga sveikatai kompiuterinė įranga (stabilus vaizdas, reguliuojamas ryškumas ir kontrastas ekrane, lengvai pasukamas ar pakreipiamas monitorius);
• šviesos šaltiniai patalpoje (neturi akinti, kad nekeltų nemalonių pojūčių ir akių nuovargio);
• higienos normas atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas;
• pakankamas erdvės plotas;
• triukšmas ir vibracija (neturi viršyti nustatytų normų);
• šiluminė aplinka;
• spinduliuotė;
• oro kokybė.

Pramoninė ergonomika

Pramoninė ergonomika - tai ergonomikos taikymas pramoninėse aplinkose, naudojant ergonomiškai suprojektuotus įrankius ir darbo vietos baldus. Prekių kelionė nuo pagaminimo iki pristatymo pirkėjui apima daug etapų, kurių metu prekes reikia pakelti ne vieną kartą. Nesvarbu, ar dirbate pramonės, didmeninės ar mažmeninės prekybos srityje, jums naudinga investuoti į ergonomišką darbo aplinką.

Gamybos pramonėje dažnai pasitaiko sunkiasvorių kėlimo darbų. Naudodami teisingą kėlimo įrangą įvairioms kėlimo užduotims, galite išvengti traumų. Lengvai naudojami šakiniai krautuvai ir palečių vežimėliai supaprastina darbą ir užtikrina jo efektyvumą. Įsitikinkite, kad kėlimo įranga yra pritaikyta tiek prie erdvės, tiek prie produktų tipų. Vieno rato prekių vežimėlis tinkamas lengvesniems kroviniams ant lygaus paviršiaus. Rankomis atliekamus darbus, susijusius su sunkesniais kroviniais, padeda lengviau atlikti tvirtas kėlimo stalas. Reguliuojamo aukščio stalai leidžia kiekvienam darbuotojui optimizuoti darbo padėtį pakavimo ar produkto surinkimo metu.

Ilgai dirbant stovimoje pozicijoje kietas paviršius dirbtuvių ir sandėlių patalpose gali pakenkti nugarai, keliams ir sąnariams. Geriausiai tinka sėdėjimo, stovėjimo ir judėjimo derinys. Pakavimo darbo vietoje ar surinkimo stotelėje dažnu atveju reikia daug ir ilgai stovėti, todėl ergonomiškai įrengtos darbo vietos yra nepaprastai svarbios. Kitas būdas sumažinti neigiamo poveikio riziką sveikatai stovimo darbo metu yra elastingų darbo vietos kilimėlių naudojimas. Tinkamas darbo vietos kilimėlis atpalaiduoja nugarą, kojas ir pėdas.

Prevencija ir darbdavio atsakomybė

Todėl, anot A. Stankiuvienės, viena svarbiausių priemonių išvengti skausmų yra tinkamas darbo vietos pritaikymas individualiems žmogaus poreikiams. Ne mažiau svarbu ir patiems sąmoningai stebėti savo kūno reakcijas - diskomfortas neturėtų būti toleruojamas kaip įprastas darbo palydovas.

Suteikiant galimybę darbuotojams keisti padėtį iš stovėjimo į sėdėjimą arba atvirkščiai, pavyzdžiui, su reguliuojamo aukščio stalu, ergonomiška kėde, gerinama ne tik fizinė būsena, bet ir darbo aplinka. Judėjimo laisvė yra itin svarbi gerai savijautai užtikrinti. „Sėdėk, stovėk, vaikščiok” - tai puikus šūkis, kuriuo reikėtų vadovautis visą darbo dieną. Taip pat svarbu pritaikyti darbo vietą ir aplinką bei joje esančius srautus. Sutvarkykite erdvę ir esamą įrangą taip, kad būtų lengva ir patogu dirbti, sumažėtų atstumai pėsčiomis. Užtikrinkite, kad praėjimuose ir transporto takuose nebūtų kliūčių.

Ankstyva ir efektyvi ergonominių veiksnių rizikų prevencija - ne tik darbdavio dėmesys darbuotojui, bet ir ekonominė investicija. Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad, kiekvienas į ergonomiką investuotas euras grįžta ekonomine nauda per sumažėjusį nedarbingumą ir sveikatos priežiūros išlaidas. Investavimas į ergonomišką įrangą gali padėti sumažinti nedarbingumo ir su darbu susijusių traumų skaičių. Pelnas yra susijęs ir su ekonomika, ir su sveikata tiek darbdavių, tiek darbuotojų atžvilgiu.

Ergonomišką aplinką darbovietėje sukurti ir užtikrinti gali padėti šie žingsniai:

1. Darbo vietos ergonominis pritaikymas: darbuotojo kėdė turi būti reguliuojamo aukščio, su atrama juosmeniui ir nugarai; kompiuterio monitorius - akių lygyje, apie 50-70 centimetrų atstumu; riešai darbo metu turėtų išlikti neutralioje padėtyje; kojoms turi būti pakankamai vietos po stalu.
2. Stovimo ir sėdimo darbo režimo optimizavimas: organizuokite darbą taip, kad apribotumėte stovėjimą, subalansuotumėte atliekamas užduotis ir suteiktumėte galimybę užduočių įvairovei, taip pat darytumėte pertraukas ir pan.
3. Technologiniai sprendimai: reguliuojamo aukščio stalai ir kėdės; ergonominė kompiuterio įranga; programėlės, primenančios apie pertraukas ir siūlančios pratimus.
4. Teisiniai reikalavimai ir darbdavio atsakomybė: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įpareigoja darbdavius įvertinti visas rizikas ir imtis priemonių joms mažinti. VDI kasmet atlieka daugiau nei kelis tūkstančius įmonių patikrinimų, kurių metu vertinamos ir ergonominės darbo sąlygos. Įgyvendinamas projektas „Įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų profesinės rizikos valdymo efektyvinimas“.

Suteikite darbuotojams pakankamai galimybių kontroliuoti savo darbą, pavyzdžiui, leiskite jiems nuspręsti, koks darbo būdas jiems yra geriausias ir kada daryti pertraukas. Kartas nuo karto nepamirškite patikrinti naudojamų priemonių poveikį. Tikimės, jog rezultatai yra tokie, kokių ir buvo tikėtasi, o jeigu ne, pats laikas pašalinti trikdžius. Aptikus problemą, pašalinkite ją kaip įmanoma greičiau. Nepamirškite, kad norint pasiekti visapusiškai ergonomišką darbo aplinką, reikia pasirūpinti ergonomiškais baldais, o taip pat puikiai išmanyti tinkamas darbo padėtis ir taisyklingus kėlimo būdus.

tags: #patogus #darbo #aukstis #auto